Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarimo M. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2009 m. sausio 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė teikimą, kuriuo prašė sustabdyti M. R. 2008 m. sausio 8 d. šio teismo nutarimu skirto 30 parų arešto vykdymo senaties eigą iki bus surastas M. R. ar jis pats atvyks atlikti jam skirtą areštą. Nurodė, kad minėtu teismo 2008 m. sausio 8 d. nutarimu M. R. skirta 4000 Lt bauda buvo pakeista į 30 parų administracinio arešto. M. R. buvimo vieta nežinoma, todėl 2008 m. gegužės 12 d. paskelbta jo paieška. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 308 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutarimo dėl administracinio arešto senatis – vieneri metai. ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties eigos sustabdymo kai asmuo, kuriam ji paskirta, pasislepia, tačiau šiuo atveju pagal analogiją gali būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias senaties eiga sustoja, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinis areštas – išskirtinė administracinė nuobauda, kuria yra apribojama asmens judėjimo laisvė, tad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais (ATPK 29 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių įstatymo leidėjas numatė tam tikras išskirtines, lyginant su kitų rūšių administracinėmis nuobaudomis, administracinio arešto skyrimo, taip pat ir vykdymo sąlygas. Viena iš jų yra reglamentuota ATPK 308 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo senatis – vieneri metai. Taigi, įstatymo leidėjas imperatyviai reglamentavo šios rūšies administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminą, nenumatydamas, kad asmeniui vengiant atlikti jam skirtą administracinį areštą, nutarimo vykdymo senaties termino eiga sustoja. Todėl šioje situacijoje teisės spragos konstatavimas, o tuo pačiu ir teisės ar įstatymo analogijos taikymas yra negalimi. Pažymėtina, kad nutarimo skirti administracinį areštą vykdymo, o tuo pačiu ir senaties eigos pradžia yra numatyti ATPK 304 straipsnio 1 dalyje. Be to, šiuo atveju ne ką mažiau svarbu pažymėti ir tai, kad įstatymo analogijos pagrindu taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalies nuostatas, kas, pasak apelianto, turėtų būti daroma nagrinėjamu atveju, būtų pabloginta patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisinė padėtis, o tokia situacija baudžiamojo pobūdžio bylose, kurioms priskirtinos ir administracinių teisės pažeidimų bylos, yra negalima, ji prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui.

Apelianto argumentai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas yra pripažintas teismų praktikoje, atmestini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. N3-904-04, N12-159-05 bei daugelyje kitų iš tiesų yra pripažinęs minėtos teisės normos taikymą įstatymo analogijos pagrindu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tačiau šiose bylose nagrinėtos situacijos iš esmės skyrėsi nuo esančios šioje byloje. Minėtose bylose buvo sprendžiamas baudos kaip administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino, kuris nėra reglamentuotas ATPK, klausimas, be to, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas, priešingai, nei nagrinėjamoje situacijoje, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo siekiama garantuoti bent jau ne blogesnę teisinę padėtį, nei asmeniui, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje.

Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu galėtų būti sustabdyta nutarimo skirti administracinį areštą vykdymo senaties eiga, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinis skundas yra netekinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas