- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- T-1655-891/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00388-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- R. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 59-218 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestas. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-10-30 nuosprendžiu paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-08 nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant iš dalies atliktą bausmės dalį pagal šiuos nuosprendžius. Bausmės vykdymo pradžia – 2012-12-23, bausmės vykdymo pabaiga 2017-12-23. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį R. P. faktiškai atliko 2015-06-23, neatliktos bausmės dalis 2015-10-23 – 2 metai 2 mėnesiai.
Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2015-10-01 Vilniaus pataisos namuose, 2015-10-01 protokolu Nr. 58-48 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2015-10-06 nutarimu Nr. 59-218 nutarė taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo teismui nuteistajam nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi iki 2017-12-23; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Komisija Nutarime nurodė, jog R. P. pristatomas pirmą kartą, anksčiau teistas 12 kartų, 1 kartą taikytas lygtinis paleidimas, sąlygos buvo pažeistos. Amžius pirmojo teistumo metu 18 metų. Dabartiniam nusikaltimui būdingas nusikaltimų modelis, dėl dabartinio nusikaltimo savo kaltę pripažįsta. Dažniausiai nusikalsdavo vienas, teigia, kad nusikaltimų neplanavo, viskas įvykdavo spontaniškai, neapgalvotai, tik 2012 metais įvykdyta vagystė buvo suplanuota iš anksto. Praeityje teko bendrauti su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis. R. P. teigia, jog narkotikų nevartoja, šiuo metu alkoholio nevartoja, tačiau pripažįsta, jog būdamas laisvėje gana dažnai išgerdavo. Vis dėlto priklausomybę nuo alkoholio yra linkęs neigti, teigia, jog gali bet kada nustoti vartoti alkoholį. Yra buvę atvejų, kai asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo smurtą. Be to, daugumą padarytų nusikaltimų įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Neigiamą alkoholio įtaką nusikalstamam elgesiui neigia ir šiuo metu neišreiškia motyvacijos keisti alkoholio vartojimo įpročių. Nuteistasis bendrauja gana aktyviai, yra linkęs pateikti save tiek teigiamai, tiek ir neigiamai jį charakterizuojančią informaciją. Pasak teisės pažeidėjo, paprastai, prieš veikdamas stengiasi viską apgalvoti. Tačiau kai kada siekia betarpiško atlygio, kuris priveda prie teisės pažeidimų. Remiantis bylos medžiaga, siekdamas kitų žmonių paklusimo, yra naudojęs smurtą. Būdamas piktas niekada nepatyrė visiškos savitvardos praradimo jausmo. Sunkiai išskiria savo problemines sritis. Kai kada yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais. Geba suprasti, jog visi poelgiai turi pasekmes, ilgalaikes ir trumpalaikes, sau ir kitiems. Teisės pažeidėjas turi suformavęs gana konkrečius ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus, kurie yra susiję su darbine veikla bei šeimos sukūrimu. Asmuo sugeba suprasti kitų požiūrį. Geba išskirti pagrindinius dėsningumus ir pritaikyti juos konkrečioms situacijoms. Asmens teigimu, jis nesilaiko kriminalinės subkultūros taisyklių. Diskriminacinių nuostatų kitų žmonių atžvilgiu neišreiškia. Teisės pažeidėjas sutinka su priežiūra, negatyvių nuostatų jos atžvilgiu taip pat neišreiškia. Asmuo supranta, kad nors jis ir nesilaiko visų visuomenės taisyklių, tai nepaneigia visos visuomenės vertybių sistemos. R. P. bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose nuo 2013-05-31. Atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kur vieną kartą buvo skatintas. Nuteistasis šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vilniaus pataisos namuose režimo reikalavimus pažeidė 3 kartus, už ką 2 kartus buvo nubaustas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Vilniaus pataisos namuose skatintas 1 kartą. R. P. priskirtas paprastajai grupei. Nuo 2014-11-31 suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Asmuo dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose. Šiuo metu dalyvauja asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuteistojo oficialus darbo stažas apie 5 metus. Teigia, kad laisvėje dirbo ir oficialiai, statybose, ir neoficialiai. Turi vidurinį išsilavinimą. Nuteistojo teigimu, jis baigė profesinę technikos mokyklą ir įgijo mūrininko specialybę. Teigia, kad taip pat turi elektriko ir batsiuvio specialybes (byloje patvirtinančių dokumentų nėra). Motyvuotas dirbti laisvėje. Tvirtina, kad būdamas įkalinimo įstaigose, visą laiką dirbo. Nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. Vilniaus pataisos namuose dirbo statybų skirstytoju. Šiuo metu dirba UAB „N. s.“ pagalbiniu darbininku su teise išvykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, gauna atlyginimą. Nuteistasis pateikė pažymą iš UAB „N. s.“, kurioje nurodoma, kad R. P. užsirekomendavo kaip iniciatyvus, pareigingas darbuotojas. Priskirtas užduotis atlieka laiku ir kokybiškai, turi kolektyvo narių pagarbą. Įmonė palankiai žiūrėtų į R. P. įdarbinimą po įkalinimo pabaigos. 2015-09-04 pažymoje dėl vykdomųjų raštų Nr. 56-1029 (1) nurodoma, kad įstaiga R. P. vykdomųjų raštų dėl skolos išieškojimo neturi. R. P. nevedęs, vaikų neturi, socialinius ryšius palaiko su motina, bendrauja telefonu. Taip pat turi seserį, tačiau su ja ryšių nepalaiko, teigia, kad jau nuo vaikystės jie nesugebėdavo bendrauti tarpusavyje. Šiuo metu yra vienišas ir tuo patenkintas. Iki suėmimo gyveno savo bute su sugyventine. Po paleidimo planuoja gyventi pas pusseserę, adresu (duomenys neskelbtini). Gautas atsakymas, jog R. P., atlikęs bausmę, galės apsigyventi minėtu adresu. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 48 balai. Atsižvelgiant į nuteistojo užimtumą pataisos įstaigoje, galiojančių nuobaudų neturėjimą, buvo skatintas, šiuo metu jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už įstaigos ribų, dirba, ir kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad R. P. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-09-01) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija 6 metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti R. P. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad R. P. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte: jau yra atlikęs daugiau nei 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos 2015-09-24 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-193 matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (48 balai). Kaip jau minėta aukščiau, tokiu atveju, kuomet nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė nei žema, tokiu atveju teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad R. P. nustatyti nusikalstamo elgesio rizikos balai (48) nežymiai viršija vidutinės rizikos grupės (41-99 balai) žemutinę ribą.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nuteistojo Socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad Komisijai nuteistasis buvo teikiamas pirmą kartą. R. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo du kartus skatintas už gerą elgesį ir stropų darbą, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, šiuo metu dalyvauja asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, yra priskirtas paprastajai grupei, nuo 2014-11-31 suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Taip pat R. P. pataisos įstaigoje dirba, šiuo metu dirba UAB „Nauja statyba“ pagalbiniu darbininku su teise išvykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, gauna atlyginimą, motyvuotas dirbti laisvėje, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip iniciatyvus, pareigingas darbuotojas, paskirtas užduotis atliekantis laiku ir kokybiškai, turintis kolektyvo narių pagarbą, įmonė, kurioje jis šiuo metu dirba, palankiai žiūri į R. P. įdarbinimą po įkalinimo įstaigos, be to, vykdomųjų raštų dėl skolos išieškojimo iš R. P. pataisos įstaiga neturi, taip pat nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina telefonu, išėjęs į laisvę turės kur gyventi. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog R. P. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Iš Socialinio tyrimo išvados bei kitos medžiagos taip pat nustatyta, kad R. P. anksčiau teistas net 12 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtiniams interesams, būdingas nusikaltimų modelis. Ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės jam jokio teigiamo poveikio nepadarė, kadangi neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės bei turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių, tame tarpe apysunkių, nusikaltimų padarymą. Tiek Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje, nurodyta, jog R. P. dėl paskutinio nusikaltimo savo kaltę pripažįsta, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžio matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu R. P. savo kaltės dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nepripažino. Taip pat pažymėtina, jog nuteistajam vieną kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Šios aplinkybės rodo, jog R. P. nedaro teisingų išvadų, negerbia galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Be to, pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje kriminalinė R. P. istorija ir netinkamas elgesio modelių pasirinkimas nurodomi kaip vieni iš kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog daugumą iš savo padarytų nusikaltimų R. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismui pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šiuo metu R. P. alkoholio nevartoja ir pripažįsta, jog būdamas laisvėje gana dažnai išgerdavo, tačiau pažymėtina, jog tiek Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pabrėžiama, jog vis dėlto, R. P. priklausomybę nuo alkoholio yra linkęs neigti, teigia, jog gali bet kada nustoti vartoti alkoholį, neigiamą alkoholio įtaką nusikalstamam elgesiui neigia ir šiuo metu neišreiškia motyvacijos keisti alkoholio vartojimo įpročių, be to, piktnaudžiavimas alkoholiu, pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodomos kaip vienas iš nuteistajam būdingų kriminogeninių veiksnių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad kai kada R. P. siekia betarpiško atlygio, kuris priveda prie teisės pažeidimų, remiantis bylos medžiaga, siekdamas kitų žmonių paklusimo, yra naudojęs smurtą, sunkiai išskiria savo problemines sritis. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad R. P. bausmės atlikimo metu buvo du kartus skatintas, tačiau taip pat jis buvo ir 3 kartus pažeidęs režimo reikalavimus, už ką 2 kartus buvo nubaustas. Nors šiuo metu jis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, nuteistasis R. P. šiuo metu yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 2 metų ir 1 mėnesio. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo R. P. nebuvo vieningas, du Komisijos nariai siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nuteistasis anksčiau teistas net 12 kartų, būdingas modelis, pirmą kartą nusikalto 18 metų amžiaus, yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį R. P. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. R. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistajam R. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas ir atsisakytina patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 59-218 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. P..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 59-218 taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.