- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-1127-658/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05352-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Respublikinei Kauno ligoninei
- Trečiasis asmuo
- V. M., S. L., Kauno rajono savivaldybės administracija, A. E., J. M., D. G., R. M., R. B., Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11933-584/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Respublikinei Kauno ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys: V. M., S. L., Kauno rajono savivaldybės administracija, A. E., J. M., D. G., R. M., R. B., Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos generalinis komisaras, Europos Parlamentas, Europos Parlamento Prezidentas, Europos Parlamento informacijos biuras Lietuvoje, Europos Komisija, Europos Komisijos pirmininkas Ž. K. J., Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. J. ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti atsakovės Respublikinės Kauno ligoninės 2010 m. vasario 23 d. išduotoje pažymoje Nr. S3-858 apie ieškovą paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą: „Pažymima, kad V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (gyv. iš lig. ist. (duomenys neskelbtini)) Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje gydėsi vieną kartą nuo 1986-04-24 iki 1986-07-01. Diagnozė: Šizofrenija, paranojinė forma, vangi eiga“; 2) priteisti iš atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį. Teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ieškovas, kaip pacientas, ieškiniu teismo prašo pripažinti atsakovės, kuri yra sveikatos priežiūros įstaiga, 2010 m. vasario 23 d. išduotoje pažymoje apie ieškovą paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą bei priteisti iš atsakovės neturtinę žalą, todėl pirmiausia jis su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 3 dalis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį ir perduoti Kauno apylinkės teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad ieškiniu ieškovas nereikalauja žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo. Be to, ieškinio reikalavimų nagrinėjimas neįeina į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos kompetenciją, kadangi ji nėra juridinis asmuo ir teismo sprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms, todėl bet koks jos sprendimas neturėtų teisinės galios. Taip pat teismas nepagrįstai nesivadovavo Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis bei pažeidė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje garantuojamą teisę ieškovui, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisės į nepriklausomą ir bešališką teismą principą, Konvencijos 13 straipsnyje įtvirtintą teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, Konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintą teisę į nediskriminavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. PTŽSAĮ 13 straipsnyje numatyta, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (PTŽSAĮ 24 straipsnio 2 dalis). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (PTŽSAĮ 24 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 152 patvirtintų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų 6 punkte numatyta, kad komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Iš Komisijos nuostatų 7 punkto matyti, kad komisijos funkcijos yra spręsti, ar paciento (jo atstovo) arba kitų suinteresuotų asmenų pareiškimo nagrinėjimas priklauso Komisijos kompetencijai; nagrinėti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, kylančius tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos; nustatyti padarytą žalą ir jos dydį pagal paciento (jo atstovo) ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimą ir neturtinės žalos dydį (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų 7.1–7.4 punktai).
PTŽSAĮ 23 straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Pagal šio straipsnio 2–9 dalyse nustatytą reglamentavimą, pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų.
Ieškovo V. J. reikalavimai dėl pažeistų teisių ir neturtinės žalos atlyginimo kyla iš paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos ginčo, t. y. ieškovas jam padarytą neturtinę žalą grindžia sveikatos priežiūros įstaigos 2010 m. vasario 23 d. išduotoje pažymoje apie ieškovą paskleistais duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą. Dėl to atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad pateikdamas ieškinį teismui, ieškovas privalėjo pasinaudoti PTŽSAĮ nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kreiptis dėl jam padarytos žalos nustatymo į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Kadangi ieškovas nesikreipė į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. nesilaikius įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią skundžiamoje apimtyje panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.