Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3083-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-09-20
Bylos Nr.
1-3083-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27040-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3083-1058/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27040-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2018 m. birželio 7 d., apie 22 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,67 promilių girtumas), mušė savo motiną S. G., t. y. žodinio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė penkis smūgius pastarajai per viršugalvį, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai S. G. fizinį skausmą.

Be to, J. K. 2018 m. birželio 8 d., apie 23.50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,90 promilių girtumas), mušė savo motiną S. G., t. y. žodinio konflikto metu, tyčia sudavė rankos kumščiu ant fotelio sėdinčiai S. G. per galvą, nuo ko pastaroji nugriuvo ant grindų susitrenkdama į grindis dešinįjį smilkinį, po ko jis, rankomis sugriebęs S. G. už plaukų ir taip ją laikydamas, trenkė jos galvą ne mažiau kaip šešis kartus į grindis bei sudavė rankų kumščiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, visumoje suduodamas S. G. ne mažiau devyniolikos smūgių bei padarymas S. G. dešinio smilkinio srities poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, kairio peties, abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės plaštakos, nugaros dešinėje, pilvo dešinėje, abiejų alkūnių poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju paskutinės apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su motina, jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena neįgalus tėvas, jis paralyžiuotas. Jo motina gauna invalidumą, jis šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, gauna pašalpą. 2018 m. birželio 7 d. apie 19-20 val. jis buvo namie, gėrė alų. Namo grįžo motina. Ji buvo išgėrusi. Namie motina dar išgėrė degtinės. Jis beveik iš karto išėjo į lauką, kartu su savo draugais gėrė degtinę. Namo grįžo apie 21.30 val., buvo gerokai išgėręs. Užėjo į virtuvę, ten buvo motina. Ant virtuvės stalo stovėjo butelis degtinės. Motina buvo išgėrusi. Jo tėvas buvo kambaryje. Tarp jo ir motinos kilo konfliktas, jie pradėjo bartis. Dėl ko kilo konfliktas, tiksliai nepamena. Konflikto metu, jis pradėjo rankomis mušti motiną į galvą. Kiek kartų sudavė motinai per galvą, neskaičiavo, bet gali būti, kad penkis kartus. Jo motina paskambino policijai. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, jį sulaikė. Motina parašė pareiškimą, kad jis ją sumušė ir jis buvo uždarytas į areštinę. 2018 m. birželio 8 d. jį paleido iš areštinės. Jam buvo uždrausta gyventi kartu su motina ir su ja bendrauti. Pažadėjo, kad gyvens pas savo draugą. Su draugais išgėrė degtinės, apie 23 val., būdamas neblaivus grįžo į namus pasiimti savo daiktų. Jam būnant namuose sugrįžo mama ir kilo konfliktas. Jis buvo nepatenkintas, kad ji kvietė policiją, kad jam teko nakvoti areštinėje. Pamena, kad konflikto metu jis sudavė mamai per galvą, ji pargriuvo ant grindų. Dėl girtumo nelabai prisimena visas įvykio aplinkybes. Pamena, kad jis gulinčiai motinai buvo sudavęs į galvą. Bet kiek kartų ir į kokias kūno vietas, nepamena. Iš motinos rankinuko pasiėmė, atrodo 50 EUR. Tai jo pinigai, jo pašalpa. Motina turi jo banko kortelę ir jo leidimu nuima nuo jo sąskaitos pinigus. Po to jis nuėjo į savo kambarį pasiimti savo daiktų, kai neužilgo atvyko policija ir jį sulaikė. Dėl to kas įvyko gailisi ir priežastis to yra alkoholio vartojimas. Šiuo metu jis motinos atsiprašė, pažadėjo daugiau taip nesielgti. Po paskutinio įvykio GMP brigada jo motiną nuvežė į ligoninę, jai buvo suteikta pagalba. Ligonių kasoms turi atlyginti 99,47 EUR. Iš karto tokios sumos sumokėti negali. Šiuo metu jis yra sumokėjęs ligonių kasoms 50 EUR. Pažada likusią sumą sumokėti per du mėnesius. Labai nori su mama gyventi draugiškai (b. l. 101-102). Pirmosios apklausos metu kaltinamasis savo kaltę neigė, teigė, jog tarp jo ir motinos buvo tik žodinis konfliktas, vėliau savo kaltę buvo pripažinęs iš dalies, teigdamas, kad motiną tik pastūmė (b. l. 86, 95).