Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-12-02 · Civilinė byla Nr. 2-315-752/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-02
Bylos Nr.
2-315-752/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13309-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
R. J.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Rasa Užkuraitienė
Civilinė byla Nr. 2-315-752/2014; Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13309-2012-1; Procesinių sprendimų kategorijos: 30.2; 30.9.1; 116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, atsakovei R. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei R. J., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės gynimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. M. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę R. J. pašalinti savavališkai įrengtą kanalizacijos išvadą iš gyvenamojo namo verandos, (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti iš atsakovės advokato pagalbos išlaidas (1 t. b.l. 3-4).

Ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovė yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtės. Jai nuosavybės teise priklauso 356/475 dalys žemės sklypo ir 75/100 dalys gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, o atsakovei R. J. priklauso 119/475 žemės sklypo bei 1/4 gyvenamojo namo ir ūkinių statinių. Atsakovė, 2012 metų sausio mėnesį, be ieškovės kaip bendraturtės sutikimo, neturėdama projekto, savavališkai nutiesė kanalizacijos išvadą iš gyvenamojo namo verandos į bendrą kanalizacijos šulinį. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidžia ieškovės, kaip bendraturtės, teises, kadangi dėl mažo nuolydžio užsistovi nuotekos ir kaupiasi nešmenys, kurie užkemša esamą išvadą.

Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovė pateikė UAB „Kauno vandenys“ 2012-05-11 atsakymą Nr. (32-07/19)8-1210 (b.l. 14) bei UAB Ekspertika“ 2012-09-24 esamos būklės įvertinimo aktą (b.l. 11).

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat nurodė, kad sutinkamai su STR 1.07.01:2010 33.1 punktu, atsakovė, nuvesdama iš verandos kanalizacijos išvadą į bendrą šulinį, privalėjo turėti jos, kaip bendraturtės, sutikimą. Šią aplinkybę grindė 2012-06-27 Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštu (1 t.b.l. 17). Teigė, kad atsakovė, savavališkai nutiesdama išvadą, pažeidė LR CK 4.75 str. 1 dalies nuostatas, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. O taip pat LR CK 1.138 straipsnio 2 nuostatas, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. O taip pat 3 dalies imperatyvias nuostatas, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (1 t., b.l. 3-4).

Šias aplinkybes ieškovė taip pat grindė nekilnojamojo turto registro išrašu (1 t. b.l.7-10), pastatų vidaus eksplikacija, topografine nuotrauka, iš kurios matyti, kad iš verandos, kuria naudojasi atsakovė, yra nutiestas išvadas į bendrą šulinį (1 t. b.l. 15)

Šalies argumentai

Atsakovė R. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), su ieškove paveldėjo iš savo tėvų J. K. ir E. K., kurie 1987 metais išsiskyrė. 1988 m. balandžio mėn. 20 d. civilinėje byloje Nr. 2-156/88 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu ir žemės sklypu, pagal kurią jų tėvai pasidalino naudojimuisi gyvenamojo namo patalpas. Tėvui atiteko virtuvė, o mama turėjo ją įsirengti kitame kambaryje. Kadangi mama turėjo įsirengti atskirą virtuvę, į taikos sutartį VII skyriaus 6 punktu įtraukė sąlygą, kad „kiekvienas bendrasavininkis savo sklypo dalyje galės vykdyti statybos ir kitus įrengimus“. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Po tėvų mirties, mamos dalis atiteko atsakovei, o tėvo dalis - L. M.. Taikos sutartis dabar galioja ir paveldėtojams.

Žemesnės instancijos teismas

Įrengiant naują virtuvę, nuotekų šalinimui buvo panaudotas bendras namo nuotekų šalinimo vamzdis. Nuotekų šalinimo vamzdis iš naujos virtuvės buvo prijungtas prie namo nuotekų šalinimo vamzdžio rūsyje tam geriausiai tinkamoje vietoje, nes nuotekų vamzdis yra iš ketaus. Tačiau prisijungimo vieta rūsyje buvo L. M. priklausančioje naudotis dalyje. Ji nupjovė vamzdį ir išdaužė unitazą. Teko kreiptis į policiją. Nuotekoms šalinti teko pakloti sau atskirą nuotekų šalinimo vamzdį į kanalizacijos šulinį, einantį lygiagrečiai senam nuotekų šalinimo vamzdžiui. 1994 m. lapkričio 21 d. atsakovės vardu buvo sudaryta atskira sutartis (Nr. 5010A) su Kauno valstybine vandens tiekimo įmone, dėl vandens tiekimo ir kanalizavimo komunaliniais tinklais (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

L. M. pateiktas ieškinys dėl nuotekų šalinimo vamzdžio, nutiesto iš gyvenamojo namo priestato (verandos) 1a1m į kanalizacijos šulinį yra nepagrįstas, nes jai kaip bendrasavininkei galioja 1988 m. taikos sutarties VII skyriaus 6 punktas. Šis vamzdis jokių ieškovės teisių nepažeidžia. Jau penkerius metus vyksta teisminis procesas, kuriuo atsakovė teismo prašo pripažinti jai teisę be bendraturtės L. M. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą - leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), verandą 1a1m, kuri yra avarinės būklės ir bet kada gali sugriūti ant galvos. Pagal 1988 m teismo nutartį ir teisinę registraciją (1988 -07- 14) bei pagal pastatų vidaus plotų eksplikaciją, vonia turi bendrai naudotis L. M. ir R. J.. Visą laiką vonia naudojasi tik viena L. M.. Atsakovė nori rekonstruojamoje verandoje įsirengti san. mazgą ir tuo pagerinti gyvenimo sąlygas abiem bendrasavininkėms.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nurodė, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Nesudėtingi statiniai“, nuotekų išvadai, kurių išorinis skersmuo mažesnis kaip 160 mm, priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams. Jos nutiestas vamzdis yra 100 mm., patiestas 2008 metais, o ne 2012 sausį, kaip teigia L. M.. Sausio mėnesį žemė buvo tiek įšalusi, kad tokių darbų ir prie geriausių norų nepadarysi. Vamzdis patiestas nuo verandos 1a1m iki buitinių nuotekų šulinio, kurie yra atsakovei priklausančioje žemės dalyje (naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp bendraturčių nustatyta minėta teismo nutartimi), ir nepažeidžia bendraturtės L. M. teisių. L. M. kreipėsi į Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl galimai savavališkai R. J. nutiesto kanalizacijos išvado žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir gavo atsakymą, kad vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Inspekcijos viršininko 2012-05-17 įsakymu Nr. IV-84, 39, 5.2 ir 39 5.4 punktais, skundo (pranešimo), susijusio su galimais pažeidimais statybos srityje (dėl statybos neturint Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento), nagrinėjimas nutraukiamas. Statyba nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir kitų teisės aktų reikalavimų ir ginčas susijęs tik su žemės sklypo bendraturčių sutartiniais santykiais.

