Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-508-349-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2010-05-11Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2010-07-30Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-30
Bylos Nr.
1A-508-349-2010
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00065-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Arnoldas Šukaitis (pran.), Pranas Šimkus
Nuteistasis
R., R. V.
Advokatai
Arvydas Penelis
Kategorijos

Teisėjas Dainius Strautininkas Baudžiamoji byla Nr. 1A-508-349/2010

Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00065-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6., (S) 2.4.6.3.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. liepos 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Astai Railaiteidalyvaujant prokurorui Ignui Railai,gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,nuteistajam R. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010-05-11 nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu:

- pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, įpareigojant būti savo namuose nuo 21 iki 6 val. ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant būti savo namuose nuo 21 iki 6 val. ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir R. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant būti savo namuose nuo 21 iki 6 val. ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Be to, nuosprendžiu priteista iš R. V. ir M. B. solidariai R. V. 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.) atleistas M. B., kurio atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. V. nuteistas už tai, kad jis kartu su M. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, 2010 m. vasario 9 d. apie 17³⁰ val., Biržų rajone, Latvelių kaime, kelyje Biržai – Nemunėlio Radviliškis, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, vandališkais veiksmais ir patyčiomis, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, R. V. nuo dviračio nustumiant į pusnį G. K., pastarajam atsistojus jį dar vejantis ir bandant jam įspirti, o M. B. suduodant kumščiu du kartus į veidą A. K., padarant nukentėjusiajam A. K. dešinio skruosto sumušimą, dėl ko A. K. sveikata sutrikdyta nežymiai, o mažametis S. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo išgąsdintas, taip padarant jam moralinę žalą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat R. V. nuteistas už tai, kad jis, toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant G. K., A. K. ir S. P., atvirai pagrobė 130 Lt vertės G. K. turėtą R. V. priklausantį kardą „Fiskars“, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. V. 130 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2010-05-11 nuosprendį – iš jam inkriminuoto kaltinimo pašalinti aplinkybes, kad „mažametis S. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo išgąsdintas, taip padarant jam moralinę žalą“, už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirti jam pagal bylos aplinkybes teismo nuožiūra nustatyto dydžio baudą, pripažinti jo nukentėjusiesiems atlygintos 500 Lt neturtinės žalos dydį pakankamu ir ieškinį 2000 Lt sumai netenkinti. Apeliantas nesutinka su jam parinktos bausmės rūšimi ir priteistu neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo ir baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo jam, kaip kaltinamajam, garantuotos teisės, ir tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Nurodo, kad teisme pirmojo teisiamojo posėdžio metu jis pateikė prašymą prijungti prie bylos jo mamos D. V. prašymą dėl laidavimo pagal BK 40 str., perduodant jį mamai bei atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas svarstė BK 40 str. taikymo jam galimybę bei nustatė nesant vienos sąlygos – pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Apeliantas teigia, kad ši sąlyga yra formali, nes vienu metu padarytos skirtingų rūšių nusikalstamos veikos, kas sudaro realiąją sutaptį. Vadinasi, jei būtų padarytos dvi vienos rūšies nusikalstamos veikos ir tai sudarytų idealiąją nusikaltimų sutaptį, tai jis galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apelianto manymu, tam, kad jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra tik formalios teisinės kliūtys, kurias teismas turi teisinę BK 54 str. 3 d. numatytą galimybę išspręsti savo iniciatyva, nepažeidžiant įstatymo. Šiuo konkrečiu atveju minėta teisės norma suponuoja teismui galimybę, įvertinus visas bylos aplinkybes, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į nuosprendyje nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo pagrindus, teismas jam parinko per griežtą bausmės rūšį. Teigia, kad laisvės apribojimas pagal BK 42 str. išdėstytą bausmių sąrašą yra viena iš griežtesnių bausmių, nes asmuo įpareigojamas tam tikru laiku būti namuose, o tai akivaizdžiai riboja asmens galimybes mokytis, pasirinkti geriau apmokamą darbą norimoje vietoje, tuo labiau užsienyje ir pan. Apeliantas skunde nurodo, kad baigė mokslus ir įgijo mūrininko betonuotojo specialybę, darbo pagal savo gyvenamąją vietą tikrai neras. Todėl jam parinktoji bausmė neatitinka BK 41 str. nustatytos bausmės paskirties ir teisingumo principo. Pastaruosius atitiktų, jo manymu, bauda, kurią dirbdamas jis galėtų sumokėti.

Taip pat apeliaciniu skundu R. V. ne visiškai sutinka su civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimu. Teismo išvada, kad S. P. po patirto išgąsčio, kaltinamiesiems smurtaujant jo brolių atžvilgiu, yra likę liekamieji reiškiniai – šlapinimasis į lovą, yra neparemtos jokiais įrodymais, o tai neatitinka teisingo ir pagrįsto nuosprendžio sampratai bei BPK 20 str. įtvirtintiems įrodymų vertinimo kriterijams. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad būtent jo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su minėta aplinkybe. Tuo pažeista jo teisė į teisingą teismą, kurią numato Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. Taip pat apeliantas mano, kad nepilnametis S. P. nepagrįstai pripažintas byloje nukentėjusiuoju, nes prieš jį nebuvo atlikti jokie veiksmai – S. P. tik viską matė ir dėl to išsigando. Būtent S. P. išgąstis ir suponuoja viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį – visuomenės rimties sutrikdymą, o nukentėję gali būti tik asmenys, kurie realiai nukentėjo nuo panaudoto smurto, t. y. G. ir A. K.. BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo prasme S. P. nėra nukentėjusysis. Todėl aplinkybės dėl S. P. išgąsčio turėtų būti iš kaltinimo pašalintos. O jo nukentėjusiesiems atlyginta 500 Lt neturtinė žala yra pakankama, nes atitinka padarytų nusikaltimų pobūdžius, padarymo aplinkybes, jo elgesį po nusikalstamos veikos.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Nuteistasis R. V. neginčija savo kaltės bei veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirtos bausmės rūšimi bei tvirtina nesutinkantis su civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeidžiant materialinės teisės normų, parinko ir paskyrė apeliantui R. V. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, teisingai išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, tačiau nurodė netinkamą pastarosios žalos gavėją.

