- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- 1S-289-1076/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Bielskė, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- A. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal:
– 1961 m. Baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija) (už pasikėsinimą nužudyti V. M. 1995 m.) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;
– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (už V. M. nužudymą 1997 m.) laisvės atėmimu 17 (septyniolikai) metų;
– BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
– BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus (už J. V. D. ir D. D. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;
– BK 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
– BK 294 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
– BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
– Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, A. A. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendis įsiteisėjo 2006 m. gegužės 2 d.
2. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal:
– BK 249 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 234 straipsnio 1 dalį (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už A. K. ir M. K. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už G. M., P. S., G. T. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už A. S. nužudymą) laisvės atėmimu 18 (aštuoniolikai) metų;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už pasikėsinimą nužudyti V. M. 1994 m.) laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (už nesunkų sveikatos sutrikdymą J. M.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (už svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už D. S. nužudymą) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už AB „S.“ spirito pagrobimą) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už G. D. nužudymą) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už A. G. nužudymą) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų,
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 289 straipsnį (valstybės tarnautojo vardo pasisavinimą) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (už didelės vertės svetimo turto sunaikinimą) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (už svetimo turto pagrobimą) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už S. J. nužudymą) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už A. L. nužudymą) laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už A. G., V. K. ir G. K. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 289 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už E. B., G. L., R. N. ir A. L. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos;
– BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (už S. P. ir V. K. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
– Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
– Vadovaujantis 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos; bausmę paskirta atlikti kalėjime.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 17 d.
3. Nuteistajam A. A. paskirtos bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 2002 m. sausio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2024 m. liepos 5 d. teikimas dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
5. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi netenkino Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo. Nutartyje nurodyta, kad nors A. A. elgesys bausmės atlikimo metu progresuoja teigiama linkme, tačiau jo padaryta pažanga dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, dėl ko teismas konstatavo, jog nuteistasis vis dar yra pavojingas visuomenei, todėl turi būti nuo jos izoliuotas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Skundu nuteistasis A. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį, tenkinti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, kurių pagrindu jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė galėtų būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nėra suprantama, kodėl teismui konstatavus, kad nuteistasis atitinka įstatyme nurodytus bausmės pakeitimo reikalavimus, tai patvirtinančios aplinkybės vis tik nesudaro pagrindo jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Juolab, kad teismas nenurodė, ką, kaip ir per kokį laikotarpį A. A., kaip nuteistasis, dar turi įvykdyti.
6.2. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai nebuvo daromi nuo 2002 m. sausio 8 d., t. y. nuo bausmės pradžios. Pirmasis vertinimas buvo atliktas 2016 m. nuteistajam nedalyvaujant ir neleidus jam susipažinti su išvada. Tuo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (67 balai). Antrasis vertinimas buvo atliktas 2022 m. vasario 14 d. Nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (49 balai), su akivaizdžia – 18 balų mažėjančia dinamika. Trečiasis vertinimas buvo atliktas 2023 m. birželio 28 d. Nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 40 balų, su akivaizdžia – 9 balų mažėjančia dinamika. Ketvirtasis vertinimas atliktas 2024 m. birželio 28 d., kurio metu nuteistajam nustatyta 34 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, su 6 balų mažėjančia dinamika. Šiuo metu iš nustatytų 34 žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos 25 yra statiniai (nekintantys), kurių negalima sumažinti, ir tik 9 yra dinaminiai (kintantys). Patys vertinimo specialistai nurodo, kad mažėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamika yra daugiau nei akivaizdi, ką patvirtina ir nuo 2014 m. spalio 31 d. atvykimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą gauti 23 paskatinimai už gerą elgesį.
6.3. Lukiškių kalėjime buvo ribotas darbo vietų skaičius, todėl 2014 m. kartu su psichologine tarnyba pavyko organizuoti ir įvykdyti projektą „M. n.“. Galimybė nuteistiesiems užsiimti individualia veikla yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Minėta veikla nebuvo nutraukta, o 2022 m. įregistruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, nuteistasis už tai gauna pajamas, jas deklaruoja, moka mokesčius valstybei, gaminius skirdavo labdarai. Visa tai buvo prilyginta nuteistojo darbinei veiklai.