Byloje pateiktoje UAB „Arcanus“ atliktoje topografinėje nuotraukoje, kurią 2012-01-31 suderino be jokių pastabų ir UAB „Kauno vandenys“, nurodyti visi kanalizacijos ir vandentiekio tinklai. Tai, kad (duomenys neskelbtini), esančiame buitinių nuotekų šulinyje yra atvesti trys buitinių nuotekų išleidėjai iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), yra nurodyta ir 2012-05-24 UAB „Kauno vandenys“ atsakyme, kuriame taip pat teigiama, kad UAB „Kauno vandenys“ neturi informacijos apie vidaus tinklus, nes pastato vidaus tinklų neeksploatuoja.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat nurodė, kad kol vyksta teisminis procesas, ji (nuo 2007 metų) laikinai negyvena savo valdoje ir nesinaudoja kanalizacijos šuliniu (duomenys neskelbtini) valdoje. UAB „Ekspertika“ esamos būklės įvertinimo akte (2012-09-24 Nr. 12-09/28) nustatė, kad šiuo metu į nuotekų šulinį „5a“ iš gyvenamo namo pajungti trys nuotekų išvadai 100 mm. Dabartiniu metu dviem išvadais nesinaudojama. Taip pat nustatė, kad nuotekų šulinio viduje esantis betoninis latakas yra suiręs, jo vietoje atsiradusi duobė, kurioje dėl mažo nuolydžio ir užsistovi nuotekos ir nešmenys, kurias nuleidžia L. M.. Todėl nepagrįstas L. M. teiginys, kad „pažeidžiamos jos kaip bendraturtės teisės, kadangi dėl mažo nuolydžio užsistovi nuotekos ir kaupiasi nešmenys, kurie užkemša esamą išvadą“. Kadangi L. M. pastaruosius 5 metus viena eksploatuoja šulinį, jos pareiga rūpintis bendru turtu ir, esant būtinybei - paremontuoti. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad Kauno apylinkės teisme vyksta teisminis procesas civilinėje byloje Nr. 2-19295-924/2012, kurioje atsakovė prašo pripažinti jai teisę be bendraturtės L. M. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą - leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatą (verandą) 1a1m, pagal 2010-01-20 UAB „Archispektras“, 2012 metų UAB „Archispektras“ ir UAB „MJ Projektai“ dėl dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir UAB „PK Projektavimo biuras“ 2012 m. dalies gyvenamojo namo, priestato (verandos) (1a1m) iš pietų pusės dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo, paruoštus priešprojektinius pasiūlymus (1 t. b.l. 26-27)

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, ieškovė reiškia reikalavimą įpareigoti pašalinti, jos teigimu, savavališkai įrengtą kanalizacijos išvadą, tačiau nėra pateikusi duomenų, kad šie darbai kompetentingos institucijos yra nustatyti kaip savavališka statyba. Pagal LR statybos įstatymo 23, 28 straipsnių, LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8, 11. 14 straipsnių nuostatas, kompetencija nustatyti savavališkos statybos faktą yra priskirta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija). Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-525-924/2013 pagal ieškovės R. J. ieškinį ir atsakovės L. M. priešieškinį. Ieškovė teismo prašė pripažinti jai teisę be atsakovės L. M. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą - leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatą 1a1m (iš pietų pusės) pagal 2010-01-20 UAB „Archispektras“, 2012 m. UAB „Archispektras“ ir UAB „MJ Projektai“, UAB „PK Projektavimo biuras“ paruoštus priešprojektinius pasiūlymus. Šioje byloje taip pat buvo nagrinėjamas klausimas dėl šioje byloje ginčo kanalizacijos įvado bei teismas vertino ieškovės pateiktus UAB „PK Projektavimo biuras“ parengtus gyvenamojo namo priestato 1a1m iš pietų pusės priešprojektinius pasiūlymus dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo. Kauno apylinkės teismas 2013-06-14 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, t.y. pripažino ieškovei R. J. teisę be L. M. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą - leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatą 1a1m (iš pietų pusės) pagal 2010-01-20 UAB „Archispektras“, 2012 m. UAB „Archispektras“ ir UAB „MJ Projektai“, UAB „PK Projektavimo biuras“ paruoštus priešprojektinius pasiūlymus. Taigi, teismas pripažino R. J. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be L. M. sutikimo ir pagal UAB „PK Projektavimo biuras“ paruoštus priešprojektinius pasiūlymus, kuriuose yra projektuojamas vandentiekio ir nuotekų šalinimas. Minėtas teismo sprendimas dėl kitų byloje keltų klausimų buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2013-12-16 nutartimi, tačiau teismo sprendimo dalis dėl ieškinio patenkinimo liko nepakeista.

