- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-206-354/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00952-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Virginija Žindulienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- V. J., V. G.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. J. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., bausmės vykdymas V. J. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 75 str. 4 d., 69 str., 70 str., V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant V. J. per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir atlyginti A. L. padarytą turtinę žalą per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas V. G., tačiau jo atžvilgiu minėtas nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Iš V. G. ir V. J. priteista solidariai nukentėjusiajai A. L. 86,89 Eur (300 Lt) turtinės žalos atlyginimo.
Iš V. G. priteista nukentėjusiajai A. L. 31,86 Eur (110 Lt) turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. J. nuteistas už tai, kad su V. G. veikdami bendrininkų grupėje ir veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą: 2014 m. birželio 15 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), pro nuomojamos fermos priestato neužrakintas duris įsibrovė į patalpą – G. Ž. fermą ir iš ten pagrobė svetimą – A. L. priklausantį turtą – keturis aliumininius bidonus, kurio vieno vertė 300 litų, bendros 1200 litų vertės, ir traktoriaus T-40 pavarų dėžę su galiniu tiltu, 2000 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. L. bendrą 3200 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti 2015 m. vasario 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmių skyrimo V. J. ir šią dalį išdėstyti taip: V. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., skirti 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2013 m. kovo 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirti 8 mėn. laisvės atėmimą. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodoma, kad teismas, paskirdamas bausmę, netinkamai pritaikė BK 75 str. nuostatas ir neteisingai paskyrė bausmę, nes netaikė BK 64 str. nuostatų.
Prokuroras pažymi, kad teismas teisingai pripažino, jog kaltinamajam turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, nes jis nenori laikytis įstatymų, tačiau, prokuroro nuomone, nesuprantama, kodėl, prieštaraudamas savo pozicijai, teismas atidėjo V. J. bausmės vykdymą. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad ir ankščiau V. J. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, nors jis buvo dar jaunesnio amžiaus nei dabar ir prisipažinęs padaręs nusikaltimus. Prokuroro nuomone, visos kitos aplinkybės – teistas, teistumas neišnykęs, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, charakterizuojamas patenkinamai, daro administracinius teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevykdė jam paskirtų pareigų, padarė administracinius teisės pažeidimus ir buvo kreiptasi į teismą dėl papildomų pareigų skyrimo bei jo pasiuntimo atlikti paskirtą bausmę, žalos neatlygino, nedirbantis, nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – duoda pagrindą manyti, kad nuteistajam negali būti atidėtas bausmės vykdymas. Prokuroras teigimu, V. J. jau buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme ir kitomis bausmėmis, tačiau net ir šios paskirtos bausmės neužtikrino bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., nes V. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė dar vieną tyčinį nusikaltimą. Todėl, prokuroro manymu, negalima pagrįstai tikėtis, kad penktą kartą teisiamas asmuo, kuriam teigiamo poveikio nepadarė net ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuris, kaip jau minėta, naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neabejotinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Taip pat prokuroras skunde atkreipia dėmesį, kad teismas, skirdamas bausmę, nevertino ir nepasisakė dėl BK 56 str. 1 d. numatytų aplinkybių.
Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, skirdamas bausmę V. J., turėjo taikyti BK 64 str. 1 d., nes V. J. nusikaltimą padarė 2014 m. birželio 15 d., t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Prokuroro teigimu, teismas turėjo taikyti dalinį ar visišką bausmių sudėjimą ir tik tuomet galėjo taikyti BK 75 str. nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis V. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pripažino V. J. kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, paskyrė V. J. laisvės atėmimo bausmę. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, yra jauno amžiaus, atidėjo paskirtos bausmės vykdymą, nustatydamas jam įpareigojimus. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti BK 75 str. taikymą, įvertinti BK 56 str. 1 d. numatytas aplinkybes ir pritaikyti BK 64 str. 1 d. nuostatas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).
BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Be to, teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-56/2014).
