Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2014-07-01 · Civilinė byla Nr. 2-397-831/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-01
Bylos Nr.
2-397-831/2014
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00163-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
R. B.
Išvadą teikia
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Civilinė byla Nr. 2-397-831/2014(Proceso Nr. 2-53-3-00163-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija (S) 77.4.3.; 99.5.; 116.1.
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 1 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant laimutei Drebulienei, dalyvaujant ieškovui A. P., atsakovei R. B., nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei R. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. P., (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią ieškovas A. P. bendrauja su sūnumi K. P. antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį, pasiimant sūnų iš R. B. gyvenamosios vietos 9 valandą ir grąžinant sūnų R. B. sekmadienį 19 val. į jos gyvenamąją vietą. Du kartus per kalendorinius metus po 14 kalendorinių dienų iš eilės pasiimant sūnų iš R. B. gyvenamosios vietos prieš 3 dienas apie tai informavęs R. B..

Ieškovas ieškinyje nurodė, bei teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jis yra K. P. tėvas, o atsakovė - jo motina. Ieškovas ir vaiko motina gyvena skyriumi. K. P. gyvena su atsakove. Atsakovė neleidžia ieškovui matytis su vaiku, todėl jis negali dalyvauti jo auklėjime bei vykdyti savo, kaip vaiko tėvo pareigos.

Ieškovas mano, kad galėtų dalyvauti vaiko auklėjime ir su juo bendrauti. Atsižvelgiant į sūnaus amžių ir vaiko interesus, nustatytina bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovas pageidauja su vaiku bendrauti ne rečiau kaip kas dvi savaites pasiimant vaiką per mėnesį dviem savaitgaliams, t.y. antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį pasiimant sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos šeštadienį 9 val. ir grąžinant atsakovei sekmadienį 19 val. Be to, ieškovas norėtų su sūnumi bendrauti ir savo atostogų metu po 14 kalendorių dienų. Nustačius tokią tvarką, sūnus galėtų bendrauti ne tik su ieškovu bet ir su seneliais. Ieškovas gyvena savo tėvų name ir naudojasi dviem kambariais iš kurių vienas visiškai tinka gyventi vaikui, nes jame yra vaikiški baldai.

Tarp ieškovo ir atsakovės kyla ginčai dėl bendravimo su sūnumi, o būtent dėl matymosi su sūnumi dienų, laiko ir trukmės, neretai atsakovė iš viso atsisako leisti ieškovui bendrauti su sūnumi, todėl ieškovas, kaip vaiko tėvas, turi reikalavimo teisę kreiptis į teismą dėl galimybės bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime ir vykdyti tėvo pareigas. Mano minimalus bendravimas prieštarautų vaiko interesams, nes ieškovas ir atsakovė yra konfliktiniuose santykiuose, todėl jų tarpusavio bendravimo stilius dalyvaujant sūnui gali kenkti jo interesams.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimų teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu parodė, kad ne neprieštarauja, kad ieškovas bendrautų su vaiku ir net tokį bendravimą skatina. tačiau pats ieškovas nerodo iniciatyvos bendrauti su vaiku. Yra atvykęs aplankyti vaiką ir apsvaigęs nuo alkoholio. Ieškovas sūnų buvo pasiėmęs apie 3 kartus ir atsakovė 2013-08-30 pati buvo nuvežusi sūnų ieškovui į jo gyvenamąją vietą ir 2 kartus ieškovas norėjo pasiimti sūnų į savo namus, bet kadangi ieškovas buvo neblaivus atsakovė sūnaus pasiimti neleido. Taip pat atsakovė kvietė ieškovą atvykti į sūnaus gimtadienį, tačiau ieškovas neatvyko. 2014-02-18 K. P. sirgo, kad sūnus serga buvo informuotas ir ieškovas, tačiau jis sūnaus neaplankė.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė 2014 m. vasario 18 d. bendravo su atsakove R. B.. Ji teigė, jog jai yra žinoma ieškinyje pareikšti reikalavimai. Taip pat atsakovė teigė, kad su ieškovu kartu negyvena nuo 2013 m. kovo mėnesio. Nuo to laiko ieškovas sūnų buvo pasiėmęs apie 3 kartus ir atsakovė 2013-08-30 pati buvo nuvežusi sūnų ieškovui į jo gyvenamąją vietą ir 2 kartus ieškovas norėjo pasiimti sūnų į savo namus, bet kadangi ieškovas buvo neblaivus atsakovė sūnaus pasiimti neleido. Taip pat atsakovė kvietė ieškovą atvykti į sūnaus gimtadienį, tačiau ieškovas neatvyko. Skyriaus specialistei lankantis 2014-02-18 ieškovės šeimoje Karolis sirgo, kad sūnus serga buvo informuotas ir ieškovas, tačiau jis sūnaus neaplankė.