Atsižvelgdama į minėtą teismo sprendimą, R. J. 2014-03-31 pateikus prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-04-15 išdavė leidimą Nr. LNS-21-140415-00255 statytojui R. J. atlikti rekonstravimo darbus pagal gyvenamosios paskirties 1a1m namo priestato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (savavališkos statybos padarinių šalinimas). Šiuo leidimu buvo suteikta teisė rekonstruoti gyvenamojo namo priestatą 1a1m (verandą) tikslu pašalinti savavališkos statybos padarinius, juos įteisinant kaip numato LR statybos įstatymo 23 str. 23 d., 28 str. 4 d. nuostatos. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010-06-30 surašė savavališkos statybos aktą R. J. už savavališkai vykdomus gyvenamojo namo 1a1m priestato 1a1m rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Pažymėtina, kad techninio projekto, kuriam išduotas minėtas statybą leidžiantis dokumentas, viena iš sudėtinių dalių yra UAB ,,PK Projektavimo biuras“ parengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo priešprojektiniai pasiūlymai - tie patys, kurie buvo pateikti Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui, nagrinėjant R. J. ieškinį, bei dėl kurių teismas priėmė aukščiau minėtą sprendimą, leidžiantį R. J. gauti statybą leidžiantį dokumentą be L. M. sutikimo ne tik dėl gyvenamojo namo priestato 1a1m rekonstrukcijos darbų, bet ir dėl kanalizacijos įvado įrengimo, kaip tai numatyta minėtuose UAB „PK Projektavimo biuras“ parengtuose vandentiekio ir nuotekų šalinimo priešprojektniuose pasiūlymuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad jei norima įrengti tik nuotekų tinklus, kurių išorinis skersmuo mažesnis kaip 160 mm, tokiu atveju, statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi. Kaip nustatė Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012-06-27 raštu Nr. (15.2)-2D-9506, atsakydamas į L. M. skundą, nuo namo verandos (duomenys neskelbtini), iki kanalizacijos šulinio žemės sklype yra nutiestas nuotekų išvadas - plastikinis vamzdis, kurio išorinis skersmuo 110 mm, ilgis -4,65 m. Statybos techninio reglamento STR 1.0107:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812, priedo 2 lentelėje „Inžineriniai statiniai“ (2.3 p.) nustatyta, kad nuotekų tinklai, kurių išorinis skersmuo mažesnis kaip 160 mm, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2.1 punktu, rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui statant I grupės nesudėtingą statinį privalomi tik jį statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo sklypui bei pastatams nėra nustatytos kultūros paveldo teritorijos ar vietos specialiosios sąlygos. Minėto statybos techninio reglamento 33.1 papunktyje yra nustatyta, kad, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus, kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams. Kauno apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimu R. J. buvo leista be L. M. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatą 1a1m (iš pietų pusės) pagal 2010-01-20 UAB „Archispektras“, 2012 m. UAB „Archispektras“ ir UAB „MJ Projektai“, ir UAB „PK Projektavimo biuras“ (dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo) paruoštus priešprojektinius pasiūlymus. Taigi, jei techniniame projekte būtų numatyti tik ginčo kanalizacijos įvado įrengimo darbai, tokiu atveju, statybą leidžiantis dokumentas būtų neprivalomas, tačiau, kaip matyti iš pateikiamo prie atsiliepimo projekto, statybą leidžiančiu dokumentu numatyti darbai apima ir gyvenamojo namo priestato rekonstrukciją, o projektas dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo yra sudėtinė jo dalis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, ieškovei nepateikus įrodymų, kad kanalizacijos išvadas iš gyvenamojo namo priestato 1a1m į kanalizacijos šulinį yra įrengtas ne taip, kaip numatyta techninio projekto, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, UAB „PK Projektavimo biuras“ parengtoje dalyje dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo, kas leistų daryti prielaidą, kad darbai galbūt yra atlikti savavališkai, ieškinys yra atmestinas (2 t.. b.l. 48-50).

Teismo posėdyje ieškovė L. M. ir jos atstovė ieškinį ir jame išdėstytas aplinkybes palaikė ir prašė jį tenkinti. Be aplinkybių, išdėstytų Ieškovė paaiškino, kad atsakovė R. J., būdama bendrasavininkė, pažeidinėja kitų bendrasavininkų teises. Buvę bendrasavininkai neleido jai įsivesti kanalizacijos išvado iš dabartinės virtuvės, tačiau atsakovė vis vien jį neteisėtai pravedė. Tas kanalizacijos išvadas yra ir dabar, jis nelegalus, padarytas be projekto. Kitas išvadas įrengtas 2012 sausio mėnesį iš verandos, kuriam atsakovė pateikė projektą, gavo nelegalų leidimą. Iš plano matosi, kad 2008 metais jo nebuvo. Taigi šiuo metu yra du išvadai iš J. patalpų. Jeigu bendrasavininkas prijungia savo išvadus į bendrą kanalizacijos šulinį ir suardo jo sienas, tai turėjo paruošti projektą kanalizacijos šulinėliui, turėjo jį rekonstruoti. Tačiau kanalizacijos šulinio projekto nėra. Nieko nepadaryta, viskas daroma savavališkai. Tai, kad nepadaryta kanalizacijos šulinio rekonstrukcija, jis suiręs, pažeidžia jos teises, Išvadai padaryti virš 1959 m. padaryto pagrindinio išvado. Šiuo metu J. priklausančiose patalpose gyvena J. sūnus, bet jis nieko nesprendžia, netvarko. Nauju kanalizacijos išvadu naudojamasi jau kokį mėnesį. Kada J. įsirengė išvadą iš verandos į bendrą šulinį nematė, mano, jog išvadą prastūmė per žemę. J. negali sutarti dėl bendros valdos tvarkymo, prižiūrėjimo. J. privalo panaikinti įrengtą nelegalų išvadą ir rekonstruoti šulinėlį.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė adv. R. Užkuraitienė paaiškino, kad šioje byloje turėtų būti nustatyti du momentai, t.y. kada įrengtas kanalizacijos išvadas ir ar minėtas išvadas įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Dėl kanalizacijos išvado įrengimo laiko šalys turi skirtingą nuomonę, ieškovė nurodo, kad jis įrengtas 2012 m., o atsakovė nurodo, kad 2008 metais. R. J. duodama paaiškinimus, pripažino, kad įrengdama išvadą, bendraturtės sutikimo neturėjo.