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas ir anksčiau ne kartą deklaravo prisipažinimą dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir reiškė nuoširdų apgailestavimą (2 t., 10, 12 b. l.), tačiau bylos duomenys rodo, kad teisinę padėtį lengvinančių institutų taikymas V. J. atžvilgiu nepadėjo pasiekti norimų tikslų. 2007 m. birželio 5 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Tačiau 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžiu jis vėl pripažintas kaltu padaręs naują nusikalstamą, numatytą BK 180 str. 2 d., ir nubaustas realiu laisvės atėmimu. Vis dėlto, net ir paskirta griežta bausmė jam teigiamo poveikio nepadarė – 2010 m. kovo 17 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 4 d., ir jam skirti viešieji darbai, kurie vėliau pakeisti į arešto bausmę, o 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., motyvuojant tuo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusioji manė, kad nereikia griežtai bausti (2 t., 12 b. l.).
Iš to, kas paminėta, aišku, kad anksčiau, kaip ir šį kartą, V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, deklaravo nuoširdų apgailestavimą, tačiau neatlikęs 2013 m. kovo 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, vėl padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. Akivaizdu, kad tokį nuteistojo elgesį lemia susiformavęs aiškiai klaidingas įspūdis apie nebaudžiamumą už daromas nusikalstamas veikas, o su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas V. J. toliau formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą, taigi ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d, pasiekti nepavyktų. Dėl to nėra teisinio pagrindo taikyti apelianto atžvilgiu BK 75 str. nuostatas.
Pastebėtina, ir tai, kad V. J. darbo biržoje neregistruotas, dirba tik atsitiktinius darbus, šeimos neturi, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad bausmės vykdymo atidėjimas teigiamai paveiks jo socialinius ryšius (2 t., 23 b. l.). Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., 14–19 b. l.). Iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus pažymos matyti, kad V. J. į registrą įrašytas 2013 m. balandžio 15 d. ir netgi priežiūros metu padarė du administracinius pažeidimus. 2013 m. birželio 13 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi V. J. paskirta papildoma pareiga – tęsti darbą, tačiau jis šios pareigos nevykdė (2 t., 26 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos aplinkybės dar kartą patvirtina išvadą, kad, nors V. J. ir yra jauno amžiaus, bausmės tikslai šiuo atveju negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Prokuroras skunde taip pat prašo įvertinti BK 56 str. 1 d. nuostatas, kad recidyvistui už tyčinį nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pastebėtina, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusioje naujoje BK 56 str. redakcijoje nebėra nuostatos, jog recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Vis dėlto, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė skirti V. J. laisvės atėmimo bausmę, įvertinęs jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje), atsižvelgęs į V. J. charakterizuojančius duomenis – teistas (2 t., 3–7 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 14–19 b. l.), PSC stebimų ligonių grupei nepriklauso (2 t., 21 b. l.), darbo biržoje neregistruotas, dirba atsitiktinius darbus, šeimos neturi, seniūnijoje svarstytas nebuvo (2 t., 23 b. l.), nusikalstamos veikos pavojingumą – padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), neatlikęs paskirtos bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas (2 t., 11–13 b. l.). Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jos nulemtos susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, todėl V. J. apylinkės teismas pagrįstai paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, pastebėtina, yra mažesnė už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria prokuroro skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 64 str. nuostatų. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina jas visiškai ar iš dalies sudėdamas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. J. 2013 m. kovo 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 m. 6 mėn. (2 t., 11–13 b. l.). Taip pat aišku, jog nusikaltimą, už kurį jis buvo nuteistas skundžiamu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, V. J. padarė 2014 m. birželio 15 d., t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Todėl, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. V. J. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinta vienu trečdaliu, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2013 m. kovo 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir V. J. nustatytina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams, t. y. mažesnė nei apeliaciniu skundu prašo prokuroras.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas, nes kolegija padarė išvadą, jog apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 64 str., 75 str. ir neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).
Atkreipiamas dėmesys, jog prokuroras prašo nuteistajam V. J. pagal BK 178 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams ir, vadovaujantis BK 64¹ str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. prokuroras prašo V. J. dar kartą pritaikyti tuos pačius įstatymus ir paskirti tokią pat bausmę, kokia jau buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Todėl šis prokuroro prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,
nusprendžia:
pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendį:
V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. paskirtą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., sumažintą vienu trečdaliu bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., subendrinti su 2013 m. kovo 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir V. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. J. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. J. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir, vadovaujantis BK 75 str. 4 d., 69 str., 70 str., V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant V. J. per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir atlyginti A. L. padarytą turtinę žalą per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.