Kauno apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, pagrindinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, faktiškai gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedusiam, besimokančiam Jonavos politechnikos mokykloje:

2019 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, po nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo sutrikus psichikai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje; 2021 m. birželio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamą vietą ((duomenys neskelbtini)) ir gydymas pratęstas; 2022 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

prašoma skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. padarė įstatymo uždraustas veikas, o būtent: 2021 m. lapkričio 18 d. laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 20.00 val., (duomenys neskelbtini), esant asmeninio pobūdžio motyvams, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau dvejų smūgių nukentėjusiajam A. U. į galvos sritį, o nukentėjusiajam išėjus iš kambario kviesti pagalbos, centro laiptinėje sudavė jam smūgius į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam A. U. kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio jungtinėje, nubrozdinimą nosyje, kraujosruvą dešinio smilkinio priekinėje dalyje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. U. sveikatą;

Be to, D. A. 2021 m. lapkričio 18 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. V. metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajam A. V. į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam A. V. kraujosrūvą kairės akies vokuose, kraujosrūvą kairės akies obuolio jungtinėje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą.

Dėl A. U. sveikatos sutrikdymo

D. A. kaltę, padarius pavojingą visuomenei veiką, patvirtina šie ištirti įrodymai:

nukentėjusysis A. U., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykis galėjo būti 2021 m. lapkričio 18 d., apie 18:30 val. Jų centre gyvena tokia vadinama „tvarkdarė“ E.. Įvykio metu jis buvo savo kambaryje, sėdėjo ant lovos. E. atvedė pas jį į kambarį D. A., parodė į jį sakydama „šitas“. D. A. trenkė jam į akį. Jis ėjo skambinti pareigūnams. D. A. jį pasitiko ant laiptų, paėmė už atlapų ir sudavė dar kartą į galvą. D. A. jam sudavė smūgius be jokios priežasties. Be E. parodymo, D. A. nebūtų jį radęs. D. A. iš viso jam sudavė du smūgius į galvos sritį. Jam iš nosies bėgo kraujas, po akimis buvo mėlynės. Su D. A. nebuvo susipykęs, jie nebendravo. Turbūt D. A. nesuvokė kas vyksta. D. A. nekontroliuojamas, nenuspėjamas. Tą dieną iki įvykio jis su E. nebendravo. Gal kada ir galėjo jis E. pasakyti, kad nenešiotų paskalų;

liudytoja I. N., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad ji dirba Ruklos reabilitacijos ir slaugos centre socialine darbuotoja. D. A. pažįsta, jis buvo jos gyventojas. Įvykis galėjo būti 2021 m. lapkričio 18 d. Ji kitą dieną atėjusi į darbą pamatė nukentėjusiųjų būklę ir iš kitų darbuotojų išgirdo informaciją apie įvykį. Matė A. U., jam buvo pamušta akis, prakirsta nosis, matėsi mėlynės akių srityje. A. U. nurodė, kad jį sumušė D. A.. D. A. panaudojo fizinį smurtą prieš A. U. ir A. V. esant afekto būsenai. Po šio įvykio D. A. pabėgo, vėliau jam grįžus į įstaigą, jo psichinė būklė buvo labai sumišusi, jis net nesudėliojo savo minčių. Paklausus, ar tai jis padarė, D. A. prisipažino, kad sumušė abu nukentėjusiuosius. Per vaizdo kameras matėsi, kaip D. A. ėjo pas A. U. į kambarį. Po įvykio D. A. padarė narkotikų testą, rezultatas buvo teigiamas. Buvo rasta THC, vadinamos marihuanos ir kitų medžiagų;

2021 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 2);

Specialisto išvada Nr. G 2264/2021 (02) nustatyta, kad A. U. konstatuota kairės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio jungtinėje, nubrozdinimas nosyje, kraujosruva dešinio smilkinio priekinėje dalyje. Konstatuoti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 49-50).

Surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad D. A. 2021 m. lapkričio 18 d. laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 20.00 val., (duomenys neskelbtini), esant asmeninio pobūdžio motyvams, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam A. U. į galvos sritį, o nukentėjusiajam išėjus iš kambario kviesti pagalbos, centro laiptinėje sudavė jam smūgius į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam A. U. kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio jungtinėje, nubrozdinimą nosyje, kraujosruvą dešinio smilkinio priekinėje dalyje krūtinėje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. U. sveikatą. Tai patvirtina specialisto išvada, nukentėjusiojo A. U., liudytojos I. N. parodymai, kurie yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga, ir teismas jais vadovaujasi. Šie ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog D. A. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. U., ir padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl A. V. sveikatos sutrikdymo

Motyvuojamoji dalis

D. A. kaltę pavojingos visuomenei veikos padarymu patvirtina šie ištirti įrodymai:

nukentėjusysis A. V., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad jis gyvena viename kambaryje su D. A.. 2021 m. lapkričio 18 d. D. A. buvo išvykęs į Jonavą, grįžo vėlai. Atėjęs į kambarį D. A. kažko vis juokėsi. Jis nieko D. A. nesakė. Vakare išjungė šviesą ir per ausines klausėsi „Radiocentro“ transliuojamos muzikos. Net nematė, kaip D. A. priėjo prie jo, ištraukė ausines ir nieko nesakęs keturis kartus jam smogė. Jis norėjo atsikelti iš lovos ir apsiginti, bet D. A. pabėgo. D. A. jam sudavė keturis smūgius į smilkinį, į paakį, į galvos sritį. Po smūgių buvo užtinusi akis, kraujosruvos akyje. Kaip Aleksandrą, taip ir jį D. A. užpuolė be jokios priežasties. D. A. kažką nesuprantamai kalbėjo. Mano, kad D. A. buvo pavartojęs narkotinių medžiagų.

Liudytoja D. S., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad D. A. sumušė A. V. ir A. U., kaip juos mušė nematė. D. A. jai sakė „U. dėl tavęs sumušiau, nes tau grasino“. D. A. jai pasakė, kad užlipo laiptais į 4-tą aukštą ir trenkė. Kiek kartų trenkė, nesakė. Grįžęs į kambarį D. A. sumušė kartu kambaryje gyvenantį A. V.. Dėl ko mušė, ji D. A. neklausė. Ji matė sumuštus nukentėjusiuosius, pas abu matė mėlynes paakyje. A. V. jai iš tiesų grasino. D. A. apie tai ji nesakė. Iš kur jis sužinojo, nežino.

2021 m. lapkričio 19 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 59).

Specialisto išvada Nr. G 2268/2021 (02) nustatyta, kad A. V. konstatuota kraujosrūva kairės akies vokuose, kraujosrūva kairės akies obuolio jungtinėje. Konstatuoti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 94-95).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsintais liudytojos E. M. parodymais nustatyta, kad ji apie 4 metus gyvena Reabilitacijos centre. Serga kažkokia liga, tačiau kokia jai niekas nesako, pastoviai vartoja vaistus, pavadinimų nežino. Jos korpuse gyvena A. U. su juo bendrauja, jis yra ramaus būdo vyras. Pažįsta ir D. A., jis gyvena kitame centro korpuse. Su juo bendraudavo kurį laiką, kai jis grįžo iš ligoninės. Kada D. A. atvyko į centrą, neprisimena. Iš pradžių bendraujant su D. A., jis buvo ramus, tačiau po kurio laiko tapo agresyvus, kai supyksta viską tranko ir visada ką nors spardo. Visą pikti išlieja su tom kojom. Net vieną kartą vos ir jai nesudavė, tačiau jai tokio bendravimo nereikia, nustojo su juo bendrauti. Prisimena, kad vieną dieną, datos neprisimena, po vakarienės, apie 19 val., į jos korpusą atėjo D. A.. Jis buvo piktas, paklausė kuris kambarys A. U.. Ji jam parodė ir nuėjo į bendrą fojė, kur susirenka korpuso gyventojai ir žiūri televizorių. Kas vyko A. U. kambaryje ji nežino, nematė. Būdama fojė girdėjo, kaip po kurio laiko iš A. U. kambario išėjo D. A. ir eidamas link laiptinės šaukė, kad A. U. net nebandytų pasiskusti kam nors. Po kurio laiko išėjo iš kambario ir A. U., ir nuėjo link laiptinės. Po kurio laiko jis grįžo, nuėjo į savo kambarį, jame kiek pabuvo. Atėjęs į fojė pasakė, kad jį sumušė D. A.. Ji pasakė, kad apie tai reikia pranešti socialinei. Kitą dieną sutiko vyrą vardu A., kuris yra D. A. kambariokas. A. pasakė, kad vakare apie 23 val. jį sumušė D. A.. A. sakė, kad jis gulėjo lovoje, per ausines klausėsi muzikos. Prie jo priėjo D. A. ir kumščiu pradėjo mušti per galvą. Sakė, kad jis pats muštis nemoka, neapsiginė. Dar sakė, kad kai ryte atsibudo D. A. kambaryje jau nebuvo. Žino, kad D. A. buvo pabėgęs iš centro. Ji su D. A. nebendrauja, jo neprašė nieko mušti. Dėl ko D. A. sumušė A. U. ir A. ji nežino (1 t. b.l.110-111).

Surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad D. A. 2021 m. lapkričio 18 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. V. metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau keturių smūgių nukentėjusiajam A. V. į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam A. V. kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio jungtinėje, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą. Tai patvirtina specialisto išvada, nukentėjusiojo A. V. parodymai, liudytojos E. M. teismo posėdžio metu perskaityti parodymai, liudytojų D. S., I. N. parodymai, kurie yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga, ir teismas jais vadovaujasi. Šie ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog D. A. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V., ir padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

D. A. atliktame teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-129/2022, yra duomenys apie tai, kad jam nusikalstamų veikų padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl kurio jis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. D. A. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. D. A. dėl psichikos sveikatos būklės negali būti patrauktas baudžiamojo atsakomybės ir būti apklaustas teisme. D. A. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (1 t. b. l. 136-141).

Ekspertė L. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog patvirtina byloje esančią išvadą. Paaiškino, kad D. A. konstatuoja lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą – paranoidinę šizofreniją. Jis tiek veikos metu, tiek šiuo metu negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, rekomenduoja priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, būtent stacionare, o ši paslauga Lietuvoje teikiama Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Dėl D. A. socialinio pavojingumo visuomenei - jo socialinė būklė pablogėjusi, yra socialiai pavojingas. Su juo buvo susitikusi vasario 21 d. Jo būklė buvo pablogėjusi, nepaisant, kad tuo metu jis buvo prižiūrimas gydytojų, jam buvo taikomas ambulatorinis priverstinis gydymas. Tačiau išlieka režimo nesilaikymas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, taip pat agresyvus elgesys. Paranoidinė šizofrenija yra lėtinė liga ir progresuojanti, siekiamybė yra remisijos, kuomet liga neturi aktyvaus paūmėjimo, psichozinių simptomų, tačiau tam reikalingas itin kruopštus gydymo režimo laikymasis, nuolatinis bendradarbiavimas su psichikos sveikatos specialistais. D. A. veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo nulemti jo psichozinės simptomatikos santykio kliedesių, kad kažkas kažką negero galvoja, daro ir tuomet išsiprovokavo agresiją. Jo paranoidinės šizofrenijos formai būdingi kliedesiai.

Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą bei ekspertės poziciją teismo posėdžio metu, D. A. psichikos būseną įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir dabar, sprendžia, jog jis įstatymo uždraustų veikų padarymo metu dėl savo psichikos būklės buvo nepakaltinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. A. pripažįstamas padaręs įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) būdamas nepakaltinamas, jam skiriamos ekspertės rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio medicininės priemonės.

Įvertinęs D. A. patologinę būseną, padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, asmens pavojingumą, teismas sprendžia, kad jam taikytina priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. viešojoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė ištaisyti kaltinamajame akte įsivėlusią rašybos klaidą, t.y. klaidingai nurodytą uždraustų veikų padarymo datą - 2021 m. liepos 18 d., į teisingą - 2021 m. lapkričio 18 d. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, apklaustų teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad įstatymo uždraustas veikas D. A. padarė ne 2021 m. liepos 18 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, o 2021 m. lapkričio 18 d. Teismas šią klaidą kaltinamajame akte vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris ištaisytinas, nurodant teisingą uždraustų veikų padarymo datą - 2021 m. lapkričio 18 d. Teismas įvertinęs šį rašymo apsirikimą, konstatuoja, kad, jį ištaisius, nutarties turinys ir esmė nepasikeis.

D. A. kardomoji priemonė nepaskirta.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 440 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, teismas

nutaria:

D. A. dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (A. U. atžvilgiu) padarymo, dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (A. V. atžvilgiu) padarymo, paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti stebėjimą vykdančią medicinos įstaigą praėjus ne daugiau kaip 6 (šešiems) mėnesiams pateikti teismui pagal priemonės taikymo vietą, išvadą apie D. A. psichinės sveikatos būklę, kad būtų galima įstatymo nustatyta tvarka ir terminu spręsti klausimą dėl priverstinio pobūdžio medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo D. A..

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.