Reikalavimai dėl kanalizacijos išvado įrengimo yra nustatyti STR 1.07.01:2010, kurio` 33.1 punktas numato, kad reikalingas raštiškas sutikimas. Atsakovė pripažino, kad kanalizacijos išvadą įrengė nesilaikydama reikalavimų, t.y. neturėdama raštiško ieškovės sutikimo. 2013 birželio 14 d. teismo sprendimu atsakovei J. pripažinta teisė be bendraturtės sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti priestatą, tačiau toje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas įteisinti savavališkai įrengtą išvadą, toks reikalavimas nebuvo svarstomas, nebuvo pareikštas, todėl negalima vertinti, kad šiuo sprendimu įteisintas atsakovės savavališkai įrengtas išvadas. Minėtas sprendimas šioje dalyje neturi prejudicinės galios, kadangi nebuvo pasisakyta dėl kanalizacijos išvado ir nebuvo pareikšta tokio reikalavimo.

Atsiliepimas

Atsakovė minėtoje byloje nurodė, kad jos vyras kanalizacijos išvadą įrengė kai buvo priimtas teisėjos Jasaitienės sprendimas. Iš byloje pateikto sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas 2009 vasarį (b.l. 65-70). Šioje byloje nurodė, kad kanalizacijos išvadas įrengtas 2008 m. rudenį. Taigi atsakovė, sakydama, kad išvadas nutiestas po minėto sprendimo priėmimo, kalba netiesą, jos parodymai kaip suinteresuotos šalies turėtų būti vertinami kritiškai. Teismas turėtų atkreipti dėmesį, kad iš 2013 birželio 14 d. teismo sprendimo matyti, kad duomenys, jog kanalizacijos išvadas įvestas, atsirado tik juos pateikus apeliacinėje instancijoje. Todėl labiau tikėtini ieškovės M. paaiškinimai, kad išvadas padarytas 2012 metais, o ne 2008 m. Tačiau aplinkybė, kada įrengtas išvadas, esminės reikšmės neturi. Esmė yra tai, kad darant išvadą, nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, nebuvo gautas ieškovės sutikimas, kuris privalomas, todėl iš neteisės negali atsirasti teisė. 2013 birželio 14 d. teismo sprendimu atsakovei nesuteikta teisė be M. sutikimo įteisinti išvadą. Savavališkai nutiesdama kanalizacijos išvadą atsakovė pažeidė STR, CK 4.75 str. 1 d. Kaip matyti iš „Ekspertikos“ akto turėjo būti atliktas kanalizacijos šulinio remontas, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl mano, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, atsakovė įpareigotina pašalinti savavališkai įrengtą kanalizacijos išvadą per 1 mėn. nuo sprendimo priėmimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė R. J. teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad nuo 2007 metų vyksta teisminiai procesai, norint rekonstruoti verandą. Valda paveldėta iš tėvų, ji su M. turėjo naudotis bendra vonia, todėl norėjo rekonstruojant verandą ir įsirengti atskirą sanmazgą. 2009 m. teismas leido rekonstruoti verandą ir tuomet tas vamzdis buvo patiestas. Tačiau juo nenaudojo iki 2013-06-14 sprendimo priėmimo, kad be M. sutikimo gali rekonstruoti verandą. Teismas davė leidimą ir dėl kanalizacijos bei nuotekų pagal „PK Projektavimo biuras“ priešprojektinius pasiūlymus. Teismo sprendime nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios turi esminės teisinės reikšmės šioje civilinėje byloje. Nenustatyta, kad dėl kanalizacijos vamzdžio patiesimo būtų pablogintos M. gyvenimo sąlygos, taip pat nėra nei vieno dokumento įrodančio, kad dėl to kemšamas šulinys. Kol vyko teismo procesas, ieškovė ten negyveno, šuliniu naudojosi viena M.. Jeigu nuo 2007 m. šulinys kimšosi, tai ieškovė turėjo sutvarkyti. Supranta, kad, ji, kaip bendraturtė, taip pat turi pareigą prižiūrėti bendrą daiktą. Tačiau dabar, kai priestatas pastatytas ir yra gyvenamas, jokio kimšimosi nebuvo. Sūnus įsikėlė ten gyventi 2014 m. rugsėjo 1 d., tačiau naudojosi jau seniau, kai statė priestatą. Niekada neteko kviesti avarinės tarnybos, šulinyje niekas neprisikaupia. Šulinio gilinti nereikia, tik reikės pacementuoti apačią. Šulinys yra abiejų bendrasavininkių, tačiau jis įrengtas atsakovės žemėje.

Žemesnės instancijos teismas

Vamzdis nuo verandos buvo patiestas 2008 metais, tik neatžymėtas topo nuotraukoje. Jis paklotas iškasus tranšėją rankiniu būdu. Per kokią savaitę buvo paklota, jau buvo padarytas pamatukas verandai. Paskui, kai ieškovė apskundė statybos inspekcijai, pamatus turėjo nugriauti, o vamzdį paliko. Dabar iš naujo pastatė pamatus verandai, pastatė verandą, vamzdis pajungtas pagal projektą. Topo nuotraukoje tik 2012 sausio mėnesį atsirado tas šulinys. Kai tiesė tą vamzdį, ieškovė matė, nes vamzdis buvo klojamas dienos metu, ieškovė kiekvieną dieną pro tą gatvę praeina ir galėjo matyti. Dėl verandos rekonstrukcijos darbų derino su M.. 2006 metais ėjo pas ją, sakė, kad nori rekonstruoti verandą. Tuo pačiu kalbėjo ir dėl kanalizacijos, nes buvo jų bendra vonia, sakė, kad nori įsirengti atskirą vonią. M. sutiko, sakė, kad gerai, dar ir užmokės pusę. Sutikimo patvirtinti raštu ji neprašė. Tačiau ieškovės sutikimas ir nebuvo reikalingas, kadangi bendraturčių sutikimas yra įtvirtintas 1988 m. teismo patvirtintoje jų tėvų sudarytoje sutartyje taikos sutartyje. Taikos sutartyje buvo įtrauktas punktas, kad kiekvienas bendraturtis gali vykdyti statybos, remonto darbus savo sklypo dalyje. Nutartis nepanaikinta, todėl ji galioja ir L. M..

