- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-01-08
- Bylos Nr.
- 1-3-266/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Nukentėjusysis
- A. Č., D. Č., Advokatui Dariui Karveliui
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kaltinamasis
- G. J.
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, teistas 1994-06-10 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 90 str. 4 d., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams, teistumas išnykęs, išsilavinimas pagrindinis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis Anykščių raj., (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį ir ,-
nustatė ;
Kaltinamasis G. J. 2008 m. vasario 5 d. apie 12:43 val., Anykščių mieste, A. V. ir Gegužės gatvių sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas 2.72 promilių girtumas, vairuodamas R. L. automobilį MITSUBISHI GALANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę, nepraleido priešpriešais atvažiuojančio ir važiuojančio tiesiai automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. Č., tokiu būdu pažeisdamas „Kelių eismo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 53, 68, 199, 269.4 punktų reikalavimus, ir su juo susidūrė, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, ko pasekmėje buvo sužalota automobilio (duomenys neskelbtini) keleivė D. Č., kuriai dėl krūtinės ląstos sumušimo ir krūtinkaulio lūžio, sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui ir apgadinus automobilį A. Č. padaryta didelė 4000 Lt turtinė žala.
Kaltinamasis G. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė , kad 2008m gegužės 5d. , iš pat ryto darbe girtavo. Iš vakaro buvo vartojęs alkoholį, o ryte išgėrė apie 200 gramų degtinės ir alaus. Kadangi dar norėjo išgerti, bet nebeturėjo alkoholio, tai paėmęs U. automobilį kartu su S. važiavo į Norfos parduotuvę pirkti alkoholio. Grįždamas atgal į darbą, A. V. ir Gegužės g. sankryžoje turėjo pasukti į kairę. Prieš sankryžą automobilio greitis buvo apie 30 km/h., degė žalias šviesoforo signalas. Įvažiavus į sankryžą užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Sankryžoje praleido vieną automobilį ir suko į kairę. Tuo metu į jo automobilį trenkėsi automobilis, kaip vėliau sužinojo , vairuojamas A. Č.. Jis nematė nukentėjusiojo automobilio , važiuojančio nuo centro tiesiai, o kai pamatė, tai jau buvo vėlu ir jis nespėjo pabaigti manevro. Po susidūrimo, jis nesustojo, pabėgo iš įvykio vietos, nes išsigando. Parvažiavo į darbovietę ir pastatė automobilį. Ten jį sulaikė policijos pareigūnai. Kaltu dėl įvykio jis nesijaučia, o kaltas tik dėl to, jog važiavo girtas. Mano, jog A. Č. pamatęs jo automobilį turėjo sustoti. Į sankryžą įvažiavo nestabdęs. Žino, jog sukant į kairę reikia praleisti tiesiai važiuojančius automobilius, tačiau tik pasukus jis pamatė atvažiuojantį nukentėjusiojo automobilį , tačiau nestabdė . Atstumas, kai jis pamatė atvažiuojantį tiesiai nukentėjusiojo automobilį, tarp automobilių , jo manymu, buvo apie 50 metrų. Mano, jog nukentėjusioji D. Č. susidūrus automobiliams negalėjo patirti tokių sužalojimų. Po susidūrimo, ji iš karto į medikus nesikreipė. Kreipėsi tik vėliau, todėl galėjo susižaloti kitur. Pareikšto ieškinio jis nepripažino, mano, jog jį atlygino draudimas.
