- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-686-626/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37103-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- J. K.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-06 nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-15 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją nustatant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. K. nuteistas už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą, o būtent už tai, kad jis 2018-08-03, apie 11.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto automobilio Mercedes Benz (v. n. (duomenys neskelbtini) slaptai grobė A. V. priklausantį 280 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „Lenovo U310“, tačiau nusikalstamos veikos jis nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes vagystės metu buvo pastebėtas policijos pareigūnų, vėliau pastarųjų persekiotas ir tuoj pat su įkalčiu sulaikytas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis J. K. pateikė apeliacinį skundą (pavadintas prašymu), kuriame prašo peržiūrėti klausimą dėl laisvės bausmės atlikimo. Nurodo, jog jis deda visas pastangas pasitaisyti ir pasveikti, šiuo metu gydosi nuo priklausomybės Vilniuje, dokumentus pateiks posėdžio metu. Prašo suteikti jam dar vieną galimybę.
3. Atsiliepimai į skundą nepateikti.
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo J. K. gynėjas advokatas R. Prėskienis prašė nuteistojo skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą. Iš skundo turinio matyti, jog prašoma skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje J. K. apylinkės teismas bausmę individualizavo tinkamai, visapusiškai įvertinęs apelianto asmenybę, todėl apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
7. Pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Taigi, teisingo sprendimo priėmimas apima ir teisingos bausmės paskyrimą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
8. Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu J. K. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, remiantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu – iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.
9. Nustatyta, kad J. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje. Teismas nenustatė kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Šioje vietoje pažymėtina, kad nuo 2015-03-24 recidyvisto padaryta nusikalstama veika, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau nesant skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismo teisėjų kolegija sunkinti nuteistojo teisinę padėtį negali, tad į šios aplinkybės taip pat nelaiko apelianto atsakomybę sunkinančia. Kita vertus, aplinkybę, kad nuteistasis yra recidyvistas būtina vertinti ir teismas individualizuodamas bausmę į ją pagrįstai atsižvelgė. Taigi, apylinkės teismas, atsižvelgė į tai, kad apeliantas teistas devynis kartus, jis yra recidyvistas, nusikalto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal du pirmesnius nuosprendžius atidėjimo metu, daugybę kartų baustas už administracinius teisės nusižengimus, daugumoje atvejų už vagystes, narkotikų vartojimą, jis šiuos pažeidimus darė net po paskutinio nuosprendžio priėmimo, kuriuo buvo įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kaip ir apeliaciniame skunde, taip ir apylinkės teismui J. K. teigė norintis gydytis nuo priklausomybių, tačiau nei apylinkės, nei apygardos teismui nepateikė duomenų, kurie rodytų apelianto realias pastangas sprendžiant šias problemas. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, J. K., pripažindamas, kad turi priklausomybę nuo narkotikų ir, kad tai yra jo nusikalstamo elgesio priežastis, norą pradėti gydytis pradėjo deklaruoti tik šio teisminio proceso metu apylinkės teisme, nors jis, 2018-06-15 nuosprendžiu buvo įpareigotas tiek nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tiek per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis priklausomybės ligas, tačiau nepraėjus net dviem savaitėm vėl vartojo narkotines medžiagas bei vogė iš parduotuvių (b. l. 57, 57).
10. Apygardos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pakankamai daug asmenį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios neleidžia skirti jam švelnesnės bausmės, nei realus laisvės atėmimas, nes švelnesnės bausmės ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra nepakankamos priemonės įtakoti nuteistojo elgesį ir užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Pritariama apylinkės teismo išvadai, jog bylos duomenimis, kaltininkas savo elgesio iš esmės nekeičia, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Nors apeliantas teigia norintis keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, tačiau šio ketinimo nepatvirtina jo paties aptartas elgesys. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo siekis gyventi laikantis įstatymų, yra labiau deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nėra jokių duomenų apie apelianto realiai dėtas pastangas keisti savo gyvenimo būdą. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent teismo paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas, jos dydis - 6 mėnesiai, kuris yra ženklai mažesnis nei bausmės vidurkis (vidurkis 1 metai 1 mėnesis 15 dienų) ir realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ir yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Bausmės dydis laikomas atitinkantis bausmės paskirtį, proporcingas padarytam nusikaltimui, neprieštaraujantis teisingumo principui.
11. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismas subendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį yra 4 mėnesiai laisvės atėmimo, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-15 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskyrė per griežtą galutinę laisvės atėmimo bausmę (paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė). Matyti, kad teismas subendrindamas minėtas bausmes taikė dalinį bausmių sudėjimo principą ir prie griežtesnės bausmės pridėjo minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, numatytą BK 50 straipsnio 2 dalyje (tris mėnesius). BK 64 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių. Taigi, minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra trys mėnesiai. Būtent šią minimalią, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir pridėjo apylinkės teismas bendrindamas bausmes, todėl švelninti galutinės bausmės nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.