Projekto vamzdžiui nereikia, kadangi tai nesudėtingas statinys, reikia tik bendrasavininko sutikimo. Pagal LR statybos įstatymo 23-28 str., nustatyti savavališką statybą kompetencija priskiriama valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Statybos inspekcija savavalinės statybos fakto neužfiksavo.

Dėl verandos rekonstrukcijos buvo išnagrinėta byla, priimtas teismo sprendimas, kuriame nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės ir dėl atsakovės teisės be bendraturtės sutikimo rekonstruoti priestatą ir įsirengti buitinių nuotekų tinklą bei vidaus vandentiekį. Teismo sprendime pasisakyta ir dėl M. teisių pažeidimo, įvertinti ieškovės įrodymai, kuriais ieškovė įrodinėja ieškinį ir šioje byloje, t.y. UAB „Ekspertika“ esamos būklės vertinimo aktas, kuriame nurodyta, kad šulinio viduje esantis latakas yra suiręs, jo vietoje atsiradusi duobė, kurioje užsistovi nuotekos. Teismas konstatavo, kad šis aktas nepatvirtina M. įrodinėjamų aplinkybių, kad dėl papildomų vamzdžių prijungimo prie nuotekų sistemos J. rekonstruojant verandą bus pažeistos M. teisės. Iš pateikto projekto matyti, kad kanalizacijos vamzdis, dėl kurio vyksta ginčas, pilnai atitinka priešprojektinius pasiūlymus. Minėtoje byloje nustatytos aplinkybės turi esminės teisinės reikšmės ir šioje civilinėje byloje. Teismas pripažino atsakovės teisę gauti leidimą. Gavus leidimą ir įrengus priestatą, atsakovė laiko, kad viskas atlikta teisingai. Todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisi bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, jog šalys yra žemės sklypo ir pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei L. M. nuosavybės teise priklauso 356/475 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75/100 dalys gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75/100 dalys ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75/100 dalys katilinės 3I0b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75/100 dalys šiltnamio 4Šlb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75/100 dalys garažo 5Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75/100 dalys kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, šulinys, kanalizacijos šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei R. J. nuosavybės teise priklauso 119/475 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalys gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 25/100 ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalys katilinės 3I0b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalys šiltnamio 4Šlb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalys garažo 5G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalys kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, šulinys, kanalizacijos šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1. t. b.l. 7-10).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo taip pat matyti, kad tarp šalių yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir garažu tvarka (įregistravimo pagrindas – teismų sprendimai ir nutartys, o dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, katiline, šiltnamiu taip pat yra sudarytas bendraturčių susitarimas ir priimta teismo nutartis 1988-04-20 civ. byloje Nr. 2-156/88, kuri įregistruota registre.

Iš pateiktų Iš VĮ Registrų centro duomenų o taip pat ir byloje pateiktų teismų sprendimų matyti, jog teisminiai ginčai tarp bendraturčių kyla nuo seniai. Nustatyta, kad Kauno miesto Poželos rajono liaudies teismo 1988-04-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-156/88 buvo patvirtinta taikos sutartis dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis ir žemės sklypu tarp (duomenys neskelbtini), bendraturčių (1 t. b.l. 28-29). 2009-02-02 Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-704-584/2009 dėl naudojimosi žemės sklypu bei statiniais tvarkos pakeitimo, turtinės žalos atlyginimo ir dėl leidimo atlikti verandos rekonstrukcijos darbus be L. M. sutikimo. Kauno apylinkės teismas iš dalies tenkino R. J. ieškinį ir pakeitė Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovės R. J. pateiktą UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2007-05-24 parengtą planą, paskirdamas ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B, o L. M. – žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis C1, C2, C3, o žemės sklypo dalimi, pažymėta raide A, paskyrė naudotis bendrai. Taip pat pripažino ieškovei teisę atlikti gyvenamojo namo verandos, plane pažymėtos indeksu 1a1/m, rekonstrukcijos darbus be L. M. sutikimo, pagal pateiktą 2007 m. balandžio mėn. brėžinį ir 2008-03-16 fasado eskizą, parengtus UAB „Architektūros ir teritorijų planavimo projektai“ (b.l. 65-70). 2009-07-01 Kauno apygardos teismas nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-12-21 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-571/2009 panaikino Kauno apygardos teismo nutartį ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimą dalyje dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, tačiau paliko galioti Kauno apygardos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas R. J. ieškinio reikalavimas pripažinti jai teisę atlikti gyvenamojo namo verandos rekonstrukciją be L. M. sutikimo (1 t. b.l, 71-76).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai bei LITEKO duomenys patvirtina, kad 2011-03-09 R. J. vel kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti ieškovei R. J. teisę be bendraturtės L. M. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatą la1m pagal UAB „Archispektras" 2010-01-20 paruoštus priešprojektinius pasiūlymus. Iš pateikto ieškinio matyti, kad be kitų aplinkybių, šį ieškinio reikalavimą grindė tuo, kad viešajame registre nustatyta naudojimosi tvarka, priestate 1a1/m esančia patalpa 1-9/8,23 kv.m. ji naudojasi viena. Nors pirmame aukšte esančia vonios patalpa 1-8/2,74 kv.m. priklauso teisė naudotis bendrai su L. M., tačiau šia patalpa naudojasi tik L. M.. Kad išvengtų dar didesnių konfliktų su bendraturte, ji pageidauja rekonstruoti jai priklausantį naudotis namo priestatą 1a1/m, įsirengiant savo šeimai atskirą sanitarinį mazgą ir tuo pagerinti gyvenimo sąlygas abiem bendraturtėm. Pagal UAB „Archispektras“ 2010 m. paruoštą priešprojektinį pasiūlymą, priestate numatoma įrengti tambūrą, skalbyklą, vonios kambarį. Taip pat nurodė, kad L. M. atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas, kadangi priestato rekonstrukcija jos teisių nepažeidžia, rekonstrukcija bus vykdoma R. J. naudojamame žemės sklype (1 t. b.l.82-82).