Nukentėjusioji D. Č., parodė, kad tą dieną kartu su vyru A. Č., automobiliu AUDI iš Anykščių važiavo į Šovenių kaimą. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, buvo užsisegusi saugos diržą. Mieste iš aikštelės jie įsuko į gatvę, pervažiavo remontuojamą tiltą ir važiavo toliau . Važiuojant A. V. gatve link sankryžos su Gegužės gatve, ji nematė kokios spalvos dega šviesoforo signalas. Važiuojant vyras pasakė, jog iš priekio atvažiuojantys automobilis nepraleis jų automobilio. Vyras įsitvėrė vairo, o ji susigūžė ir rankomis susiėmė už galvos. Iš priekio važiavęs automobilis atsitrenkė į jų automobilį ir nesustojęs nuvažiavo. Iš karto po įvykio ji pradėjo drebėti, ją ėmė dusinti. Įvykį matė vienas žmogus, kuris užrašė savo telefoną. Atvykus policijos pareigūnams, jiems tą lapelį atidavė. Iš karto ji nejautė, kad būtų patyrusi sužalojimų, tačiau po poros dienų pablogėjus sveikatai kreipėsi pas gydytojus ir jai buvo nustatytas krūtinkaulio lūžis . Buvo darytos rentgeno nuotraukos. Ji niekur kitur nesusižalojo, o tik susidūrus automobiliams . Dėl avarijos kaltas kaltinamasis, tai jis nepraleido jų tiesiai važiuojančio automobilio ir dar pabėgo iš įvykio vietos. Byloje ji pareiškė ieškinį neturtinei žalai 20 000 litų ir turtinei žalai 150 litų atlyginti, nes po įvykio ji gydėsi, turėjo išlaidų, buvo labai susijaudinusi, pergyveno, kentėjo skausmus . Draudimo bendrovė jai atlyginimo 1000 litų neturtinės žalos . Prašė jos ieškinį tenkinti .
Nukentėjusysis A. Č. parodė, kad, tą dieną jis važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), kartu su žmona D. Č. iš Anykščių m. į Šovenių kaimą. Mieste iš aikštelės išvažiavo į A. V. gatve, pravažiavo remontuojamą tiltą ir važiuodamas apie 40 km/h greičiu artėjo link sankryžos su Gegužės g., kuri yra reguliuojama šviesoforo. Važiuodamas, prieš sankryžą matė, kad dega žalias šviesoforo signalas, leidžiantis jam važiuoti tiesiai, todėl jis tokiu pat greičiu važiavo toliau. Matė, jog priešpriešais A. V. gatve, atvažiuoja baltos spalvos automobilis. Įvažiavęs į sankryžą, kai iki automobilio galėjo būti likę maždaug 5 metrai, pamatė, kad priešpriešais atvažiuojantis automobilis nestabdydamas pasuko į kairę. Bandydamas išvengti susidūrimo stabdė vairuojamą automobilį, tačiau atstumas buvo per mažas, todėl trenkėsi į priešpriešais važiavusio ir sankryžoje į kairę pasukusio automobilio priekį, savo vairuojamo automobilio priekine dalimi. Po smūgio kaltinamojo vairuojamas automobilis nesustojo ir nuvažiavo tolyn Gegužės gatve, tačiau jis spėjo įsidėmėti automobilio numerius, kuriuos pasakė policijos pareigūnams. Eismo įvykio metu pats nesusižalojo, tačiau pablogėjus sveikatai žmona po kelių dienų kreipėsi į medikus, kurie jai nustatė krūtinės sumušimą ir krūtinkaulio lūžį . Eismo įvykio metu apgadinus jo automobilį (duomenys neskelbtini), jam padaryta didelė 4000 litų žala . Draudimas už sugadintą automobilį jam sumokėjo 1630 litų. Jis pareiškė ieškinį 4000 litų sumai dėl automobilio sugadinimo ir prašo jį tenkinti.
Liudytojas, A. S., parodė, kad tą dieną, ryte, darbe jis , J. ir dar vienas žmogus išgėrė butelį degtinės. Po to, kartu su J. važiavo į parduotuvę pirkti alkoholio. Važiavo su U. mašina, kurią vairavo J. Važiuojant iš parduotuvės atgal į darbą, važiavo A. V. gatve, o sankryžoje su Gegužės gatve reikėjo sukti į kairę. Artėjant prie sankryžos matė, kad dega žalios spalvos sankryžą reguliuojančio šviesoforo signalas. Žaliam šviesoforo signalui pradėjus mirksėti, įvažiavo į sankryžą, sustojo, praleido priešpriešais atvažiuojantį ir važiuojantį tiesiai automobilį. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui matė, kad priešpriešais atvažiuoja dar vienas automobilis. G. J. norėjo užbaigti pradėtą manevrą į kairę, todėl pradėjo važiuoti. Tačiau priešpriešais atvažiuojantis automobilis nesustojo ir trenkėsi į G. J. vairuojamo automobilio priekinę dalį. Po smūgio G. J. nesustojo, nors jis liepė jam sustoti, parvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, ten pastatė automobilį. Teisme liudytojas nurodė, jog nepamena visų įvykio aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus .
Liudytojas, E. U., parodė, kad 2006 m. pabaigoje iš R. L. nusipirko automobilį MITSUBISHI GALANT, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė ir automobilio neperregistravo. 2008m.vasario 5d., ryte atvažiavo į darbą UAB (duomenys neskelbtini). Apie 10:00 val., bendradarbis A. S. paprašė automobilio raktelių, kad galėtų jame pamiegoti, nes darbe buvo neblaivus. Šiek tiek vėliau G. J. taip pat pasakė, kad eina į automobilį MITSUBISHI GALANT, pamiegoti. Kada ir kur G. J. išvažiavo su jo automobiliu pasakyti negali ir nežino, nes nematė. Vėliau G. J. papasakojo apie eismo įvykį. Sakė, jog kai jie įvažiavo į sankryžą, tai užsidegė geltonas šviesoforo signalas ir jis susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Liudytojas mano, jog avarijos priežastis yra G. J. girtumas. Dėl automobilio apgadinimo padaryta žala atlyginta , pretenzijų neturi.
Liudytoja A. B. parodė, jog tą dieną, kai prie autobusų stoties įvyko įvykis, ji ėjo per tiltą link autobusų stoties ir gatvėje sutiko pažįstamą D. Č., kuri stovėjo atsirėmusi į stulpą. Ji pasakė, jog įvyko avarija, kad jai negera, skauda krūtinę. Ji norėjo iškviesti greitąją pagalbą, tačiau D. Č. pasakė, jog pakentės, nes dar nebuvo atvykę policijos pareigūnai. D. Č. atrodė prastai, sakė, jog skauda krūtinę . Jai skaudėjo tą vietą, kur buvo saugos diržas. Vėliau ji girdėjo, jog D. Č. dėl avarijos metu patirtų sužalojimų gydėsi.
L. N. P. parodė, jog jis yra policijos pareigūnas. Apie 2008-02-05 autoįvykio, įvykusio A. V. ir Gegužės gatvių sankryžoje aplinkybes nieko negalėjo pasakyti, nes nieko neatsimena .
Liudytojas G. A. parodė, jog jis kaip pareigūnas buvo įvykio vietoje. Kaltinamasis buvo neblaivus ir sankryžoje , sukdamas į kairę pusę , nepraleido tiesiai važiavusio nukentėjusiojo automobilio ir dėl to įvyko avarija . Po įvykio kaltinamasis pabėgo ir buvo surastas vėliau. Sulaikymo metu jis kaltę pripažino. Įvykio vietoje, automobilyje sėdėjo moteris, tačiau jai medikų pagalbos nereikėjo.
Iš byloje esančio 2008m. vasario 26d., kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, surašyto remiantis 2008-02-05 eismo įvykio vietos schema (b.l.21) ir 2008-02-26 papildomu eismo įvykio vietos planu (b.l. 23)matyti, jog apžiūrint įvykio vietą užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Anykščių m., A. V. ir Gegužės gatvių sankryža. Sankryžoje stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiu pasisukęs Kavarsko kryptimi. (b.l.69-70).
Iš byloje esančio 2008m vasario 26d., transporto priemonės apžiūros techninės būklės patikrinimo protokolo, kuris surašytas remiantis 2008-02-05 eismo įvykio schemoje nurodytais papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 22) užfiksuota, kad R. L. automobilio MITSUBISHI GALANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas variklio dangtis, priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekinis dešinės pusės žibintas ir posūkio rodiklis, priekinis kairės pusės žibintas ir posūkio rodiklis, kairės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinis sparnas. (b.l. 71-72).
Iš byloje esančio 2008m. vasario 26d., transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, jog apžiūrint A. Č. automobilį užfiksuota, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas variklio dangtis lenktas iš priekio į galą per vidurį, priekinis bamperis lenktas per vidurį, išdužę abu priekiniai žibintų stiklai, sulūžusios radiatoriaus grotelės (b.l. 73-74).