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. G. parodė, kad gyvena su savo sūnumi adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir jos sugyventinis A. K., kuris yra jos sūnaus tėvas. 2018 m. birželio 7 d., apie 22 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus J. K., būdamas neblaivus, pradėjo jai reikšti priekaištus dėl jos naujo draugo V. (pavardės nenori minėti), kad ji yra neištikima A. K.. Ji sūnui pasakė, kad tai yra jos asmeninis reikalas, nes A. K. yra neįgalus - pirmos grupės invalidas. Išgirdęs jos atsakymą, J. K. pasiuto, pradėjo ją keikti ir pribėgęs prie jos pradėjo jai smūgiuoti per galvą rankomis. Ji tuomet užsidengė veidą. Sūnus sudavė jai penkis kartus rankos kumščiu per viršugalvį, kurios rankos kumščiu jis jai sudavė, neįsidėmėjo. Nuo suduotų smūgių jai labai skaudėjo galvą, juto fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus taip pat nesikreipė. Minėtą vakarą ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Kitą dieną, t. y. 2018 m. birželio 8 d., po pietų, sūnus grįžo namo. Tuo metu ji buvo pas draugę, buvo šiek tiek pavartojusi alkoholio, namo grįžo apie 23 val. Namuose tarp jos ir sūnaus vėl įvyko žodinis konfliktas. Sūnus buvo neblaivus. Žodinio konflikto metu, tai buvo apie 23.50 val., kambaryje, jai sėdint fotelyje, prie jos priėjo J. ir sudavė jai rankos kumščiu į galvą. Nuo smūgio jai apsvaigo galva ir ji nukrito nuo fotelio ant grindų. Ant grindų nukrito veidu žemyn, atsitrenkdama dešiniąja smilkinio puse į grindis. Prisimena, kad sūnus sugriebęs jai rankomis už plaukų ne mažiau kaip šešis kartus trenkė jos galvą į grindis. Kuria galvos dalimi ji trankėsi į grindis, tiksliai nurodyti negali. Ją gulinčią ant grindų, sūnūs daužė rankų kumščiais. Ar sūnus spardė kojomis, pasakyti negali. Galimai ji buvo praradusi sąmonę, nes ne viską gerai prisimena. Jautė smūgius į įvairias kūno vietas. Smūgių buvo daug, kiek tiksliai – pasakyti negali, nes nuo smūgių, kaip jau minėjo galimai buvo praradusi sąmonę. Į kurias kūno vietas buvo suduoti smūgiai – įvardinti negali, tačiau po šio sumušimo ji buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus ir jie nustatė jai kraujosruvas ant kairio peties, abiejų rankų žastų, abiejų rankų dilbių, kairės plaštakos, nugaros dešinėje, pilvo dešinėje, nubrozdinimus ir kraujosruvos ant abiejų alkūnių, kurios atsirado nuo jos sūnaus jai suduotų smūgių. Visų šių sužalojimų iki sūnaus smurtavimo pas ją ant kūno tikrai nebuvo. Neatmeta galimybės, kad sūnus jai sudavė ne mažiau devyniolikos smūgių, tačiau tikslaus smūgių kiekio įvardinti negali. Dėl šio įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kodėl sūnus nustojo ją mušti, nežino. Prisimena, kad sūnus išėjo į kitą kambarį, o ji pagriebusi savo telefoną, paskambino bendruoju pagalbos centro Nr. 112 ir spėjo pasakyti, kad ją: „užmuš“ ir pasakė savo adresą. Liko gulėti kambaryje ant grindų. Policijos pareigūnai atvyko greitai, jie pakėlė ją nuo grindų. Pareigūnams pakėlus ją nuo grindų, pastebėjo, kad ant lovos buvo išversta jos rankinė. Po to pasigedo rankinėje 70 EUR grynųjų pinigų. Kaip sūnus paėmė iš jos rankinės pinigus, nematė. Pinigų grąžinti nereikalaus, nes sūnus neturi iš ko jų grąžinti, jis gauna pašalpą, niekur nedirba, ji išlaiko sūnų. Jokio