Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. Č. ir UAB „Lituka“ ir Ko atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-8241-553/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Liturta“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Lituka“ ir ko, uždarajai akcinei draudimo bendrovei „PZU Lietuva“, K. K. , D. J. , V. J. , P. Č. , trečiajam asmeniui BUAB „Naginta“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi ieškovas UAB „Medicinos bankas“ ir prašė:

1) priteisti iš atsakovų UAB „Liturta“, K. K. , D. J. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai 650 000 Lt žalos atlyginimo;

2) priteisti iš atsakovų UAB „Liturta“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti iš atsakovų K. K. ir D. J. 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) priteisti iš atsakovų UAB „Lituka“ ir Ko, V. J. , P. Č. ir UADB „PZU Lietuva“ solidariai 273 000 Lt žalos atlyginimo;

5) priteisti iš atsakovų UAB „Lituka“ ir Ko ir UADB „PZU Lietuva“ 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6) priteisti iš atsakovų V. J. ir P. Č. 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

7) priteisti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai teismui bus pateikti papildomai.

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas padidino turtinį reikalavimą iki 650 000 Lt atsakovams UAB „Lituka“ ir Ko, V. J. , P. Č. . Šiuo metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina mažesnę nei pusę ieškovo reikalavimų dalį, t.y. 273 000 Lt sumai. Likusi ieškovo reikalavimų dalis, t.y. 357 000 Lt, esant galimai palankiam ieškovui sprendimui, neužtikrinta. Atsakovai yra fiziniai asmenys, kurių atžvilgiu pareikštų reikalavimų suma laikytina didele, bei juridinis asmuo, apie kurio turimą turtą, finansinę padėtį bei galimybes ieškinio patenkinimo atveju įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą nutarties priėmimo dieną nėra žinoma. Teismas pareikšto reikalavimo sumą šiems atsakovams laikė didele. Teismas padarė išvadą, kad yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Siekdamas užkirsti kelią galimam atsakovų turto iššvaistymui ir turtinės padėties pablogėjimui, teismas ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, didinant atsakovams UAB „Lituka“ ir Ko, V. J. , P. Č. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 650 000 Lt (CPK 144 str.).

Atsakovai P. Č. ir UAB „Lituka“ ir Ko atskiraisiais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria buvo taikytas areštas 357 000 Lt sumai, ir priimti nutartį atmesti ieškovo prašymą.

1. Nutartis naikintina, nes priimta neatsižvelgus į faktines aplinkybes, ieškovų padėtį po 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties dėl turto arešto ir kreditoriaus reiškiamų reikalavimų pobūdį, specifinius teisinius santykius tarp ieškovo ir atsakovų. Teigia, kad ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad pirmosios teismo nutarties dėl turto arešto nepakanka ieškovo interesų apsaugai. Dėl to nei ieškovas naujajame prašyme, nei pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis yra įvykdyta ir areštuotas atsakovų nekilnojamas turtas. Atsakovo UAB „Lituka ir Ko“ finansinė atskaitomybė yra pateikiama Juridinių asmenų registrui ir yra vieša. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovų finansinė būklė nėra ar negali būti žinoma ieškovui, kuris yra profesionalus skolų rizikos valdymo veiklos vykdytojas.

2. Atsakovu yra patraukta ir draudimo bendrovė, kuri apdraudė tos paslaugos teikėjo (atsakovų) civilinę atsakomybę. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad UADB „PZU Lietuva“ būtų nepatikima, turėtų finansinių sunkumų vykdyti savo įsipareigojimus. Tol, kol draudimo įmonių priežiūrą vykdanti institucija nepateikia išvadų, kad konkreti draudimo bendrovė nepajėgi vykyti finansinių įsipareigojimų, niekas negali abejoti jos turtine padėtimi. Draudimo sutarties galiojimo niekas neginčija, todėl jei bus pagrindas priteisti kokią nors sumą iš atsakovų - turto vertinimo paslaugos teikėjų, tai už jas bus atsakinga draudimo bendrovė. Tai, kad finansiškai pajėgus asmuo prisiėmė atsakomybę už tam tikrus atsakovus, yra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ar pritaikytas panaikinti (CPK 146 str.).

3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas ir gali visiems atsakovams sukelti didelių nuostolių, sudaryti nereikalingas kliūtis įvykdyti galimą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Byloje kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė atsakovų P. Č. ir UAB „Lituka“ ir ko“ turtui taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė papildomai areštuoti atsakovams P. Č. ir UAB „Lituka“ ir Ko priklausantį turtą 357 000 Lt sumai.

Atskiruosiuose skunduose apeliantai P. Č. ir UAB „Lituka“ ir Ko teigia, kad ieškovas turėjo pateikti įrodymus, jog pirmosios teismo nutarties dėl turto arešto nepakanka ieškovo interesų apsaugai. Teigia, kad atsakovų finansinė būklė nėra ar negali būti nežinoma ieškovui.

Nors, apeliantų teigimu, ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti pakanka Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi taikyto arešto, t.y. arešto 273 000 Lt sumai, tačiau skundžiama nutartimi teismas nutarė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones patikslintam ieškiniui užtikrinti. Kaip matyti iš pareikšto patikslinto ieškinio dalyko (b.l. 133-143) – reikalavimo iš atsakovų UAB „Lituka“ ir Ko, V. J. , P. Č. ir UADB „PZU Lietuva“ solidariai priteisti 650 000 Lt žalos atlyginimo, akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi taikyto arešto masto (273 000 Lt) nepakanka ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti.

Nors atsakovai teigia, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jie nepateikė teismui jokių duomenų apie gerą jų turtinę/finansinę padėtį. Nors iš tiesų, kaip nurodo apeliantai, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro centro duomenys apie juridinių asmenų, tarp jų ir UAB „Lituka“ ir ko, finansinę atskaitomybę yra vieši, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo UAB „Lituka“ ir Ko 2009 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo praėjo daugiau nei vieneri metai, šie duomenys negalėtų atskleisti tikrosios įmonės finansinės padėties, o atsakovas nepateikė tarpinio įmonės balanso.

Tad, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo spręsti apie gerą UAB „Lituka“ ir Ko finansinę padėtį ir P. Č. gerą turtinę padėtį bei daryti išvadą, kad nėra pagrindo ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantai atskiruosiuose skunduose taip pat teigia, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes draudimo kompanija bus atsakinga už iš atsakovų priteistas sumas, esant galiojančioms draudimo sutartims. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo atsisakyti atsakovų turtui taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Šio atsakovo gera finansinė padėtis, kaip tai nurodo apeliantai, negali užtikrinti, kad, patenkinus ieškinį, šis atsakovas, kaip draudimo kompanija, pripažins įvykį draudiminiu, ar bus įvykdytos visos draudimo sutarties sąlygos ir atsiras pareiga padengti žalą.

Atsakovams išaiškinama, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl jiems pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jie gali pateikti tokių nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskiruosiusoe skunduose nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

n utaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą.