- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- ATP-779-360/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00908-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-14 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2015-06-25 nutarimu A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį, paskiriant 216 Eur baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, už tai, kad jis 2015-04-30 18 val. 54 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 73.11 punkto reikalavimus.
Šį nutarimą A. K. apskundė Šilutės rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2015-10-14 Šilutės rajono apylinkės teismas nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. apeliacinius skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-14 nutartį, kurią jis prašė Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nes jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje. Skunde nurodo, kad kaltinimai jam dėl 2015-04-30 18 val. 54 min. tariamai įvykdyto administracinės teisės pažeidimo yra grindžiami 2015-04-30 Tauragės AVPK Šilutės r. PK VPS patrulių būrio patrulio O. V. surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu, Tauragės AVPK Šilutės r. PK VPS patrulių būrio vyresniojo patrulio D. M. 2015-04-30 surašytu tarnybiniu pranešimu, bei byloje esančia vaizdo medžiaga, bei AB „Lietuvos geležinkeliai" 2015- 06-01 pažyma, apie šviesoforo signalo darbą. Pareigūno parodymai, jog jis matė degantį šviesoforo signalą, kuomet jis važiavo per pervažą, vertinami kritiškai. Skunde toliau teigiama, kad tą dieną šiam pareigūnui į veidą švietė skaisti vakarinė saulė, nes policijos pareigūno automobilis važiavo nuo Pagėgių pusės link Lietuvininkų gatvės pusės, t. y. į vakarų pusę, tad policininkas ne tik galėjo nematyti šviesoforo užsidegimo momento, kuomet jis važiavo per nereguliuojamą geležinkelio pervažą, dėl to kad jam iš priekio švietė skaisti vakarinė saulė, tačiau ir dėl to, kad atstumas iki pervazos šiam pareigūnui buvo aiškiai per didelis, kad girdėtų garsinį šviesoforo signalą, nes pareigūną nuo tos vietos skyrė net keli šimtai metrų, ir tai aiškiai matosi iš filmuotos medžiagos. Be to, kad policijos pateiktame įraše nesimato, jog jis važiuoja per draudžiantį šviesoforo signalą, tą aplinkybę konstatuoja ir pirmosios instancijos teismas. Vien ta aplinkybe, kad pervaža turėjo būti uždaryta, kaip nurodyta AB „Lietuvos geležinkeliai“ rašte, yra tik prielaida, nes byloje buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas ir šį įrašą peržiūrėjus iki galo, matosi, kad visiškai neužilgo, po to kai policininko buvo sustabdytas, pro jo ir policininko automobilius, važiuoja automobiliai, kadangi joks traukinys ar kita bėginė transporto priemonė per šią geležinkelio sankirtą tuo metu net nepravažiavo. Todėl žinant tai, kad geležinkelyje yra sumontuota automatinė signalų pasiuntimo sistema, kuri įjungia atitinkamus, tame tarpe ir draudžiančius kirsti sankryžą raudonos spalvos signalus, užvažiavus bėginei transporto priemonei atitinkamu atstumu iki reguliuojamos geležinkelio ir kelio sankryžos, tad jo situacijoje greičiausiai buvo taip, kad geležinkelio stotyje buvo perstumdomi vagonai ir šviesoforo signalas reaguodamas į tai mirksėjo ir vėl užgesdavo. Byloje jokių duomenų apie tai, kad tuo laiku pervažą turėjo kirsti traukinys ar kita bėginė transporto priemonė, nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas nurodo, kad A. K. skundas yra nepagrįstas, o 2015-10-14 Šilutės rajono apylinkės teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes byla išnagrinėta pilnai įvertinus visas įvykio aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju Institucijai, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios Institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pagrindinis ginčas kyla dėl to, ar A. K. 2015-04-30 18 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ar tuo metu degė eismą leidžiantis baltos spalvos šviesoforo signalas. A. K. tvirtina, kad jam privažiavus geležinkelio pervažą degė raudonas šviesoforo signalas, užsidegė baltas ir jis važiavo per pervažą, kai jam pravažiavus vėl užsidegė raudonas (b. l. 27-28). Tuo tarpu pareigūnas nurodė, kad prie pervažos stovėjo automobiliai, pažeidėjas pastovėjo ir degant raudonam signalui nuvažiavo ( b. l. 27). Iš policijos pareigūnų pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad 2015-04-30 18 val. 54 min., automobilis „Opel Vectra“, Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja per pervažą Tilžės g., tačiau ar įvažiavimo metu degė draudžiamas šviesoforo signalas, iš įrašo nematyti. AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ 2015-06-01 pranešime Nr. 2(IF-4)-789 nurodyta, kad 2015-04-30, (duomenys neskelbtini) geležinkelio pervažoje, 18.54 val. Šilutės stotyje buvo parengtas traukinio maršrutas, traukinys Nr. 1429VI važiavo per Šilutę 18.57 val., iš „Draugystės“ geležinkelio stoties į Radviliškio geležinkelio stotį, registruoto pranešimo apie gedimą neturi. Pervaža minėtu laiku turėjo būti uždaryta. Daugiau duomenų pateikti nėra techninių galimybių. Atsakyti į klausimą, ar kas nors žinoma apie tai ir ar galėjo taip nutikti, kad užsidegęs raudonos spalvos draudžiamas signalas pusės minutės bėgyje persijungė į leistinos spalvos signalą ir po to vėl į draudžiamą signalą, negali, apie tokį įvykį duomenų neturi ir atkurti ar patvirtinti šių įvykių seką minėtu laiku nėra galimybės (b. l. 13).
Taigi iš šių pateiktų skirtingų duomenų neaišku, ar automobilis „Opel Vectra“, Nr. (duomenys neskelbtini) į geležinkelio pervažą įvažiavo degant draudžiamam – raudonam šviesoforo signalui, ar jam važiuojant per pervažą vėl užsidegė raudonas šviesoforo signalas.
Apeliantas skunde teigia, kad vertinant AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ atsakymą į paklausimą, matyti, kad konkrečiai, ar pervaža nurodytu laiku, tai yra 18.54 val. buvo uždaryta, AB „Lietuvos geležinkeliai“ neatsakė, tik nurodė, kad turėjo būti uždaryta, ir tai apeliantas vertina kaip prielaidą. Be to apeliantas teigia, po jo sustabdymo pravažiavo daug automobilių, kas įrodo, jog traukinys tuo metu nepravažiavo. Taip pat apeliantas skunde nurodė, kad geležinkelyje yra sumontuota automatinė signalų pasiuntimo sistema, kuri įjungia atitinkamus šviesoforo signalus užvažiavus bėginei transporto priemonei atitinkamu atstumu iki reguliuojamos geležinkelio ir kelio sankryžos, tad jo situacijoje galėjo būti, kad geležinkelio stotyje buvo perstumdomi vagonai ir šviesoforo signalas reaguodamas į tai įjungdavo tai raudoną, tai baltą šviesoforo signalą.
Nei Institucijos atstovai, nei apeliantas, nei teismai nėra specialistai vertinti pervažos reguliavimo techninių galimybių, o Institucija, kuri turi įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, nors ir pateikė duomenis gautus iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“, tačiau iš jų neaišku, ar tuo metu, kai automobilis „Opel Vectra“, Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą degė raudonas ar baltas šviesoforo signalas. Byloje būtina nustatyti traukinių ar kitų bėginių transporto priemonių eismo intensyvumą Tilžės g. geležinkelio pervažoje 18.54 val., bei apklausti specialistą siekiant paneigti arba patvirtinti A. K. apeliaciniame skunde nurodytas versiją. Taigi, apygardos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė tinkamai neištyręs visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Tinkamai neištyrus bei motyvuotai neįvertinus duomenų, negali būti konstatuojama, jog tinkamai yra atskleista bylos esmė. Pažymėtina, kad kai iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutaria:
panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-14 nutartį ir A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.