Iš byloje esančios 2008m. balandžio 2d., M. R. universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 473/08 (05) matyti, jog D. Č. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas ir krūtinkaulio lūžis, padaryti paveikiant krūtinės ląstą kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti susimušant kairiąją krūtinės ląstą į automobilio dalis, susidūrus automobiliams. Sužalojimai D. Č. kvalifikuojami nesunkiu, ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui sveikatos sutrikdymu (b.l. 84).
Iš byloje esančio ekspertizės akto matyti, jog nukentėjusiajai D. Č. nustatyti sužalojimai avarijos metu buvo nustatyti klinikiniai metodais, kurie aprašomi medicinos dokumentuose. Šiuo konkrečiu atveju jos asmens sveikatos istorijoje jie nurodyti ją gydžiusių asmenų tiek Anykščių tiek ir Ukmergės ligoninės gydytojų- apžiūrint ją po septynių parų po eismo nurodyta skausmas krūtinėje kvėpuojant, dusulys, ryškus skausmas čiuopiant krūtinkaulį, kraujosruvos. Atliekant rentgenogramas, jos buvo atliktos nekokybiškos , netiksliai parinkta ir nepakankama Rentgeno spindulių dozė, todėl ir nebuvo užfiksuotas krūtinkaulio lūžis. Kokybiškose rentgenogramose krūtinkaulio lūžis turėtų būti matomas. Vadovaujantis asmens sveikatos istorijos įrašais ir buvo D. Č. nustatytas krūtinkaulio lūžis.Vertinant gydžiusių gydytojų įrašus medicininiuose dokumentuose jokių abejonių , kad sužalojimas (krūtinkaulio lūžis) padarytas būtent 2008m. vasario 5d., eismo įvykio metu , teismo ekspertui nekyla. (tomas Nr.2,b.l. 84-85)
Iš byloje esančio matuoklio parodymų matyti, 2008-02-05 po eismo įvykio patikrinus G. J. neblaivumą alkoholio matuoklio LION (duomenys neskelbtini) pagalba, jam nustatytas 2,72 promilių neblaivumas. Su alkoholio matuoklio parodymais G. J. sutiko. (b.l. 15).
Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, daro išvadą, , jog kaltinamojo G. J. kaltė , jog jis 2008m. vasario 5 d. , būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus , ko pasekmėje buvo nesunkiai sužalota D. Č. , visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 2 dalį. Kaltinamasis G. J. neigia, jog dėl jo kaltės įvyko avarija ir pripažįsta, jog vairavo girtas. Mano, jog avarija įvyko dėl abiejų vairuotojų kaltės. Tokius kaltinamojo G. J. parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki, nes jie prieštarauja nukentėjusiųjų A. Č., D. Č. parodymams, liudytojo A. S. parodymams bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Kaip nustatyta kaltinamasis G. J. girtavo eismo įvykio išvakarėse ir eismo įvykio dieną. Jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis . Padaręs eismo įvykį jis iš įvykio vietos pabėgo, tuo apsunkindamas įvykio tyrimą. Iš karto po įvykio, kai jį surado policijos pareigūnai , iš jo buvo paimtas paaiškinimas. Jame jis išdėstė įvykio aplinkybes ir nurodė, jog važiuodamas pagrindiniu keliu ir sukdamas į kairę, nepraleido tiesiai priešingoje eismo juostoje važiavusio automobilio AUDI ir su juo susidūrė. ( t.1, b.l. 17-18 ) 2008m. vasario 5d., G. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ir sukdamas į kairę pusę, nepraleido iš priekio važiuojančio automobilio dėl ko automobiliai susidūrė. Nagrinėjant administracinę bylą teisme , G. J. pripažino pažeidimą ir nurodė, jog sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido tiesiai važiavusio automobilio. (b.l. t.1,b.l. 11,30) Administracinėje byloje G. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas. Priimto teismo nutarimo G. J. neapskundė. Tik vėliau paaiškėjus, jog avarijos metu buvo sužalota automobilio (duomenys neskelbtini) keleivė D. Č. , teismo nutarimas buvo panaikintas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo metu ,G. J. pateikus įtarimą, jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog sankryžoje, sukdamas į kairę pusę jis turėjo praleisti visus tiesiai iš priekio važiuojančius automobilius. Sankryžoje, prieš sukdamas į kairę pusę, jis automobilių nematė, o įvažiavęs į sankryžą pamatė atvažiuojantį automobilį, tačiau nestabdė, o baigė manevrą į kairę. Tuo metu atvažiuojantis automobilis trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinę priekinę dalį. Po smūgio jis nesustojo, pabėgo iš įvykio vietos . (t.1b.l. 111-112) Vėliau teisme keisdamas savo parodymus kaltinamasis G. J. nenurodė jokių aplinkybių dėl ko jis yra davęs parodymus, jog savo kaltę visiškai pripažino . Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymams, nes iki eismo įvykio jie kaltinamojo nepažinojo, su juo jokių reikalų nėra turėję, todėl teismui nėra pagrindo manyti, jog jie teismui duodami parodymus nėra objektyvūs ar kaltinamąjį apkalba. Nukentėjusysis A. Č. parodė, jog jis važiavo nedideliu greičiu apie 40 km/ val., nes tuo metu buvo remontuojamas tiltas per Šventąją ir priekyje tilto eismą reguliavo šviesoforas, pravažiavus tiltą , eismą sankryžoje A. V. ir Gegužės gatvių, eismą taip pat reguliavo šviesoforas, todėl jokiu būdu jis negalėjo važiuoti dideliu greičiu. Liudytojas A. S. teisme bandė keisti savo parodymus, jog dėl avarijos kaltas ir nukentėjusysis, tačiau pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, jog sankryžoje G. J., sukdamas į kairę pusę, nepraleido priešais tiesiai važiavusio automobilio ir dėl to įvyko automobilių susidūrimas, jis patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, o šiuo metu pamena ne visas įvykio aplinkybes. Todėl, teismas, liudytojo A. S. parodymus, duotus teisme vertina kaip bandymą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir, priimdamas nuosprendį remiasi ir liudytojo A. S. parodymais , duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir eismo įvykio aplinkybes, visiškai pasitvirtino, jog kaltinamasis G. J. pažeidė tuo metu galiojusių kelių eismo taisyklių 53,68,199, 269,4 punktų reikalavimus, t.y. jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai minėtos taisyklės tai kategoriškai draudžia, vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, sankryžoje, sukdamas į kairę nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai priešinga kryptimi ir tiesiai ir , sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos, nors privalėjo sustoti ir pasirūpinti nustatymu įvykį mačiusių liudytojų. Visa tai, įvertinus teismas netenkino kaltinamojo advokato prašymo paskirti byloje autotechninę ekspertizę. Pagrindinė priežastis dėl ko įvyko avarija, tai buvo sunkus kaltinamojo girtumas. Dėl to jis sankryžoje , prieš sukdamas į kairę, neįvertino eismo sąlygų, nematė artėjančio priešais važiuojančio A. Č. automobilio ir , sukdamas į kairę, jam užkirto kelią. Autoįvykis įvyko dienos metu, matomumas buvo geras. Teisme kaltinamasis ir jo gynėjas neigė, jog avarijos metu nukentėjusioji D. Č. galėjo susilaužyti krūtinkaulį , prašė byloje paskirti pakartotinę teismo medicininę ekspertizę, pavedant ją atlikti Vilniaus ekspertams. Teismas tokį prašymą atmetė, nes byloje yra specialisto išvada, iš kurios matyti, jog teismo medicinos ekspertė iš D. Č. medicininių dokumentų davė aiškią ir kategorišką išvadą, jog D. Č. avarijos metu įvyko krūtinės sumušimas ir krūtinkaulio lūžis. Tai atsitiko neigiamo pagreičio poveikyje krūtinės sritimi jai atsitrenkus į automobilio dalis. (t.1,b.l.l84) Šią ekspertės išvadą patvirtino teismo posėdžio metu paskirta teismo medicininė ekspertizė, kurios metu teismo ekspertas pašalino visus neaiškumus dėl padaryto D. Č. avarijos metu sveikatos sutrikdymo ir patvirtino, jog teismo ekspertui nekelia jokių abejonių , jog avarijos metu D. Č. atsitrenkus į automobilio dalis , lūžo krūtinkaulis. Netikėti dviejų ekspertų išvadų, dėl padaryto D. Č. kūno sužalojimo, pagrįstumu , teismui nėra jokio pagrindo.
Kaltinamasis G. J. teisiamas antrą kartą , nors teistumas už pirmą padarytą nusikalstamą veiką jau išnykęs, padarė neatsargią nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, padarytos žalos neatlygino ir nesistengė atlyginti. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam G. J. skirtina griežčiausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas , tačiau jos vykdymas atidėtinas.
Kaltinamojo G. J. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. Č. pateikė ieškinį ir prašė priteisti jai 150litų turtinei žalai atlyginti ir 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė. Nurodė, jog turėjo išlaidų 150 litų vaistams , nors kvitų neišsaugo. Kadangi nukentėjusioji teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų turtinę žalą, todėl ieškinys- dalyje dėl turtinės žalos priteisino , atmestinas. Prašydama priteisti 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti, nurodė, jog avarijos metu jai buvo sulaužytas krūtinkaulis. Dėl to ji ne vieną kartą kreipėsi į gydytojus, patyrė skausmus ir nepatogumus. Namuose negalėjo atlikti darbų. Ji yra antros grupės invalidė , jai diagnozuotas reumatoidinis artritas, dėl to ji turi saugotis lūžių ar skilimu , todėl jai šis avarijos metu krūtinkaulio lūžis sukėlė daug rūpesčių ir nepatogumų. Iki šiol ji jaučia sužalojimo pasekmes. Kaltinamasis vairavo automobilį girtas, pabėgo iš įvykio vietos, todėl ir tai turi būti įvertinta priteisiant jai neturtinę žalą. Nukentėjusysis A. Č. pateikė ieškinį dėl automobilio apgadinimo ir prašė priteisti iš kaltinamojo 4000 litų už sugadintą automobilį. Ieškiniui pagrįsti dokumentų nepateikė. Teisminio nagrinėjimo metu byloje atsakovu patraukus draudimo bendrovę buvo gautas atsakymas iš draudimo bendrovės, jog dėl įvykusios avarijos AB „Lietuvos draudimas“ D. Č. išmokėjo 1000Lt draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti . A. Č. išmokėjo 1630 Lt už sugadintą avarijos metu automobilį.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais , kurie sukelia kančias ir išgyvenimus . Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas , nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta nukentėjusioji D. Č. avarijos metu buvo sužalota nesunkiai, dėl sužalojimo ji ligoninėje nesigydė, pasekmių neišliko , sužalojimas neturėjo įtakos tolesniam gyvenimui , dar iki sužalojimų ji sirgo ir yra neįgali. Kaltinamasis G. J. padarė nusikalstamą veiką laikoma neatsargia, nors kaltinamasis ir dirba, tačiau jo turtinė padėtis nėra gera. Nukentėjusiajai D. Č. nepadaryta turtinė žala Todėl teismas, įvertinęs visas eismo įvykio padarymo aplinkybes, bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, mano, jog nukentėjusiosios D. Č. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir jai priteistina iš kaltinamojo G. J. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas AB Lietuvos draudimas įvykdė pareigą atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą ir jai sumokėjo neturtinės žalos atlyginimą pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, todėl neturtinė žala priteistina tik iš kaltinamojo G. J. . Kitoje dalyje D. Č. ieškinys atmestinas. Nukentėjusiojo A. Č. ieškinys dėl 4000 litų turtinės žalos priteisimo atmestinas. Prašydamas priteisti iš kaltinamojo 4000 litų už sugadintą automobilį, nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, jog jis patyrė tokią žalą. Iš byloje esančių dokumentų, matyti, jog draudimo bendrovė jam už sugadintą automobilį atlygino 1630 litų, todėl nukentėjusiojo A. Č. ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas. (LR (duomenys neskelbtini) str.1d.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. J. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams .
Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį 2 dalies 7 punktą ir G. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu uždrausti G. J. naudotis specialia teise- t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
Kardomąją priemonę , kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
D. Č. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš G. J. 1000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
A. Č. ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.