civilinio ieškinio nereikš. Papildomai nurodė, kad sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Ankščiau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, bet jie susitaikydavo. Jos sūnus turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir alkoholiui. Nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sūnus prieš ją fiziškai nesmurtauja, tačiau žodžiu jie barasi dažnai. Sūnus vartoja alkoholinius gėrimus ir jei jis jų padaugina, jis namuose būna konfliktiškas, elgiasi agresyviai, bet nesmurtauja (b. l. 20-21, 42-44, 46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. (A. J.) parodė, kad 2018 m. birželio 8 d. vakare, apie 22.30 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sūnus. Atvykus į vietą į juos kreipėsi S. G., kuri paaiškino, kad jos sūnus J. K. pradėjo su ja konfliktuoti, keturis-penkis kartus kumščiu trenkė jai į galvos sritį. Ant S. G. akivaizdžių kūno sužalojimų nesimatė. S. G. buvo neblaivi. Be to, prie jų išgėrė butelį degtinės. J. K. buvo neblaivus, agresyvus, šūkavo, įžeidinėjo savo motiną (b. l. 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G1939/2018(01) nurodyta, kad S. G. nustatyti kūno sužalojimai: dešinio smilkinio srities poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairio peties, abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės plaštakos, nugaros dešinėje, pilvo dešinėje, abiejų alkūnių poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 8 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 19 trauminių poveikių (b. l. 52-53).

Protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja S. G. pranešė, jog 2018 m. birželio 7 d., apie 22 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus J. K., būdamas neblaivus sukėlė konfliktą, sudavė jai 5 kartus abejomis rankomis į galvos sritį, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo policijos imtis veiksmų (b. l. 12).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. birželio 7 d., 22.25 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog namuose, (duomenys neskelbtini), pranešėją G. sumušė sūnus (b. l. 14).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018 m. birželio 8 d., apie 22.30 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sūnus. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad 2018 m. birželio 6 d., apie 22 val. S. G. sūnus J. K. konflikto metu 4-5 kartus kumščiu trenkė motinai į galvos sritį. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje buvo agresyvus, įžeidinėjo motiną (b. l. 16-17).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad 2018 m. birželio 7 d. buvo užregistruotas vienas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas užfiksuota, kad moteris, prisistačiusi G., nurodė, kad ją sumušė sūnus ir prašė iškviesti pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 31, 32).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio O. G. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018 m. birželio 8 d., apie 23.55 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), muša moterį. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad 2018 m. birželio 8 d., apie 23.55 val. S. G. sūnus J. K. nuvertė motiną ant žemės ir spardė ją kojomis, sudavė apie 10-15 smūgių į galvą ir į pilvą. Smurtu įtariamas asmuo buvo agresyvus, neigė, kad mušė motiną (b. l. 37-38).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. birželio 8 d., 23.56 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog namuose, (duomenys neskelbtini), pranešėją G. baigia užmušti, pokalbis nutrūko (b. l. 39).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad 2018 m. birželio 8 d. buvo užregistruotas vienas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (b. l. 69).

Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas užfiksuota, kad paskambinusi moteris, nurodė adresą (duomenys neskelbtini) ir pasakė, jog ją žudo, pokalbis nutrūko (b. l. 70, 71).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 7 d., 23.43 val. J. K. buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas (b. l. 74).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 9 d., 01.00 val. J. K. buvo nustatytas 1,90 promilių neblaivumas (b. l. 89).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas nežymus sveikatos sutrikdymas bei fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi J. K. smurtą naudojo savo motinos S. G., su kuria jis kartu gyvena ir kurios yra išlaikomas, atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. K. 2018 m. birželio 7 d., bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš savo motiną S. G. tyčia rankos kumščiu sudavė penkis smūgius pastarajai per viršugalvį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Be to, byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad J. K. 2018 m. birželio 8 d., toje pačioje vietoje, smurtaudamas prieš savo motiną, tyčia sudavė jai rankos kumščiu per galvą, nuo ko motina nugriuvo ant grindų susitrenkdama į grindis dešinįjį smilkinį, po ko jis, rankomis sugriebęs S. G. už plaukų ir taip ją laikydamas, trenkė jos galvą ne mažiau šešių kartų į grindis bei sudavė rankų kumščiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, visumoje suduodamas S. G. ne mažiau devyniolikos smūgių, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad abi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai.

Kaltinamasis J. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 133-135, 136-138).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. J. K. savo kaltę pripažino tik paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, iki tol nuosekliai neigė savo kaltę ir teigė, jog tarp jo ir motinos įvyko tik žodinis konfliktas. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu sekė viena po kitos, t. y. padarytos dviejų dienų bėgyje, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis sunkėjo, iš pradžių jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, vėliau padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo išvadai, kad J. K. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu J. K. išsakyti teiginiai, kad jis gailisi, yra aiškiai formalūs. Įvertinus tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog prokurorės pareikšime atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta nepagrįstai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. K. neteistas (b. l. 109-110), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 111-117), niekur nedirba (b. l. 131), registruotas darbo biržoje (b. l. 130), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje paskutinį kartą gydytas nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2011 m. spalio 28 d., diagnozė: kiti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus, žalingas vartojimas. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas (b. l. 120), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultavimo ar gydymo (b. l. 121). Iš 2018 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog J. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 128). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 9 mėnesiai laisvės apribojimo už 2018 m. birželio 7 d. padarytą nusikalstamą veiką, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Įvertinus tai, kad po pirmos nusikalstamos veikos padarymo smurtinio pobūdžio veiksmai pasikartojo, kaltinamasis išvadų nepadarė, smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo intensyvesni nei pirmos veikos atveju, kaltinamajam už 2018 m. birželio 8 d. padarytą nusikalstamą veiką skirtina didesnė nei prašo skirti prokurorė bausmė – 11 mėnesių laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, J. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, prokurorės pasiūlyta poveikio priemonė – per 9 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimai – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teismo vertinimu yra tikslingi ir galintys daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2018 m. liepos 17 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 99,47 EUR turtinės žalos, patirtos dėl S. G. gydimo, atlyginimo (b. l. 55-58). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis atlygino dalį, t. y. 50 EUR turtinės žalos (b. l. 65, 66), likusią dalį – 49,47 EUR turtinės žalos kaltinamasis 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu įsipareigojo atlyginti per 2 mėnesius (b. l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. birželio 7 d., 23.10 val. iki 2018 m. birželio 8 d., 14.40 val. bei nuo 2018 m. birželio 9 d. 00.10 val. iki 2018 m. birželio 9 d., 16.40 val., t. y. dvi dienas (b. l. 77, 87, 91, 103), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b. l. 88, 105) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 7 d.), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 8 d.), ir skirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir J. K. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 7 d., 23.10 val. iki 2018 m. birželio 8 d., 14.40 val. bei nuo 2018 m. birželio 9 d. 00.10 val. iki 2018 m. birželio 9 d., 16.40 val., (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais bei 7 dalimi, įpareigoti J. K.:

bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose;per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. K., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė