Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-08-07 · Administracinė byla Nr. AS-438-473-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-07
Bylos Nr.
AS-438-473-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Media House“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai
Administracinė byla Nr. AS-438-473/2009Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Media House“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Media House“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Media House“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Media House“) 2009 m. birželio 15 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – atsakovas, Konkurencijos taryba) 2009 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 2S-13 „Dėl reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų bei jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ dalį. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamo akto dalies dėl baudos paskyrimo galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiama atsakovo nutarimo dalimi, šalia kitų įpareigojimų, UAB ,,Media House“ paskirta 481 000 Lt dydžio bauda už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatų pažeidimą, t. y. už konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymą. Pažymėjo, jog toks nutarimas pagal Civilinio proceso kodekso prasmę yra vykdomasis dokumentas, todėl gali būti pateiktas vykdyti antstoliui, o UAB ,,Media House“ bus padaryta didelė žala.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 17 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymą atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Konkurencijos tarybos 2009 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 2S-13 yra perduotas antstoliui ir kad šis pagal paminėtą vykdomąjį dokumentą pradėjo konkrečius išieškojimo veiksmus. Be to, net ir tuo atveju, jeigu iki palankaus teismo sprendimo priėmimo skirta bauda iš pareiškėjo būtų išieškota, esminių kliūčių buvusios padėties atkūrimui nekils, nes 481 000 Lt suma bus grąžinta pareiškėjui nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamo akto dalies dėl baudos paskyrimo galiojimą, taip pat kartu su atskiruoju skundu pateiktos medžiagos dalį pripažinti nevieša. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesustabdžius paskirtos baudos sumokėjimo, UAB „Media House“ finansinė padėtis gali iš esmės pablogėti, dėl to iškiltų objektyvus poreikis mažinti darbuotojų etatus, o susidėjus nepalankių aplinkybių visetui gali tapti nemokia įmone, kuriai gali būti keliama bankroto byla. Sumokėjus baudą, neapibrėžtą laiko tarpą negalėtų disponuoti beveik pusės milijono dydžio pinigų suma, o tai inter alia sudarytų turtinę žalą, lygią neteisėtai išieškotų pinigų bei metinių komercinių palūkanų sumai.

2. Išieškojus paskirtą baudą, UAB „Media House“ galimai patirtų didelių tiek laiko, tiek piniginių išlaidų, susijusių su šio skundo pagrindu pradėtoje administracinėje byloje priimto teismo sprendimo įgyvendinimu. Tai, kad patenkinus skundą patirta žala galės būti išieškota iš valstybės, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisinės valstybės principų.

3. Teismas nemotyvuotai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-272/2006 ir 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-579-13/2007).

4. Atskirojo skundo medžiaga laikytina nevieša (ABTĮ 12 str. 2 d.), nes nesutikimas su skundžiama nutarties dalimi inter alia grindžiamas dokumentais, kuriuose yra fiksuota verslo ir sąžiningos konkurencijos požiūriu vertingos informacijos apie UAB „Media House“ finansinę būklę, darbuotojų skaičių, skolininkus ir pan.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Konkurencijos tarybos nutarimo dalis galėtų būti sustabdyta, tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios neabejotinai rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009, 2009 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-199/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-253/2009). Pareiškėjas neįrodė, jog jam palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas.

2. Remiantis pareiškėjo nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas paneigtų Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, kad Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimas turėtų būti stabdomas išimtiniais, o ne apskritai visais atitinkamų nutarimų apskundimo atvejais.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išreiškęs nuomonę, jog galimai pablogėsianti pareiškėjų finansinė padėtis nėra pakankamas pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ASl4-88/2005, 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-401/2007, 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-253/2009).

4. Panaikinus atitinkamą Konkurencijos tarybos nutarimą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi atitinkamu įsiteisėjusiu teismo sprendimu bei gavusi pareiškėjo prašymą, atitinkamą baudos sumą paprasčiausiai grąžina ją sumokėjusiam ūkio subjektui. Jokių papildomų laiko sąnaudų ar piniginių išlaidų pareiškėjui dėl to netektų patirti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Taigi, šių priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, AS5‑230/2005. Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „Media House“ prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 2S-13 „Dėl reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų bei jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ dalį, kuria UAB ,,Media House“ paskirta 481 000 Lt dydžio bauda už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatų pažeidimą, t. y. už konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tuo atveju, jei teismas išnagrinėjęs bylą dėl atsakovo nutarimo panaikinimo priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijama atsakovo nutarimo dalimi paskirtos baudos, kurios suma – 481 000 Lt – išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes nurodytu laikotarpiu negalėdamas naudotis 481 000 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais. Kartu akcentuotina, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie objektyviai patvirtina galimas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jiems paskirtų baudų išieškojimu (b.l. 43 – 44).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamu atsakovo nutarimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktuose nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo. Skundžiamo atsakovo nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškos kategorijos bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjant bylas, susijusias su konkurencijos teisiniais santykiais (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-272/2006, 2008 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-06/2008, 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-296/2008, 2009 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-354/2009 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra pripažintina nepagrįsta bei naikintina.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo UAB “Media House” atskirasis skundas tenkinamas, o ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarties dalis panaikinama, išsprendžiant klausimą iš esmės – iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Media House“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo įsiteisėjimo dienos sustabdant Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 2S-13 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punkto galiojimą pareiškėjo UAB „Media House“ atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Media House“ atskirąjį skundą tenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Media House“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti ir iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 2S-13 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punkto galiojimą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Media House“ atžvilgiu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė - Maculevičienė