2012-02-07 R. J. ieškinys buvo patikslintas, atsižvelgiant į Kauno apygardos teismui pateiktus papildomus įrodymus (UAB „Archispektras“ ir UAB „MJ projektai“ 2012 paruoštus priešprojektinius pasiūlymus) dėl turėklų virš priestato įrengimo, kurie yra neatsiejama UAB „Archispektras“ 2010 metų priešprojektinių pasiūlymų dalis (1 t. b.l. 83-88). Patikslintame ieškinyje R. J. taip pat nurodė, kad L. M. yra gerai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) namo rūsyje įrengti du lygiagrečiai pajungti šalto vandens skaitikliai, sudarytos dvi atskiros geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys, taip pat žinoma, kad valdoje yra įvesti du atskiri nuotekų vamzdžiai iš gyvenamojo namo į nuotekų šulinį, o 2008-2009 m. iš namo priestato 1a1/m dar vienas (trečias) nuotekų vamzdis ir R. J. nuo 1994 m. naudojasi jai priklausančioje namo dalyje įrengtu atskiru nuotekų vamzdžiu. Ryšium su atskiro nuotekų vamzdžio įvedimu Kauno valstybinė tiekimo įmonė 1994-11-21 su R. J. pasirašė atskirą sutartį Nr. 5010A „Dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos komunaliniais tinklais“. Tačiau L. M. nepagrįstai teigiant, kad jai nesuprantama, kaip bus naudojamasi po rekonstrukcijos komunaliniais tinklais, UAB „PK Projektavimo biuras“ paruošė ir Kauno apygardos teismui ji pateikė Vandens ir nuotekų šalinimo priešprojektinius pasiūlymus, kur aiškiai nurodyta, jog namo rūsyje bendro naudojimo patalpoje yra du vandens apskaitos mazgai, priklausantys atskirai kiekvienai bendraturtei, kurie rekonstrukcijos metu nebus keičiami. Numatomoje projektuoti pastato dalyje planuojama įrengti dušą, praustuvą, klozetą, buitinę skalbyklę ir šie sanitariniai prietaisai vandenį gaus iš esamo vandentiekio, priklausančio ieškovei, o buitinių nuotekų išlaida iš rekonstruojamos pastato dalies bus pajungta į esamą buitinės nuotėkynės šulinį pagal projekte nurodytą vietą (1 t. b.l. 83-88).

Pažymėtina, kad minėtame patikslintame ieškinyje aptarti ir civilinę bylą Nr. 2-525-924/2013 nagrinėjusiam teismui pateikti rašytiniai įrodymai yra ir šioje byloje: tai 2012 m. UAB „PK Projektavimo biuras“ parengti dalies gyvenamojo namo, priestato (1a1m) iš pietų pusės priešprojektiniai pasiūlymai, projekto dalis - Vandens ir nuotekų šalinimas, su aiškinamuoju raštu ir brėžiniais (1 t. b.l. 89-91, 95, 96), 2012-01-05 UAB „Kauno vandenys“ atsakymas R. J. dėl prisijungimo sąlygų vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, Nr.54-15 (1 t. b.l. 92), 2012-01-04 pažyma, kad (duomenys neskelbtini) namo rūsyje įrengti du lygiagrečiai pajungti šalto vandens skaitikliai, sudarytos dvi atskiros geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys, viena sutartis sudaryta su R. J., kita –su L. M. (1 t. b.l. 93), taip pat pateikta 1994-11-21 su R. J. sudaryta 1994-11-21 sutartis Nr. 5010A „Dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos komunaliniais tinklais“ objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurioje susitarta dėl vandens tiekimo bei apmokėjimo už sunaudotą ir nukanalizuotą vandenį (1 t. b.l. 94).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo ginti jos pažeistas teises ir įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai įrengtą kanalizacijos išvadą iš gyvenamojo namo verandos. Ieškovės teigimu, dėl savavališkai nutiesto kanalizacijos išvado iš gyvenamojo namo verandos į bendrą kanalizacijos šulinį, dėl mažo nuolydžio užsistovi nuotekos ir kaupiasi nešmenys, kurie užkemša esamą išvadą. Tai pažeidžia ieškovės, kaip bendraturtės teises, nes ji negali naudotis iš savo naudojamų patalpų į bendrą kanalizacijos šulinį nutiestu kanalizacijos išvadu.

Iš aptartų R. J. patikslinto ieškinio argumentų, kuris buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-525-924/2013, toje byloje pateiktų įrodymų, kurie pateikti ir šioje byloje, o taip pat ir iš minėtoje byloje priimto sprendimo motyvų, matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-525-924/2013 buvo vertinamos tos pačios, kaip ir nagrinėjamoje byloje, šalių nurodytos aplinkybės, tiriami tie patys įrodymai. Kaip matyti, vienas iš L. M. nesutikimo su verandos rekonstrukcija motyvų buvo tai, kad kanalizacijos įvedimas iš gyvenamojo namo į bendrą kanalizacijos šulinį pažeis L. M., kaip bendraturtės teises, nes pajungus dar vieną išvadą, šulinys užsikimš. Šiuos argumentus grindė UAB „Ekspertika“ esamos būklės įvertinimo aktu, kuriame nurodyta, kad šulinio viduje esantis betoninis latakas yra suiręs, jo vietoje atsiradusi duobė, kurioje dėl mažo nuolydžio užsistovi nuotekos ir kaupiasi nešmenys, kurie užkemša esamą išvadą, todėl papildomų vamzdynų prijungimas į šulinį galimas tik atlikus šulinio dugno (latako) rekonstrukcijos darbus (1 t. b.l. 138-148). Tačiau bylą išnagrinėjęs teismas pripažino, kad šis aktas nepatvirtina L. M. įrodinėjamų aplinkybių, kad būtent dėl papildomų vamzdžių prijungimo prie nuotekų sistemos, R. J. rekonstruojant verandą, bus pažeistos jos teisės, nenustatė, kad pagal projektą numatyti darbai pablogins iki tol buvusias bendraturtės gyvenimo sąlygas, taip pat nelaikė pagrįstais kitų jos argumentų ir pripažino R. J. teisę be bendraturtės L. M. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestatą 1a1m (iš pietų pusės) pagal 2010-01-20 UAB „Archispektras“, 2012 m. UAB „Archispektras“ ir UAB „MJ Projektai“, ir UAB „PK Projektavimo biuras“ paruoštus priešprojektinius pasiūlymus (1 t. b.l. 139-148). Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, šią sprendimo dalį paliko nepakeistą (1 t. b.l. 149-162).

Įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos aplinkybės byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.). Todėl šioje byloje teismas plačiau netiria ir nevertina ieškovės nurodytų aplinkybių, kad dėl minėto kanalizacijos išvado nutiesimo yra pažeidžiamos jos teisės. Ieškovės argumentus, kad dėl to užkemšamas bendras kanalizacijos šulinys ir ji negali naudotis į tą patį šulinį įvestu savo kanalizacijos išvadu, teismas laiko nepagrįstais dėl civilinėje byloje Nr. 2-525-924/2013 nustatytų aplinkybių.

Pažymėtina, jog šioje byloje ieškovė taip pat yra pateikusi minėtą UAB „Ekspertika“ esamos būklės įvertinimo aktą (1 t. b.l. 11). Jokių naujų įrodymų apie jos naudojamo kanalizacijos išvado ar bendro šulinio latako užkimšimą šioje byloje ieškovė nepateikė, nors iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė iš esmės jau baigė verandos rekonstrukcijos darbus ir nuo 2014 m. rugsėjo yra naudojamasi ir atsakovės nutiestu kanalizacijos išvadu. Tai tik patvirtina, kad ieškovės argumentai yra nepagrįsti.

Ieškovė taip pat teigė, kad kanalizacijos išvadą atsakovė nutiesė pažeisdama CK 4.75 str. 1 dalies nuostatas ir nesilaikydama STR 1.07.01: 2010 33.1 p. reikalavimų, nes jos sutikimo neturėjo.

Atsakovė neginčijo, jog ieškovės rašytinio sutikimo neturėjo, tačiau teigė, jog dar iki verandos rekonstrukcijos pradžios su ieškove žodžiu buvo aptarusi tiek verandos rekonstrukcijos, tiek atskiro sanmazgo įrengimo darbus. Taip pat teigė, kad ieškovės sutikimo kanalizacijos vamzdžio pratiesimui nereikėjo, nes jį pratiesė jai paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, todėl galioja buvusių bendraturčių susitarimas – taikos sutartis, sudaryta civilinėje byloje Nr. 2-156/881988-04-20, kad kiekvienas bendraturtis savo sklypo dalyje gali vykdyti statybas, kitus įrengimus (1 t. b.l.28, 29).

Su šiais atsakovės argumentais teismas sutinka iš dalies.

Atsakovė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė buvus žodinį susitarimą su atsakove dėl naujo kanalizacijos išvado įrengimo. Be to, iš tokio atsakovės paaiškinimo sektų, kad buvo duotas žodinis ieškovės sutikimas tiek dėl verandos rekonstrukcijos, tiek dėl kanalizacijos išvado įrengimo darbų. Tačiau kaip matyti iš 2009-02-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-704-584/2009 ir LITEKO duomenų, atsakovė 2007-06-27 kreipėsi į teismą, be kitų reikalavimų, prašydama pripažinti jai teisę be L. M. sutikimo atlikti gyvenamojo namo verandos rekonstrukcijos darbus. (b.l. 65-70). Tai liudija, kad jokio susitarimo tarp šalių nebuvo.

Šioje byloje taip pat kilo šalių ginčas dėl kanalizacijos vamzdžio nutiesimo laiko. Ieškovė teigė, kad kanalizacijos vamzdis paklotas 2012 m. sausio mėnesį, šią aplinkybę grindė tuo, kad vamzdis pažymėtas UAB „Arcanus“ 2012 m. sausio mėn. parengtoje topografinėje nuotraukoje (1 t. b.l. 19). Atsakovė su šia aplinkybe kategoriškai nesutiko, tiek parengiamajame, tiek teismo posėdyje teigė, jog kanalizacijos vamzdį paklojo jau po sprendimo minėtoje civilinėje byloje priėmimo, t.y. po to, kai jai buvo pripažinta teisė rekonstruoti verandą be ieškovės sutikimo, tuo pačiu metu, kai buvo įrengiami verandos pamatai.

Kadangi minėtas teismo sprendimas buvo priimtas 2009-02-02 (65-70), teismas vertina, kad pagal atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, kanalizacijos vamzdis galėjo būti nutiestas ne anksčiau kaip 2009 m. vasarį. Nurodydama, jog kanalizacijos vamzdis nutiestas 2008 metais, atsakovė klaidingai nurodo metus.

Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad vamzdis buvo nutiestas vykdant verandos rekonstrukciją, teismas laiko pilnai tikėtinomis, nes nelogiški ieškovės paaiškinimai, kad atsakovė vamzdį įkasė kažkokiu nematomu būdu. Ieškovė neginčijo, jog po minėto teismo sprendimo priėmimo atsakovė pradėjo verandos rekonstrukcijos darbus, buvo įrengti verandos pamatai. Tai matyti ir iš Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus dėl šių pamatų išliejimo 2010-06-30 surašyto savavališkos statybos akto (2 t. b.l. 89-90).

Neesant kitų objektyvių duomenų apie kanalizacijos vamzdžio nutiesimo laiką, teismas vertina, kad labiausiai tikėtina, jog jis buvo nutiestas 2009 m. vasario - 2010 m. birželio mėn. laikotarpiu.