6.4. Nuo nuteistojo perkėlimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą buvo pakeisti įstatymai, leidžiantys nuteistiesiems susirašinėti, pasimatymų metu nuteistąjį lankyti bet kam, tačiau A. A. visos bausmės laikotarpiu tuo nesinaudojo ir sąmoningai nusprendė nutraukti visus ankstesnius ryšius su nusikalstamo susivienijimo nariais.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Teismo išvadai, kad A. A. elgesio pažanga vis dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, prieštarauja specialistų-vertintojų nurodytos aplinkybės dėl akivaizdžios nuteistojo pažangos.
6.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad net ir pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, jis nuo visuomenės liks izoliuotas nuo 5 iki 10 metų.
7. Atsiliepimu į A. A. skundą Kauno apygardos prokuratūros 1-mojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Edvinas Alosevičius prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį.
7.1. Atsiliepime nurodoma, kad A. A. šiuo metu yra atlikęs kiek daugiau nei 22 (dvidešimt dvejus) metus laisvės atėmimo bausmės, kas suteikia teisę svarstyti paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės keitimo galimybę (BK 51 straipsnio 2 dalis); vis dėlto, susipažinus su nuteistojo asmens bylos duomenimis, negalima daryti vienareikšmės išvados apie pozityvius jo elgesio bei mąstysenos pokyčius.
7.2. A. A. bausmę atlieka už 30 tyčinių nusikaltimų padarymą. Jis, būdamas pilnametis, subrendęs asmuo, suvokdamas savo veiksmų pasekmes ir norėdamas būtent taip elgtis, beveik dešimtmetį (nuo 1994 m. iki 2001 m.) dalyvavo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Darant labai sunkius ir kitus tyčinius nusikaltimus, buvo naudojami ginklai, sprogmenys bei sprogstamosios medžiagos, taip pat įvairios konspiracijos priemonės – radijo ryšio stotys, policijos pareigūnų uniformos bei ženklai ir kt. Konspiracijos tikslais nevengta žudyti ir nusikaltimų bendrininkų, t. y. padarytų nusikaltimų pėdsakai buvo naikinami tokiais pačiais žiauriais būdais, kaip ir vykdyti patys nusikaltimai. Nusikalstamas susivienijimas, kurio veikloje aktyviai dalyvavo A. A., išsiskyrė aukštu organizaciniu lygiu bei ypatingu žiaurumu. Iš viso net 23 (dvidešimt trims) asmenims buvo atimta gyvybė, t. y. sukeltos pačios sunkiausios, negrįžtamos pasekmės. Dauguma nužudytųjų kūnų išniekinti – supjaustyti gabalais, sudeginti (visiškai ar iš dalies), išslapstyti dalimis.
7.3. Kalbėti apie padarytas nusikalstamas veikas, savo smurtinio elgesio priežastis, pasekmes ir pakartotinio nusikalstamo elgesio prevenciją A. A. vengia. Tiek šiuo metu pateiktame skunde Lietuvos apeliaciniam teismui, tiek ir ankstesniuose skunduose nurodomos tik išimtinai teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės. Jokių neigiamų savo asmenybės aspektų nuteistasis nenurodo, kas patvirtina, kad jis nėra pakankamai savikritiškas nei savo paties, nei įvykdytų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Nors skunde keliamas klausimas, ką nuteistasis dar gali padaryti, kad būtų pakeista jam taikoma bausmės rūšis į švelnesnę, tačiau ką jau padarė ir kaip pasikeitė ar nepasikeitė į teigiamą pusę, A. A. neįvardina.