Atsakovė R. B. sutinka su ieškovo A. P. prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi K. P. tvarka, tačiau prašo, kad prieš pasiimant sūnų iš namų prieš 3 dienas ieškovas informuotų atsakovę.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, A. P. ieškinyje „Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo“ reiškiami reikalavimai, t. y. ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka su sūnumi K. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), atitinka mažamečio A. P. teises ir teisėtus interesus.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei gimė sūnus K. P. (b. l. 7). Ieškovas ir atsakovė susituokę nebuvo. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti jo bendravimo su dukterimi tvarką (b.l. 5-6).

CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas gyvena su ja. Ši aplinkybė patvirtinta ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktoje išvadoje. Todėl šioje byloje tikslinga nustatyti šalių sūnaus K. P., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina, kadangi šalys gyvena skyrium. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra jauno amžiaus, visą laiką iki šiol gyvena su motina, ieškovas neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko K. P., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, teismas sprendžia, kad yra pagrindas viršyti ieškovo pareikštus reikalavimus ir nustatyti nepilnamečio K. P., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina atsakove R. B. (CK 3.169 str. 1 d., CPK 268 str. 5 d., 376 str. 3 d.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Šio principo turima laikytis visais atvejais, sprendžiant bet kokius ginčus dėl vaikų, kilusius tarp tėvų. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Ieškovas ieškiniu pateikė siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnum K. P., (duomenys neskelbtini), tvarkos variantą, prašo jį nustatyti. Pažymėtina, kad pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato būtent skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas sako, jog bendravimo su vaiku tvarka nustatoma tam iš tėvų, kuris nuolat negyvena su vaiku, o nepilnamečio vaiko K. P., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ir ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka jo kaip skyrium gyvenančio tėvo teisę dalyvauti vaiko auklėjime bei vaiko interesus.

Pažymėtina, kad normaliam, moraliniam, psichologiniam vaiko brendimui, psichologinio saugumo užtikrinimui, būtinas vaiko ryšys ir su motina, ir su tėvu. Todėl, teismo vertinimu, kuo ankstesniame amžiuje yra užtikrinamas tinkamas ir pakankamas vaiko bendravimas su abiem tėvais, tuo labiau yra tenkinami vaiko interesai ir užtikrinama jo teisė, įtvirtinta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje – vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo su dukterimi tvarkos su šiuo reikalavimu atsakovė teismo posėdžio metu sutiko, nustatytina, kad bendrauja su vaiku K. P. antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį, pasiimant sūnų iš R. B. gyvenamosios vietos 9 valandą ir grąžinant sūnų R. B. sekmadienį 19 val. į jos gyvenamąją vietą. Du kartus per kalendorinius metus po 14 kalendorinių dienų iš eilės pasiimant sūnų iš R. B. gyvenamosios vietos prieš 3 dienas apie tai informavęs R. B.. (CPK 182 str 1 d. 5 p., 187 str.).

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 144,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 4), 150,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 9). Teismas, vertindamas šių ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą atsižvelgia į tai, kad ieškinys nesudėtingas, jame lakoniškai įvardijamos faktinės aplinkybės bei nurodomos ginčo santykius reglamentuojančios teisės normos, tačiau neanalizuojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, naujausia teismų praktika, tokio pobūdžio procesinio dokumento surašymas nereikalauja daug laiko ir specialių žinių, taip pat į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, kad puse ieškinio reikalavimų kelti reikalavimai nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovui iš atsakovės priteistina 294,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 98 straipsniai).

Be to valstybė šioje byloje turėjo 14,89 lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visa apimtimi šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio K. P., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina atsakove R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamčiu sūnumi K. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

Ieškovas A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį, pasiimant sūnų iš R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos 9 valandą ir grąžinant sūnų R. B. sekmadienį 19 val. į jos gyvenamąją vietą.

Du kartus per kalendorinius metus po 14 kalendorinių dienų iš eilės pasiimant sūnų K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos prieš 3 dienas apie tai informavęs R. B..

Priteisti ieškovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 294,00 Lt (du šimtus devyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 14,89 lt (keturiolika litų ir 89 cnt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Krivičius