Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-08-24 · Administracinė byla Nr. I-3492-463/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-08-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-24
Bylos Nr.
I-3492-463/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01431-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos
Advokatai
Igoris Manzur
Administracinė byla Nr. I-3492-463/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01431-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui A. K., pareiškėjo atstovui advokatui Igoriui Manzurovui, atsakovės Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovei J. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos banko Priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos 2017-04-10 raštą Nr. S2017/(21.12-2101)-12-18/36, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir atlyginti pareiškėjui 300,00 Eur neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad su 2017-03-10 skundu kreipėsi į atsakovą, kaip draudikų veiklos priežiūrą vykdančią instituciją, dėl draudiko neteisėtų reikalavimų ir klaidingos apskaitos vedimo. Skunde atsakovui nurodė, jog iš draudimo bendrovės UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ gavo pranešimą apie transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nutraukimą. Šiame pranešime buvo klaidingai įrašytas pareiškėjo draudimo liudijimo (poliso) numeris bei nurodyta, kad draudimo sutartis nutraukiama, nes pareiškėjas laiku nesumokėjo draudimo įmokos. Pareiškėjas savarankiškai susisiekė su draudimo bendrovės atstovais, patvirtino, kad draudimo įmoką yra sumokėjęs, tačiau nei vienas bendrovės atstovas nei telefonu, nei 2017-02-24 pareiškėjui atsiųstame atsakyme nesugebėjo atsakyti į užduotus klausimus, t. y. patvirtinti, kad sumokėta draudimo įmoka ir pareiškėjo draudimo liudijimas (polisas) galioja, bei paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjui buvo atsiųstas klaidinantis pranešimas. Skunde atsakovui buvo nurodyta ir daugiau aplinkybių, patvirtinančių netinkamą apskaitos vedimą draudimo bendrovėje. Atsakovo pateiktame rašte pareiškėjui visiškai nebuvo atsakyta į jo keltus klausimus. Skundžiamame atsakyme buvo tik konstatuotos situacijos aplinkybės, iš esmės neišnagrinėti pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, galimai sąmoningai neišklausyti pareiškėjo ir draudimo bendrovės atstovų telefoninių pokalbių įrašai, nors atsakovas privalėjo tai padaryti. Atsakovas savo rašte nurodo, kad su pareiškėju draudimo sutartis buvo sudaryta ne tiesiogiai su draudiku, o per draudimo brokerį, kuris laiku nepervedė pareiškėjo sumokėtos draudimo įmokos draudikui, todėl draudimo bendrovė pareiškėjui pranešė apie draudimo sutarties nutraukimą. Tokia atsakovo pozicija pažeidžia pareiškėjo, kaip draudėjo, teises. Atsakymas nemotyvuotas, o atsakovas pagal suteiktus įgaliojimus privalo rūpintis, kad draudimo bendrovės nepažeidinėtų sąžiningų draudėjų interesų. Atsakovas nepateikė įvertinimo, ar yra teisėti draudiko veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, kuris yra sumokėjęs draudimo įmoką, o reikalaujama papildomai įrodinėti, kad tikrai tokia įmoka yra sumokėta. Nepasisakyta, kodėl draudimo bendrovės pranešime nurodytas klaidingas poliso numeris, pranešimas nepasirašytas, be registracijos numerio. Atsakovo, kaip svarbios valstybinės institucijos, pateiktas neobjektyvus ir neišsamus atsakymas į pareiškėjo skundą žlugdo pasitikėjimą valdžia ir kelia abejonių dėl atsakovo kompetencijos. Tokie atsakovo veiksmai, kai kontroliuojanti draudikų veiklą institucija iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo skundo, netaikė drausminių priemonių draudimo bendrovės atžvilgiu pareiškėją šokiravo, jis patyrė stresą. Atsakovo veiksmai, nepaisant patirtos turtinės žalos, pareiškėjui sukėlė neigiamas emocijas ir sutrikdė miegą, pakilo kraujospūdis, pareiškėjas prarado pasitikėjimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Pareiškėjas nėra tikras, ar jo automobilis yra apdraustas teisėtai, nes niekas nepateikė rašytinių įrodymų, o tai kelia tam tikrą baimę naudotis automobiliu. Minėtos aplinkybės yra pagrindas reikalauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas vertina 300,00 Eur.

Lietuvos Bankas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2017-03-13 buvo gautas skundas, kuriame, nurodydamas draudimo sutarties sudarymo ir draudiko klaidingo pranešimo apie jos nutraukimą aplinkybes, pareiškėjas prašė įstatymų nustatyta tvarka įvertinti draudimo bendrovės veiksmus, pateikti išsamų atsakymą į skundą, informuoti pareiškėją apie priimtas priemones draudikų atžvilgiu, kad ateityje panašūs neteisėti veiksmai nepasikartotų. Atsakovas nedelsiant ėmėsi vertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, raštu kreipėsi į draudimo bendrovę dėl susiklosčiusios situacijos paaiškinimo. Draudimo brokeriui UADBB „NT draudimas“, kuriam tarpininkaujant su pareiškėju buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, buvo raštu nurodyta atkreipti dėmesį į padarytą klaidą ir imtis priemonių, kad tokios klaidos nesikartotų. Atsakovas skundžiamame atsakyme informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir apie veiksmus, kurių ėmėsi susidariusiai situacija spręsti, t. y. apie draudimo brokeriui išsiųstą raštą. Atsakovas savo veikloje griežtai laikosi teisės aktų reikalavimų, prižiūrėdamas finansų rinką Lietuvos bankas remiasi rizika pagrįstos priežiūros veiklos modeliu, kuris pasireiškia tuo, kad atsakovas savo išteklius pirmiausia orientuoja į sistemiškai didžiausią grėsmę finansų sistemos stabilumui ir vartotojams keliančius finansų rinkos dalyvius. Atsakovas yra saistomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų proporcingumo, efektyvumo, išsamumo bei minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principų. Priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą, o poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitais būdais. Atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai suteikia teisę organizuoti ir atlikti finansų rinkos dalyvių patikrinimus, tačiau neįtvirtina atsakovo pareigos kiekvieno skundo atveju tokį patikrinimą atlikti. Pareiškėjo skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad draudimo brokerio klaida perduodant informaciją draudimo bendrovei buvo nedelsiant ištaisyta, draudimo apsauga pareiškėjo automobiliui nebuvo nutrūkusi, apie tai draudimo bendrovė atskiru raštu patvirtino pareiškėjui. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo kilusi grėsmė pareiškėjo interesams. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti 300,00 Eur neturtinę žalą nepagrįstas. Tokios žalos atlyginimas, kiek tai susiję su Lietuvos banko ar jo tarnautojų veiksmais, gali būti tenkinamas nustačius visas civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teisės pažeidėjo kaltę, teisės pažeidimu padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikia jokių argumentų ir nėra pagrindo konstatuoti nei vienos neturtinei žalai priteisti būtinos sąlygos. Atsakovas nepadarė jokios neteisėtos veikos, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, taip pat neįrodė, kad skunde teismui nurodyti neigiami pojūčiai kilo dėl atsakovo veiklos. Priešingai – pareiškėjo baimei naudotis automobiliu, nepasitikėjimui valdžios institucijomis nebuvo realaus pagrindo kilti, nes jo automobilio apsauga galiojo nepertraukiamai nuo draudimo sutarties sudarymo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pareiškėjo skundą išnagrinėjo teisės aktų nustatyta tvarka, pateikė motyvuotą atsakymą, savo priežiūrines teises naudojo proporcingai ir efektyviai, todėl skundžiamo atsakymo naikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UADB „Compensa Vienna Insuarace Group“ pozicijos dėl pareiškėjo skundo teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas dalyje

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2017-04-10 atsakymo Nr. S2017/(21.12-2101)-12-1836 „Dėl Jūsų skundo“, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2017-03-09 skundas dėl UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ veiksmų, siunčiant pranešimą apie įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nutraukimą, nesumokėjus draudimo įmokos, teisėtumo bei pagrįstumo.

Tarp pareiškėjo ir UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovo „NT draudimas“ sudaryta 2017-01-09 įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AMA1256543, kurios pagrindu pareiškėjui išduotas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/AMA7823425 bei tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (žalioji korta) Nr. MB7823426 (b. l. 45–47). Pinigų paėmimo kvitas serija ABU Nr. 2253115 patvirtina, kad pareiškėjas 2017-02-01 už draudimo paslaugas grynais pinigais sumokėjo 67,00 Eur (b. l. 48).

UADB „Compensa Vienna Insuriance Group“ 2017-02-20 pranešimu apie draudimo sutarties (-čių) nutraukimą, informavo pareiškėją apie tai, kad jis nustatytu terminu nesumokėjo draudimo įmokos (-ų) už draudimo sutartimi (-is) teikiamą draudimo apsaugą ir, be kita ko, pranešė, kad pareiškėjui nedelsiant nesumokėjus draudimo įmokos, draudimo sutartis bus vienašališkai nutraukta po 1 mėnesio nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pranešime taip pat nurodyta, jog jei pareiškėjas yra sumokėjęs draudimo įmoką, arba jei jam reikia papildomos informacijos, susijusios su draudimo įmokų mokėjimu, jis gali kreiptis klientų aptarnavimo telefonu (b. l. 49).

UADB „Compensa Vienna Insuriance Group“ 2017-02-23 pranešimu Nr. 48-17 patvirtino pareiškėjui, kad draudimo sutartis Nr. 7823425 yra galiojanti (b. l. 52).

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas 2017-03-16 raštu Nr. S2017/(21.12-2101)-12-1377 „Dėl A. K. skundo“ persiuntė pareiškėjo skundo kopiją UADB „Compensa Vienna Insuriance Group“ ir paprašė pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (b. l. 53).

UADB „Compensa Vienna Insuriance Group“ 2017-03-31 rašte Nr. 72-17 „Dėl A. K. skundo“ Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentui paaiškino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kreipimusi į draudimo bendrovę (b. l. 54–56).

Pareiškėjas su 2017-03-09 skundu (gautas 2017-03-13) kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą, prašydamas įvertinti draudimo bendrovės „Compensa“ darbuotojų veiksmus ir pateikti išsamų ir motyvuotą atsakymą apie priimtas priemones draudikų atžvilgiu. Skunde pareiškėjas nurodė, jog 2017-01-09 su draudimo bendrove „Compensa“ sudarė draudimo sutartį Nr. AMA1256543, kurios pagrindu buvo išrašytas draudimo liudijimas Nr. LT/AMA7823425 ir žalia korta Nr. LT/16/MB7823426. Už įsigytas paslaugas sumokėjo 67,00 Eur sumą grynais pinigais, tačiau 2017-02-22 iš draudimo bendrovės gavo registruotą laišką, kuris buvo be parašo, be vykdytojo pavardės, su nenurodytu registracijos numeriu, kuriame pranešama, kad su juo sudaryta draudimo sutartis nutraukiama, kadangi iki 2017-02-07 jis nesumokėjo draudimo įmokos. Pranešime buvo nurodytas ne jo poliso numeris 230/7823425, kadangi jo polise skaičių 230 nėra. Paskambinus į draudimo bendrovę, telefonu atsiliepė darbuotoja R. Ž., kuriai jis pareiškė žodinę pretenziją, jog draudimo įmoką yra sumokėjęs. Darbuotoja, pasižiūrėjusi informaciją, pagal jo draudimo poliso numerį pareiškė, kad draudimo polisas Nr. AMA7823425 įšrašytas kito asmens vardu, tačiau pasakius automobilio valstybinį numerį, darbuotoja patvirtino, kad polisas išrašytas pareiškėjo vardu. Paaiškinti, ar yra užfiksuota jo įmoka už polisą, darbuotoja negalėjo, negalėjo paaiškinti kodėl jam buvo išsiųstas pranešimas, todėl kreipėsi į klientų aptarnavimo skyriaus vadovę, kuriai išsakė susidariusią problemą, tačiau vadovė negalėjo išsamiai ir konkrečiai atsakyti, kodėl buvo atsiųstas pranešimas be parašo, be registracijos numerio, taip pat negalėjo atsakyti ar laikotarpiu nuo 2017-02-07 iki 2017-02-22 jo polisas buvo galiojantis, ir kodėl darbuotoja R. Ž. pareiškė, jog pagal jo nurodytą poliso numerį buvo įvardintas kitas asmuo. Kadangi skyriaus vadovė negalėjo atsakyti į nei vieną jo klausimą, paprašė į šiuos klausimus atsakyti raštu. Iš draudimo bendrovės gavo 2017-02-24 atsakymą, kuriame skyriaus vadovė neskiria kur yra sutarties rekvizitai, o kur poliso – atsakyme nurodytas draudimo poliso numeris, nors tekste rašoma, kad tai draudimo sutarties numeris. Į užduotus klausimus rašte neužsimenama. Tai ne pirmas atvejis, kuomet draudimo bendrovės darbuotojai negali rasti draudėjų draudimo polisų savo duomenų bazėje, o tai verčia manyti, jog draudimo bendrovėje netvarkingai vedama draudėjų polisų apskaita (b. l. 43, 44).

Lietuvos Banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017-03-09 skundą dėl UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ veiksmų, siunčiant pranešimą apie įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nutraukimą, nesumokėjus draudimo įmokos, 2017-04-10 atsakyme Nr. S2017/(21.12-2101)-12-1836 „Dėl Jūsų skundo“ išdėstė poziciją, jog pareiškėjo skunde nurodyta situacija susiklostė dėl draudimo brokerių įmonės darbuotojo padarytos žmogiškosios klaidos, neperdavus draudikui informacijos apie jo sumokėtą draudimo įmoką. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba skundžiamame atsakyme pažymėjo, kad pareiškėjo skundo kopiją persiuntė UADBB „NT draudimas“ ir paprašė atkreipti dėmesį į pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, siekiant išvengti panašių situacijų pasikartojimo (b. l. 8, 9).

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2017-04-10 raštu Nr. S2017/(21.12-2101)-12-1843 „Dėl A. K. skundo“ persiuntė pareiškėjo skundo ir draudiko pateiktų dokumentų kopijas UADBB „NT draudimas“ ir paprašė atkreipti dėmesį į pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes (b. l. 62).

Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos bankas yra finansų rinkos priežiūrą vykdanti institucija. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad draudimo priežiūros institucija – institucija, prižiūrinti draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą. Lietuvos Respublikoje šią veiklą vykdo Lietuvos bankas. Draudimo įstatymo 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, kaip laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų, ir kitais šiame įstatyme nustatytais tikslais; patikrinimų atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija (2 dalis). Draudimo įstatymo 212 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog priežiūros institucija turi teisę rengti Lietuvos Respublikos draudimo ir perdraudimo įmonių, draudimo ir perdraudimo tarpininkų įmonių, draudimo kontroliuojančiųjų įmonių patikrinimus. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 212 straipsnio 4 dalies 1 punktu atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos pareigūnai, tarnautojai, darbuotojai ar pasitelkti asmenys turi teisę: gauti tikrinamų asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys ar jų atstovai atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio asmens patalpas; pateikę tarnybinį pažymėjimą ir (ar) asmens tapatybės dokumentą bei priežiūros institucijos sprendimą, atlikti patikrinimą, laisvai įeiti į įmonių patalpas darbo metu, tikrinti dokumentus, apskaitos registrus, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų ar ekspertų gauti išvadas (2 punktas); išreikalauti ar pasidaryti apskaitos dokumentų, sutarčių, įsakymų, kitų dokumentų ir informacijos kopijas (3 punktas); laikinai, ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, paimti tikrinamų įmonių dokumentus, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir dokumentų poėmio aktą (4 punktas); pateikę priežiūros institucijos sprendimą, gauti iš kredito ir finansų įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinama įmone, kopijas (5 punktas).

Lietuvos banko tarnautojų atliekamo Lietuvos Respublikoje įsteigtų arba Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančių Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų tyrimo, jo rezultatų įforminimo bei įvertinimo tvarką ir kitų su tyrimo atlikimu susijusių veiksmų atlikimo tvarką nustato Lietuvos banko valdybos 2014-03-28 nutarimu Nr. 03-44 patvirtinti Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatai (toliau – Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatai), kurių 13 punkte nustatyta, jog sprendimas pradėti tyrimą priimamas įvertinus informacijos apie teisės aktų pažeidimą pagrįstumą ir nustačius pakankamą pagrindą įtarti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Sprendimas pradėti tyrimą įforminamas Dokumentu dėl tyrimo. Tais atvejais, kai tyrimas pradedamas skundo dėl galimo teisės aktų pažeidimo pagrindu, sprendimas atlikti tyrimą turi būti priimtas ir apie sprendimą pradėti tyrimą skundo autorius informuojamas per 20 darbo dienų po skundo gavimo Lietuvos banke dienos. Skundo autorius taip pat informuojamas apie atsisakymo pradėti tyrimą priežastis. Esant objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, dėl skunde pateiktos informacijos vertinimo sudėtingumo, Priežiūros tarnybos direktorius gali pratęsti šiame nuostatų punkte nurodytą terminą. Skundo autorius nėra informuojamas apie sprendimą atlikti tyrimą, jeigu tyrimas atliekamas dėl Piktnaudžiavimo rinka reglamento pažeidimų arba yra pagrindo manyti, kad tai pakenktų tyrimo eigai.

Draudimo įstatymo 102 straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ginčai su draudiku nagrinėjami Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos bankas nagrinėja vartotojų ginčus su draudimo paslaugų teikėjais, kylančius iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, jog vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, atsirandančius iš sutarčių ar su jais susijusių santykių, ir ketinantis dėl kilusio ginčo nagrinėjimo kreiptis į Lietuvos banką, prieš kreipdamasis į Lietuvos banką privalo raštu kreiptis į finansų rinkos dalyvį, nurodydamas ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą. Finansų rinkos dalyviai vartotojų kreipimusis nagrinėja neatlygintinai; Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Lietuvos bankas savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie finansų rinkos dalyvius, nevykdančius Lietuvos banko sprendimų (5 straipsnis); vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas ir Lietuvos banko patvirtintos vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklės (6 straipsnis).

Iš ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo matyti, kad Lietuvos bankui priskirtos dvejopo pobūdžio funkcijos, susijusios su skundų nagrinėjimu. Pirmu atveju Lietuvos bankas gauto skundo pagrindu gali pradėti finansų rinkos dalyvio tyrimą, kitu atveju nagrinėti skundą dėl ginčo kylančio tarp vartotojo ir finansų rinkos dalyvio. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento 2017-03-16 rašto Nr. S2017/(21.12-2101)-12-1377 „Dėl A. K. skundo“ UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ matyti, kad Lietuvos bankas, gavęs A. K. skundą, pradėjo tyrimą, vadovaudamasis Draudimo įstatymo 201 straipsnio 1 dalimi jam suteikta teise atlikti finansų rinkos dalyvių patikrinimus, taigi, nagrinėjamu atveju šis tyrimas turėjo būti atliktas, įvertintas, jo rezultatai įforminti bei kiti su tyrimo atlikimu susiję veiksmai atlikti vadovaujantis Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatais.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 5 dalį Lietuvos bankas konsultuoja Lietuvos banko atliekamos priežiūros kompetencijos klausimais ir imasi kitų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams. Taigi, Lietuvos bankui priskirta, be kita ko, viešojo administravimo funkcija, kurią jis vykdo vadovaudamasis tiek Viešojo administravimo įstatymu, tiek jo pagrindu priimtomis Lietuvos banko valdybos 2014-05-08 nutarimu Nr. 03-76 patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Taisyklių 62 punktas nustato reikalavimus Lietuvos banko rengiamiems atsakymams į asmenų prašymus ir skundus. Šiame punkte nustatyta, jog atsakymai į prašymus ir skundus rengiami atsižvelgiant į jų turinį, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka pateikiama prašoma informacija, prašomo dokumento kopija, nuorašas, aiškiai ir argumentuotai atsakoma į asmens klausimus, motyvuotai išdėstoma Lietuvos banko pozicija dėl asmens keliamų klausimų, nurodant prašymo arba skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remtasi vertinant prašymo arba skundo turinį, ar kt. Atsakyme į prašymą ir skundą taip pat nurodoma informacija apie asmens teisę pateikti skundą dėl jo netenkinančio arba jo teises arba teisėtus interesus galimai pažeidžiančio Lietuvos banko atsakymo.

Minėta, kad tais atvejais, kai tyrimas pradedamas skundo dėl galimo teisės aktų pažeidimo pagrindu Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatai Lietuvos banką pareigoja priimti sprendimą atlikti tyrimą ir apie sprendimą pradėti tyrimą informuoti skundo autorių. Skundo autorius taip pat informuojamas apie atsisakymo pradėti tyrimą priežastis. Teismas įvertinęs Lietuvos banko 2017-04-10 atsakymą Nr. S2017/(21.12-2101)-12-1836 „Dėl Jūsų skundo“ konstatuoja, jog jame pateikiama apibendrinta Lietuvos banko nuomonė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, nurodant, jog situacija susiklostė dėl žmogiškosios klaidos, tačiau nenurodoma Lietuvos banko pozicija dėl priimto sprendimo pradėti tyrimą, taip pat nenurodomos atsisakymo pradėti tyrimą priežastys. Be to, ginčijamame atsakyme nenurodomos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis priimtas ginčijamas atsakymas. Pažymėtina, kad Lietuvos bankas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, yra saistomi gero viešojo administravimo principo imperatyvu, todėl jo pateiktas 2017-04-10 atsakymas Nr. S2017/(21.12-2101)-12-1836, kuriame nėra aiškiai išdėstyta Lietuvos banko pozicija nagrinėjamu klausimu, nenurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis grindžiamas atsakymas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o Lietuvos bankas įpareigojamas priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinės procedūros sprendimą.

Pareiškėjas, be kita ko, prašo iš priteisti 300,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas dėl neteisėto atsakovės sprendimo patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad jie buvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad būtų pagrindas juos įvertinti pinigais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl neteisėto Lietuvos banko atsakymo jis patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, kad dėl to kilo neištaisomų pasekmių jo teisių gynimo galimybėms ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti dalyje.

Panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2017-04-10 atsakymą Nr. S2017(21.12-2101)-12-1836 ir įpareigoti atsakovę pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą pareiškėjui.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė I Iveta Pelienė Donatas Vansevičius