Apelianto R. V. manymu, jam paskirtoji bausmės rūšis – laisvės apribojimas yra per griežta, tačiau teisėjų kolegija su tuo visiškai nesutinka ir neranda jokio teisinio pagrindo bausmę švelninti. Atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo ypatumus bei skundžiamame nuosprendyje nurodytas bausmių skyrimo R. V. aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su nuteistajam R. V. už nusikalstamų veikų padarymą parinktomis bausmių rūšimis. Apeliantui skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus bei stadijas, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančias aplinkybes, tinkamai įvertino R. V. asmenybę. Nors R. V. yra neteistas ir nusikalstamų veikų padarymo metu mokėsi, charakterizuojamas teigiamai, tačiau būdamas neblaivus padarė du baigtus, tyčinius prieš nepilnamečius nukreiptus nusikaltimus (vienas nusikaltimas – nesunkus, kitas – apysunkis), baustas administracine tvarka. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas R. V. paskyrė sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas laisvės apribojimo bausmes, kurių trukmė artima jų vidurkiams (BK 48 str. 2 d.). Pripažinti paskirtąsias bausmes, o taip pat ir galutinę bausmę, aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių R. V. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo apeliantui taikyti BK 40 str., kurio taikymas tėra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, konstatuotina, kad švelninti bausmę R. V. nėra jokio pagrindo, nes ji nėra aiškiai per švelni.

Apeliantas skundu taip pat ginčija priteistos neturtinės žalos dydį. Pagrindinis tokio nesutikimo dėl šio klausimo išsprendimo motyvas tas, jog, nuteistojo R. V. manymu, S. P. nepagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju. Nuteistasis R. V. teigia prieš šį asmenį jokių veiksmų neatlikęs, todėl nepripažįsta, pasak R. V., dėl jo nusikalstamų veiksmų prieš S. P. brolius pastarojo akivaizdoje kilusių padarinių – S. P. išgąsčio įvykio metu bei po jo – tai sąlygojusio šlapinimosi į lovą. Priešingai nei teigia apeliantas, įvykio eiga ir nuteistųjų veiksmai jo metu, taip pat byloje esantys duomenys – S. P. bei R. V. parodymai, kuriais netikėti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, patvirtina S. P. įvykio metu patyrus išgąstį. Tokiu būdu nėra pagrindo netikėti ir dėl patirto išgąsčio atsiradusių R. V. nurodytų padarinių. CK 6.250 straipsnio prasme, nusikalstamų veiksmų pasekoje patirtas išgąstis neginčytinai įeina į neturtinės žalos sampratos turinį, o tokią žalą patyręs asmuo pagal BPK 28 str. laikytinas nukentėjusiuoju, turinčiu teisę į patirtos žalos atlyginimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. V. yra pareiškusi 3000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, dar iki teismo nuosprendžio paskelbimo jai nuteistųjų buvo pervesta 1000 Lt, teismas nuosprendžiu priteisė iš R. V. ir kito nuteistojo M. B. solidariai R. V. 2000 litų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šį civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio išsprendė neperžengdamas civilinio ieškinio ribų, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš R. V. ir M. B. priteistos neturtinės žalos dydis yra adekvatus padarytiems nusikalstamiems veiksmams, jų padariniams, todėl nėra pagrindo jį apelianto prašymu mažinti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant civilinio ieškinio klausimą bei iš nuteistųjų priteisiant žalos atlyginimą, teismas neteisingai žalą priteisė R. V., o ne ją tiesiogiai patyrusiems G. K., A. K. ir S. P.. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo R. V. keistinas, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neturtinės žalos gavėjais nurodant G. K., A. K. ir S. P..

Apeliantas R. V. skunde formaliai užsimena apie netinkamą apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atliktu bylos duomenų vertinimu, nes apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą bei vadovaudamasis įstatymu išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Laikyti, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su R. V. kalte ar jo nusikalstamų veikų padariniais, nesilaikė BPK 20 str. reikalavimų, nėra pagrindo. Nuteistajam nepalankus įrodymų vertinimas nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo įvertinti neteisingai ar buvo pažeistas rungimosi principas.

Skunde iš esmės deklaratyviai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Pažeidimas motyvuojamas ne Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų normų ar Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos analize, o paprasčiausiu nesutikimu su S. P. kaip nukentėjusiojo statusu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinimas nukentėjusiuoju yra procesinis veiksmas, nesantis jo kompetencijoje, o apelianto išdėstyta subjektyvi nuomonė yra prieštaraujanti byloje surinktiems faktiniams duomenims. Apeliantas skunde nenurodė jokių teismo šališkumą patvirtinančių duomenų, jų nėra ir byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nėra, todėl apelianto skundo teiginiai dėl aukščiau minėtoje Konvencijoje įtvirtintos teisės pažeidimo yra atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo R. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2010-05-11 nuosprendis yra keistinas dalyje dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.,

NUTARIA:

Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Biržų rajono apylinkės teismo 2010-05-11 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti:

Priteisti iš R. V. ir M. B. solidariai 2000 (du tūkstančius) litų G. K., A. K. ir S. P. neturtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Arnoldas ŠukaitisEligijus GladutisPranas Šimkus