Dėl to, kad pamatai nebuvo panaikinti, ieškovė 2012-05-03 parašė skundą Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tuo pačiu nurodydama ir dėl galimai savavališkai R. J. nutiesto kanalizacijos išvado (1 t. b.l. 17). Kaip matyti iš 2012-06-27 Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atsakymo L. M., inspekcija, atlikusi patikrinimą, nenustatė, jog atsakovės įrengtam nuotekų išvadui būtų reikalingas projektas, kaip statybą leidžiantis dokumentas, taip pat nurodė, kad kaip statybą leidžiantį dokumentą, sutinkamai su STR 1.07.01:2010 33.1 punktu, privaloma turėti tik žemės sklypo bendraturčio rašytinį sutikimą.

Su šia statybos inspekcijos padaryta išvada teismas iš esmės sutinka. Nors Statybos techninis reglamentas STR 1.0107:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintas LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812, įsigaliojo tik nuo 2010-10-01, o pagal teismo nustatytas aplinkybes kanalizacijos išvadas jau buvo nutiestas, tačiau ir pagal kitus nuo 2008 m. vasario mėnesio galiojusius statybos techninius reglamentus, reglamentavusius nesudėtingo statinio statybą, žemės sklypo savininko (bendraturčio) rašytinis sutikimas buvo privalomas.

Kaip minėta, atsakovė neneigė, jog rašytinio ieškovės sutikimo ji neturėjo. Tačiau tai, kad buvę bendraturčiai – E. K., J. K. (ieškovės ir atsakovės tėvai) ir L. M. 1988-08-20 sudarytoje ir Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje buvo susitarę, jog kiekvienas bendrasavininkas savo sklypo dalyje galės vykdyti statybos ir kitus įrengimus, teismo vertinimu, yra svarbi aplinkybė, nes toks bendraturčių susitarimas yra sandoris (sutikimas), leidžiantis kiekvienam iš bendraturčių jo naudojamoje žemės sklypo dalyje vykdyti statybos darbus be atskiro kitų bendraturčių sutikimo. Kadangi E. K. priklausiusią namų valdos dalį paveldėjo ieškovė R. J., o J. K. – atsakovė L. M., todėl joms, kaip įpėdinėms, o L. M. ir kaip šio sandorio šaliai, minėtas susitarimas galioja, nes minėta taikos sutarties sąlyga nebuvo pakeista ar panaikinta, teismo nutartis nuo 2007-10-01 įregistruota Nekilnojamojo turto registre. (1 t. b.l. 7-10). Pažymėtina, kad turtą paveldėjusiems įpėdiniams pereina ir palikėjo raštu išreikšta valia, nes paveldėjimas yra universalus mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, o taip pat ir kai kurių asmeninių neturtinių teisų perėjimas jo įpėdiniams. (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

Be to, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013-06-14 sprendimu R. J. buvo leista be L. M. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo P. (duomenys neskelbtini), priestatą 1a1m (iš pietų pusės) pagal 2010-01-20 UAB „Archispektras“, 2012 m. UAB „Archispektras“ ir UAB „MJ Projektai“, ir UAB „PK Projektavimo biuras“ (dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo) paruoštus priešprojektinius pasiūlymus, kuriuose nuotekų šalinimas iš gyvenamojo namo priestato suprojekuotas į bendrą kanalizacijos šulinį atsakovės jau paklotu kanalizacijos vamzdžiu. Minėta teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi ir galiojanti.

Šio sprendimo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracija statytojai R. J. 2014-04-15 išdavė leidimą Nr. LNS-21-140415-00255 atlikti rekonstravimo darbus pagal gyvenamosios paskirties 1a1m namo priestato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, Nr. 2014-02-07/TP, parengtą 2014 m. (savavalinės statybos įteisinimas), kurio vadovas M. B. (2 t. b.l. 20, 51-60), nes Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010-06-30 buvo surašęs savavališkos statybos aktą R. J. už savavališkai vykdomus gyvenamojo namo 1a1m priestato 1a1m rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), statybos darbus (1 t. b.l. 17, 2 t. b.l. 35) .

Taigi, šiuo leidimu atsakovei buvo suteikta teisė rekonstruoti gyvenamojo namo priestatą 1a1m (verandą) tikslu pašalinti savavališkos statybos padarinius, juos įteisinant vadovaujantis LR statybos įstatymo 28 str. nuostatomis.

Pažymėtina, kad techninio projekto, kuriam išduotas minėtas statybą leidžiantis dokumentas, viena iš sudėtinių dalių yra UAB ,,PK Projektavimo biuras“ parengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo priešprojektiniai pasiūlymai - tie patys, kurie buvo pateikti Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui, nagrinėjant R. J. ieškinį, bei dėl kurių teismas priėmė minėtą sprendimą, leidžiantį R. J. gauti statybą leidžiantį dokumentą be L. M. sutikimo ne tik dėl gyvenamojo namo priestato 1a1m rekonstrukcijos darbų, bet ir dėl kanalizacijos įvado įrengimo, kaip tai numatyta minėtuose UAB „PK Projektavimo biuras“ parengtuose vandentiekio ir nuotekų šalinimo priešprojektiniuose pasiūlymuose (3 t. b.l. 43-52). Statybą leidžiantis dokumentas atsakovei jau yra išduotas, jis yra galiojantis ir nenuginčytas.

Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neturi jokio pagrindo teigti, kad kanalizacijos išvadas pažeidžia jos teises, nutiestas savavališkai bei prašyti įpareigoti ieškovę jį pašalinti.

Ieškovės ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Šioje byloje atsakovė nebuvo atstovaujama, tačiau kreipėsi į advokatą dėl atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą dėl bylos sustabdymo surašymo (1 t. b.l. 114-116). Kadangi ieškovės atskirasis skundas buvo atmestas (1 t. b.l. 121-124), atsakovei priteistinos jos turėtos advokato pagalbos išlaidos – 1000 Lt (1 t. b.l. 14-15).

Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) 263 - 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nuspre ndžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. M. atsakovei R. J. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) jos turėtų advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. M. 41,78Lt (keturiasdešimt vieną litą ir 78 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė