- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-06
- Bylos Nr.
- 1A-300-81-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 26-1-00747-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Arvydas Stankus
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, dalyvaujant E. M. atstovei pagal įstatymą O. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atstovės pagal įstatymą O. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties, kuria E. M. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė-stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2010-02-18 teismo nutartimi nustatyta, kad E. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso/toliau – LR BK/ 284 str. 1 d., tai yra 2009m. gegužės 5d. apie 9 val. 50 min., viešoje vietoje – Kaune, prie K.Baršausko g. 65 namo, būdamas 56-ojo maršruto mikroautobuse, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, grasindamas, stumdydamas bei suduodamas kumščiu kelis smūgius į veido sritį, įkąsdamas į kairę ausį ir su rankoje turėtu žurnalu suduodamas vieną smūgį į nosį P. S., šiais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Už šią nusikalstamą veiką E. M. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Šalies argumentai
E. M. atstovė pagal įstatymą O. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, paskiriant jos sūnui, E. M., priverčiamąją medicinos priemonę- ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes teismo nutartimi skirta priverčiamoji medicinos priemonė- stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje yra per griežta. Apeliantė nurodo, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Jos sūnus, nors ir būdamas nepakaltinamas, laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2009-05-05 dirbo UAB „Pergalės koncernas" darbininku, nekėlė pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Įvykio dieną sūnus mikroautobusu važiavo į darbą, per neapdairumą galėjo nenusipirkti bilieto bei murmėti apie sektą. Galbūt, dėl šios priežasties, nukentėjusysis P. S. pasikarščiavo ir pradėjo ant jos sūnaus šaukti. Toks agresyvus nukentėjusiojo elgesys galėjo pastūmėti sūnų, pasielgti neapgalvotai. Skunde nurodoma, jog būdamas lėtesnio būdo, negalėdamas apsiginti žodžiais, sūnus galėjo užgauti ar stumtelti nukentėjusįjį, neadekvačiai reaguoti į susiklosčiusią situaciją, dėl ko buvo padaryta nusikalstama veika. Po įvykio jos sūnus buvo sulaikytas ir priverstinai nuvežtas į Kauno apskrities psichiatrinę ligoninę. Baigus gydymą Kauno apskrities psichiatrinėje ligoninėje, sūnus jaučiasi daug geriau, vartoja jam skirtus vaistus, periodiškai lankosi VšĮ Dainavos poliklinikos psichikos sveikatos centre. Pritaikius skirtą priverčiamąją medicinos priemonę- stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t.y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, būtų ne pagerinta, o pakenkta sūnaus sveikatai. Dėl savo amžiaus bei lėšų trūkumo ji neįstengtų važiuoti aplankyti sūnaus, dėl ko jo būklė gali tik pablogėti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: atstovės pagal įstatymą ir gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų tenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad E. M. atstovės pagal įstatymą O. M. apeliacinis skundas yra atmestinas, .
Kolegijos nuomone teismas tinkamai atsižvelgė į E. M. padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį bei jo psichikos sutrikimo laipsnį, apsvarstė jo elgesį tiek iki, tiek ir po veikos padarymo, paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę ir tik tada sprendė priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą. LR BK 98 str. 1 d., numato, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2009-11-10 nutartimi E. M. buvo skirta ambulatorinė teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialistams (b. l. 55-56). Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu E. M. sirgo paranoidine šizofrenija, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu E. M. taip pat serga paranoidine šizofrenija. Jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas-stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje- Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje( b. l. 57-59). Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ekspertas L. P. ( b. l. 85).
Priverčiamosios medicinos priemonės yra panašios į bausmes, jomis siekiama iš dalies analogiškų tikslų, tačiau jos savo forma ir esme yra skirtingos. Tai ir gydomojo, ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma, tam tikras jų derinys. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Jomis nesiekiama nubausti asmenį už padarytą pavojingą veiką. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis (kaip ir bausmėmis) siekiama neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką. Įstatyme įtvirtintas imperatyvas, kad visais atvejais, kai yra pagrindai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu (pvz., BPK 393, 394 straipsniai) ir turi būti vadovaujamasi LR BPK XXIX skyriaus nuostatomis.
Tiek teismo psichiatrijos ekspertų komisija, tiek teismo posėdyje išvadą davęs teismo psichiatras – ekspertas, pripažįsta reikalingu E. M. stacionariai gydyti ir stebėti bendro stebėjimo sąlygomis. Ambulatorinis jo gydymas ir stebėjimas gyvenamosios vietos psichiatro yra nepakankamas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog E. M. reguliariai lankosi VšĮ Dainavos poliklinikoje, lydimas mamos, vaistus vartoja, tačiau savijauta lieka prasta, skundžiasi užeinančiais nerimo, baimės epizodais, kūno drebėjimu. Darytina išvada, kad baudžiamuoju įstatymu uždraustą tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką padariusiam E. M. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
Atsižvelgdama į aukščiau paminėtus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad priverčiamoji medicinos priemonė E. M. buvo paskirta pagrįstai. Apylinkės teismas, remdamasis ekspertų išvadomis ir rekomendacijomis, tinkamai nustatė ir E. M. skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tokia priverčiamoji priemonė atitinka E. M. psichikos sutrikimo sunkumą ir jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei.
Teisinių argumentų ir pagrindų keisti teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra.
2010-02-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. M. atstovės pagal įstatymą O. M. apeliacinį skundą atmesti.