Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys K. S., D. S., antstolis Arturas Bložė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad antstolis Arturas Bložė vykdo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-05-24 išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-1249-674 dėl 6550,88 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo iš skolininko K. S. išieškotojo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo naudai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, jog skolininkas K. S. VSDFV duomenimis nedirba, asmenine nuosavybe priklausančio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininko sutuoktinė VSDFV duomenimis gauna darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolis Arturas Bložė areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą K. S. sutuoktinei D. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, išskaičiuojant ½ dalį nuo 50 procentų gaunamų pajamų dalies. CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka skolininkui pasiūlius pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, skolininkas tokio sutikimo nepateikė. Antstolis 2020-05-25 pateikė kreditoriui PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui pasiūlymą Nr. S-20-41-47944 kreiptis į teismą per 1 mėnesį nuo šio pasiūlymo dienos su prašymu dėl skolininko K. S. turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0041/17/01480 esančių duomenų matyti, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0041/17/01480 vykdomas 6550,88 Eur skolos išieškojimas iš K. S. pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-05-24 išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. eL2-1249-674/2017. Suinteresuoti asmenys K. S. ir D. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis, sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Byloje nėra ginčo, jog skolininko prievolė išieškotojui yra jo asmeninė. Todėl skola išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.

Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 str., nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Antstolis 2020-04-01 patvarkymu dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo aktu vykdomojoje byloje Nr. 0041/17/01480 areštavo 50 proc. D. S. gaunamo darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA, įpareigojo sustabdyti dalies lėšų išmokėjimą. Be to, vadovaujantis CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka, pasiūlė skolininkui K. S. ir jo sutuoktinei D. S. pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, tačiau toks sutikimas pateiktas nebuvo. Antstolis 2020-05-25 pasiūlymu Nr. S-20-41-47944 pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) per vieną mėnesį kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti, jog skolininko K. S. sutuoktinės D. S. gaunamas darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir skolininkui K. S. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine D. S. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio gaunamų pajamų. Tokia išieškotojos pozicija atitinka CK 3.87 str. 1 d. nuostatas, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat atitinka CK 3.117 str. 1 d. nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. S. gaunamas darbo užmokestis UAB „Norfos Mažmena“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių K. S. ir D. S. nuosavybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 667 str.).

Skolininkui išaiškintina, kad pradėjus dirbti ir gauti pastovias pajamas, teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui apie tai informuoti antstolį ir geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 667 str., teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 303012217, pareiškimą.

Nustatyti, kad skolininkui K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės D. S. gaunamo darbo užmokesčio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.