7.4. Pateikti duomenys liudija, kad nuteistasis yra išrankus darbo pobūdžiui, t. y. vengia fiziškai sunkesnio ar, jo nuomone, neprestižinio darbo, kas patvirtina, jog jam vis dar itin svarbus aukštas statusas kitų asmenų gretose. Per dvidešimt dvejus laisvės atėmimo metus jis nedirbo jokio darbo, nuolat aiškindamas, kad įkalinimo vietose trūksta darbo vietų. Tačiau selektyviai neskirstant darbinių veiklų ir aktyviai teikiant savo kandidatūrą darbiniam užimtumui, per daugiau nei du dešimtmečius įsidarbinti buvo objektyvi galimybė, kuria A. A. taip ir nepasinaudojo. Nors mezgimas, kuriuo nuteistasis užsiima pastarąjį dešimtmetį, yra pozityvi individuali veikla, tačiau tai daugiau malonus laisvalaikio praleidimas, nei realius darbo įgūdžius formuojanti veikla/amatas. Tuo tarpu konkrečių specialybių įgijimas, neketinant realiai dirbti šiose srityse, yra bevertis ir nerodo nuteistojo noro integruotis į visuomenę bei darbo rinką. Iki įkalinimo jis dirbo vadybininko ir direktoriaus pavaduotojo pareigose, gavo stabilų darbo užmokestį, tačiau tai jo nesulaikė nuo itin žiaurių nusikaltimų vykdymo, t. y. pozityvi darbinė veikla jo atžvilgiu nėra apsauginis veiksnys.
7.5. Darbo atsisakymas, išrankumas darbo pobūdžiui yra vienas iš pagrindinių kriminalinės subkultūros požymių, todėl prokuroras nepritaria įkalinimo įstaigos teikime nurodytiems teiginiams, kad A. A. nesilaiko neformaliųjų nuteistųjų tradicijų. Akivaizdu, kad išlaikyti atitinkamą autoritetą kitų nuteistųjų gretose jam vis dar labai svarbu. Net ir galimybė pakeisti taikomą bausmės rūšį į švelnesnę (terminuotą laisvės atėmimą) šiuo požiūriu nekeičia jo įsitikinimų ir elgesio, kas patvirtina, jog nuteistasis nėra lankstus asmuo, ir į teismo jam nurodytus taisytinus, probleminius aspektus nereaguoja. Nors A. A. laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvo praradęs savitvardos, impulsyvių reakcijų bausmės atlikimo metu nefiksuota, be to, jis dalyvavo elgesio keitimo terapijos užsiėmimuose, pykčio valdymo, socialinių įgūdžių lavinimo programose, tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, kad jo vykdyti nusikaltimai nebuvo spontaniški, nulemti svaigiųjų medžiagų vartojimo ar pan. Visi itin žiaurūs, sadistiški nužudymai buvo kruopščiai suplanuoti ir apgalvoti, jiems ruoštasi iš anksto, kas rodo, jog nuteistajam būdinga savitvarda ir šaltakraujiškumas, o tai tik didina, o ne mažina jo pavojingumą visuomenei. A. A. geba prisitaikyti prie esamos situacijos, šiuo metu elgiasi disciplinuotai, tačiau jo mąstysena nėra esmingai pakitusi, todėl nėra pagrindo patikimai išvadai, kad nesant griežtų apribojimų jis vėl nesugrįžtų prie jam gerai žinomo nusikalstamo gyvenimo būdo.
7.6. Aplinkybė, kad nuteistasis nuo 2004 metų reguliariai lankėsi sielovadiniuose susitikimuose, atrado tikėjimą, pamaldumą ir siekia gyventi krikščionišką gyvenimą, nekeičia fakto, jog A. A. viso bausmės atlikimo metu visiškai nesidomėjo nužudytų asmenų šeimomis, pagalba tiems, kurie dėl jo nusikalstamų veiksmų neteko brangiausių šeimos narių. Duomenų apie žalos atlyginimą šiems asmenims pateiktoje medžiagoje nėra. Nuteistajam būdinga aukšta savivertė, didelis pasitikėjimas savimi, duomenų, kad dėl atimtų gyvybių (šeimos maitintojų, brolių, tėvų ir kt.) jis nuoširdžiai išgyventų, nėra. Priešingai, yra duomenų apie tai, kad artimieji jam siuntė pinigų patogesniam gyvenimui įkalinimo įstaigoje, t, y., nuteistasis labiau rūpinasi savo gerove ir komfortu, nei nukentėjusiųjų išgyvenimais, patirtu skausmu bei šių kančių sumažinimu.
8. Pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.
9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą bei nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas ir įvertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį, mąstymą laisvės atėmimo metu, jo padarytą pažangą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kriminogeninius veiksnius ir kt.
10. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti aptariamą institutą, tačiau kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jei šis atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus ir švelnesnę terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
11. Nuteistasis A. A. teikimo nagrinėjimo metu jau yra atlikęs dvidešimties metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį ir atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Sprendžiant dėl bausmės keitimo papildomai privaloma įvertinti BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.
12. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pradėjo atlikti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. 2014 m. spalio 31 d. nuteistasis atvyko į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą. Nuo 2020 m. bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Iš byloje esančios Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 28 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-5712 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad bausmės atlikimo metu A. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose bei užsiėmimuose, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, 2021 m. įgijo dailidės specialybę, o šiuo metu vykdo individualią veiklą – mezga, mezginius skiria labdarai, moka mokesčius valstybei. Bausmės atlikimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuteistojo elgesys buvo svarstytas tris kartus: 2008 m. kovo 14 d., 2011 m. sausio 24 d. ir 2012 m. spalio 31 d. Už paskutinį pažeidimą jam buvo pareikštas papeikimas, nuobauda panaikinta 2013 m. liepos 4 d. Nuo 2012 m. nuteistasis daugiau pažeidimų nepadarė, buvo 23 kartus paskatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, įsitraukimą į renginių organizavimą, pasiruošimą šventėms, teritorijos tvarkymą po švenčių. 2024 m. kovo 27 d. pažymos NFP-23-299 duomenimis, šiuo metu nuteistojo vardu vykdomieji dokumentai negauti. 2024 m. balandžio 9 d. buvo gauta UAB „B.“ direktorės pažyma, kurioje nurodoma, kad grįžusiam iš įkalinimo įstaigos nuteistajam būtų suteikta galimybė įsidarbinti įmonėje nuolatiniam darbui sandėlio darbuotojo pareigose.
13. Nors bausmės atlikimo metu nuteistojo santuoka buvo oficialiai nutraukta, tačiau jis pats teigia, kad santykiai su buvusia sutuoktine iki šiol yra išlikę pagarbūs. A. A. palaiko artimus santykius su artimaisiais – su jais bendrauja skambučių, laiškų pagalba, yra lankomas pasimatymų metu. 2024 m. balandžio 2 d. gautas Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro pareiškimas, kuriame nurodyta, kad nuteistojo sesuo sutinka, jog grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis deklaruotų gyvenamąją vietą ir gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Atlikdamas bausmę nuteistasis vengė destruktyvių grupių, elgėsi disciplinuotai ir įstaigoje dirbančių specialistų buvo charakterizuojamas kaip mandagus, pagarbus ir tolerantiškas, nors vertinimo metu A. A. ir pripažino, kad tuometiniai jo ryšiai, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, buvo itin stiprūs, visi vadovavosi vidinėmis taisyklėmis. Pats nuteistasis nurodo, kad ryšiai su grupės nariais visiškai nutrūko po perkėlimo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą. A. A. įvykdytos nusikalstamos veikos nėra susijusios su psichotropinių medžiagų vartojimu, disponavimu ar platinimu, o ir pats nuteistasis teigia, kad niekada nėra bandęs psichotropinių medžiagų bei išsako neigiamas nuostatas narkotinių medžiagų vartojimo atžvilgiu. Pataisos įstaigoje taip pat nėra gauta jokių oficialių duomenų apie tai, kad nuteistasis kada nors būtų piktnaudžiavęs narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Šiuo metu jis emociškai stabilus, socialiai prisitaikęs, neatsiskyręs, komunikabilus, jaučiasi pasirengęs gyventi visuomenėje. Nuteistojo nusikalstamas elgesys labiausiai buvo susijęs su tvirtai susiformavusiomis kriminalinėmis nuostatomis, įsitraukimu į nusikalstamo susivienijimo veiklą, polinkiu problemas spręsti ir tikslų siekti itin agresyviais būdais sąmoningai ignoruojant pasekmes, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai įsitraukė į resocializacijos procesą, dalyvavo intervencinėse ir prevencinėse programose, skirtose koreguoti mąstymo ir elgesio ypatumus, dalyvavo veiklose, orientuotose į psichoemocinę sveikatą, baigė socialinių įgūdžių lavinimo programą, dalyvavo elgesio keitimo terapijos užsiėmimuose, po šios terapijos savanoriškai lankė palaikomąsias konsultacijas, dalyvavo pykčio valdymo prevencijos paskaitoje.
