Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Č. R., R. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Širvintų rajono 2 – ajam notarų biurui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymai tenkintini.

Bylos duomenimis nustatyta, jog N. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Pareiškėjos J. B. ir D. K. yra N. R. anūkės (b.l. 5-10). Suinteresuotas asmuo Č. R. yra N. R. sūnus, tačiau jis palikimo nepriėmė ir jo atsisakė (b.l. 20). Iki šiol Č. R. gyvena N. R. namuose (duomenys neskelbtini). Palikimo atsisakė ir N. R. anūkas R. R. (b.l. 21).

N. R. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Notarų veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, pagal kurią mirus palikėjui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), notariniai veiksmai turėtų būti atliekami Širvintų rajono 2 – ajame notarų biure. Iš Širvintų rajono 2 – ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po N. R. mirties į Širvintų rajono 2 – ąjį notarų biurą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b.l. 22).

Pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos po močiutės N. R. mirties priėmė jos palikimą pradėdamos turtą faktiškai valdyti.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Pareiškėjų J. B. ir D. K. parodymais, Č. R., A. R. parodymais nustatyta, kad pareiškėjos iš karto po senelės mirties pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu. Kadangi jos buvo augę senelės namuose, jos nuo jos mirties iki šiol prižiūri namą, dirba žemę, padeda močiutės name gyvenančiam suinteresuotam asmeniui Č. R., pasiėmė N. R. papuošalus, buities daiktus, ją palaidojo. Tą paliudijo ne tik suinteresuotas asmuo, bet ir tame name gyvenantis kaimynas A. R.. Šiuos veiksmus pareiškėjos atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog J. B. ir D. K. po močiutės mirties, jos turtu naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. ir D. K. po N. R. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). Nors suinteresuotas asmuo VMI nurodo, kad pareiškėjos turėtų teismui pateikti įrodymus, jog mokėjo už elektrą ir kitus patarnavimus name, tačiau teismo posėdžio metu jos paaiškino ir suinteresuotas asmuo patvirtino, kad name gyvena Č. R., kuris ir moka už elektrą ir kitus mokesčius, o pareiškėjos jam padeda prižiūrėti namą, dirba žemę, padeda jam atveždamos kuro ir pan.

Ginčo, jog minėtas turtas palikėjos nuosavybė, byloje nėra.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiniu valdymu priėmė J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.