14. Teisėjų kolegija sutinka, kad visos pirmiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, patvirtina tai, jog jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję pirmiau išvardinti aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau svarbu įvertinti ir kitus duomenis, kurie atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.
15. A. A. bausmę atlieka už trisdešimties tyčinių nusikaltimų padarymą. Būdamas jau pilnametis ir subrendęs asmuo, jis nuo 1994 m. iki 2001 m. dalyvavo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Vykdant šiuos nusikaltimus buvo naudojami ginklai, sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos, o konspiracijos tikslais – radijo ryšio stotys, policijos pareigūnų uniformos bei ženklai. Konspiracijos tikslais taip pat nevengta žudyti ir nusikaltimų bendrininkų – padarytų nusikaltimų pėdsakai buvo naikinami tokiais pačiais žiauriais būdais, kaip ir vykdyti patys nusikaltimai. Nusikalstamo susivienijimo, kuriame dalyvavo A. A., veikla, išsiskyrė aukštu organizaciniu lygiu ir ypatingu žiaurumu – net dvidešimt trims asmenims buvo atimta gyvybė, be to, du kartus kėsintasi nužudyti tą patį asmenį. Daugumos nužudytųjų kūnai buvo išniekinti juos supjaustant gabalais, visiškai ar iš dalies sudeginant ar išslapstant dalimis. Tokių nusikaltimų darymą lėmė savanaudiškos paskatos ir kerštas. Už šių nusikaltimų padarymą A. A. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė paskirta net septynis kartus. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio nusikaltimai, o nagrinėjamu atveju ir jų padarymo būdas, leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybę nusikalsti ateityje. Sutiktina, kad pirmiau aptartos aplinkybės jau buvo įvertintos paskiriant bausmę nuteistajam, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos.
16. Skunde nuteistasis akcentuoja aplinkybę, kad viso bausmės atlikimo laikotarpiu jo nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, taip pat, kad jis užsiima individualia veikla, kuri prilyginama jo darbinei veiklai, moka mokesčius valstybei, kad yra nutraukęs ryšius su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais. Aplinkybė, kad nuteistasis nuo 2014 m. užsiima individualia veikla, kuri nuo 2024 m. gegužės 23 d. prilyginta nuteistojo darbinei veiklai, vertintina teigiamai, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistajam 2018 m. vasario 23 d. buvo siūlytas apmokamas darbas, tačiau jis šio darbo atsisakė, motyvuodamas tuo, kad darbas neturi socialinių garantijų ir dėl jo nėra skaičiuojamas stažas. 2019 m. gruodžio 3 d. pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad neturi noro dirbti, laisvalaikiu daug laiko skiria dalyvavimui nuteistųjų iki gyvos galvos rankdarbių būrelyje. 2021 m. spalio 25 d. pokalbio metu A. A. taip pat neišreiškė noro dirbti. Nors iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi kriminogeniniai veiksniai ir nebesiejami su jo darbinių įgūdžių stoka, tačiau vis tik pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog esant galimybei A. A. vis tik rinkosi nedirbti jam pasiūlytų darbų ir taip netobulino savo darbinių įgūdžių, kuriuos galėtų pritaikyti išėjęs į laisvę, jei jam būtų paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
17. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu A. A. padarė tris vidaus tvarkos pažeidimus (2008, 2011 ir 2012 m.), tačiau pažeidimų pobūdis nebuvo susijęs su agresyviu elgesiu ar pavojingų daiktų turėjimu; be to, nuo 2012 m. nuteistasis daugiau pažeidimų nedarė (t. 6, 2 dalis, b. l. 87).
18. Teisėjų kolegija sutinka, kad A. A. padarė pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau būtina pažymėti, kad jo vertinimas bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo išimtinai teigiamas. Nors kaltę dėl padarytų nusikaltimų šiuo metu A. A. pripažįsta, tačiau tiek teisminio bylų nagrinėjimo metu, tiek ir vėliau teigė, kad bylos jo atžvilgiu yra suklastotos. Iš byloje pateiktų socialinio tyrimo išvadų taip pat matyti, kad nuteistasis šiuo metu nors iš esmės pripažįsta savo kaltę ir padarytus nusikaltimus vertina kritiškai, tačiau aplinkybes detalizuoti vengia, nusikaltimus be kita ko aiškina, jog tuomet tai buvo dažnas ir priimtinas problemų sprendimo būdas.
19. 2022 m. vasario 4 d. atlikus pirminį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, o 2022 m. vasario 14 d. – pakartotinį, jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y., net ir po 20 metų laisvės atėmimo bausmės nuteistajam vis dar buvo nustatomi galintys kisti (dinaminiai) kriminogeniniai veiksniai. Nuteistasis šiuos veiksnius savo elgesiu sumažino, dėl ko 2023 m. balandžio 4 d. jam jau buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri tokia išlieka ir šiuo metu (pagal 2024 m. birželio 28 d. OASys tyrimą ir Socialinio tyrimo išvadą). Vis tik pažymėtina, kad iš šiuo metu A. A. nustatytų šešių kriminogeninių veiksnių du yra dinaminiai (buvo įtakojamas asocialios grupės ir buvo būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys), kuriuos nuteistasis gali sumažinti. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo elgesys vis dar gali būti taisomas teigiama linkme, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, jog asmens pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai vertino, kad nuteistojo rizika kaip žema nustatyta palyginti neseniai, todėl, atsižvelgiant į išskirtinio intensyvumo nusikaltimų darymą, atliktų itin šaltakraujiškai, yra būtina tolesnė nuteistojo stebėsena.
20. Nuteistasis savo skunde akcentuoja, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai nebuvo daromi nuo 2002 m. sausio 8 d., t. y. nuo bausmės pradžios. Pirmasis buvo atliktas 2016 m. jam nedalyvaujant ir neleidus susipažinti su išvada, o antrasis vertinimas buvo atliktas 2022 m. vasario 14 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, teisė į šios bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagal įstatymą suteikiama atlikus dvidešimt metų jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Tai reiškia, kad paprastai tik atlikus minėtą bausmės dalį, atsiranda poreikis įvertinti nuteistajam paskirtos bausmės peržiūros ir jo paleidimo į laisvę galimybes. Nors toks vertinimas paprastai pirmą kartą atliekamas ne mažiau kaip po dvidešimties metų, tačiau jo metu vertinamas nuteistojo elgesys, jo pažanga viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados, 2016 m. sausio 5 d. jam buvo sudarytas individualus resocializacijos planas Nr. 102-6, kuris 2022 m. vasario 14 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. buvo koreguotas, numatant papildomas priemones. Ta aplinkybė, kad A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nebuvo įvertinta anksčiau, nereiškia, jog vėliau atliktas vertinimas kaip nors klaidingai apibūdina nuteistojo asmenybę, ją charakterizuojančius požymius, nes, kaip jau minėta, visos šios aplinkybės vertinamos retrospektyviai, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu.
21. Teisėjų kolegija sutinka, kad nors byloje nustatytos teigiamai A. A. charakterizuojančios aplinkybės, fiksuojama jo daroma pažanga, tačiau kol kas šių aplinkybių nepakanka, jog būtų galima daryti tvirtą išvadą, kad nuteistojo pažanga yra tokia akivaizdi ir jo asmenybės pavojingumas yra sumažėjęs tiek, jog jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė galėtų būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko keisti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.