Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Stefa Naščenkovienė, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, Renatai Garuolienei, Jūratei Kaušakytei, vertėjaujant Svetlanai Agofonovai, dalyvaujant prokurorui Irmantui Balčiūnui, kaltinamajai N. R., jos gynėjui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, nukentėjusiesiems V. P., A. R., P. J., J. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. R., gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė a.k. (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. R., žinodama, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2000-10-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš jos yra priteista V. P. naudai 48000 Lt skola ir 120 Lt teismo išlaidų, ir turėdama pareigą vykdyti šį teismo sprendimą, tyčia jo nevykdė, nors būdama darbinga ir veiksni, neieškojo pajamų šaltinio ar kitų galimybių bent iš dalies atlyginti priteistą skolą V. P.. V. P. naudai iš skolininkės N. R. antstolis išieškojo 572,23 Lt (nevykdomas teismo sprendimas negrąžinant 47515,54 Lt).

Šiais veiksmais N. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje.

N. R. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, t.y. N. R., žinodama, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2000-10-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymu iš jos priteista J. K. naudai 32000 Lt skola, ir turėdama pareigą vykdyti šį teismo sprendimą, tyčia jo nevykdė, t.y. būdama darbinga ir veiksni, neieškojo pajamų šaltinio ar kitų galimybių bent iš dalies atlyginti priteistą skolą J. K..

Šiais veiksmais N. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje.

N. R. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, t.y. N. R., žinodama, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2000-11-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymu iš jos priteista P. J. naudai 16000 Lt skola ir 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir turėdama pareigą vykdyti šį teismo sprendimą, tyčia jo nevykdė, t.y. būdama darbinga ir veiksni, neieškojo pajamų šaltinio ar kitų galimybių bent iš dalies atlyginti priteistą skolą P. J..

Šiais veiksmais N. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje.

N. R. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, t.y. N. R., žinodama, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2001-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš jos priteista A. R. naudai 18420 Lt skola ir 921 Lt teismo išlaidų, ir turėdama pareigą vykdyti šį teismo sprendimą, tyčia jo nevykdė, t.y. būdama darbinga ir veiksni, neieškojo pajamų šaltinio ar kitų galimybių bent iš dalies atlyginti priteistą skolą A. R.. A. R. naudai antstolė iš N. R. išieškojo 100 Lt skolos, liko nesumokėta 18320 Lt skola ir 921 Lt teismo išlaidų.

Šiais veiksmais N. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje.

Kaltinamoji N. R. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad iš buvusios klasiokės J. K. pasiskolino, kada tiksliai neprisimenanti, 22000 Lt, o už paskolą šiai nukentėjusiajai pažadėjo mokėti 2,5 proc. ar 3 proc. Per visą laikotarpį J. K. iki 2008 m. vidurio grąžino 8500 Lt. Jos susitarė, kad pinigus perduos tiesiogiai „į rankas“. S. K. atidavinėjo grynais pinigais. Iš nukentėjusiojo A. K. pinigus skolinosi, jie taip pat susitarė, kad juos skolinasi už palūkanas. Grąžindama pinigus, ji paskolos raštelių neėmė. Su J. susipažinusi per A. K., kiek jam mokėjusi palūkanų neprisimenanti. Mano, kad jei A. K. nebūtų turėjęs iš jos finansinės naudos, nebūtų J. siūlęs paskolinti jai pinigų už sutartas palūkanas. Iš V. P. pinigus skolinosi du kartus. Pirmą kartą skolinosi 3000 Lt, o antrą-12000 Lt, su juo susitarė, kad mokės 3,5 proc. palūkanų. Iš antstolio gavo laišką, kad pinigai bus išieškomi iš darbo užmokesčio. Vėliau ji raštu kreipėsi į antstolį, prašydama leisti jai sumokėti skolą po 300 Lt, į tai antstolis jai pasakė, kad V. P. atsisakęs tokios sumos. Netrukus ji išėjo iš darbo, o vėliau vėl įsidarbino. Trik įsidarbinus, vėl buvo gautas antstolio A. S., kad iš jos atlyginimo bus išskaičiuota 50 proc. nuo minimalaus darbo užmokesčio ir 70 proc.-virš minimalaus darbo užmokesčio. Po šito antstolio pranešimo jai buvo liepta išeiti iš darbo. Daugiau galimybių įsidarbinti ji neturėjusi. Visą laikotarpį bandė ieškoti darbo, dabar yra registruota darbo biržoje. Iš jos atlyginimo buvo daromos išskaitos 3 mėnesius iš eilės, kam antstolis paskirstė pinigus, ji nežinanti. Iki 2003 m. darbo biržoje nesiregistravo, nes vyko ikiteisminiai tyrimai. Jos įmonės veikla tęsėsi tik vienerius metus, todėl didelio pelno ji neturėjo. Pinigus iš nukentėjusiųjų skolinosi ne savo reikmėms, o verslui. Po teismo sprendimų dėjo visas pastangas grąžinti nukentėjusiesiems skolas, bet jai nepavyko jų grąžinti. Nuo V. P. nesislapstė, skolą ketino grąžinti, bet ji neturėjo pinigų. 2005 m. buvo įsidarbinusi, bet iš darbo teko išeiti dėl antstolio A. S. siunčiamų laiškų dėl skolų grąžinimo. Nuo 2005 m. iki 2010 m. bandė kreiptis į darbo biržą, bet jai buvo pasakyta, kad ji įsidarbinti neturės galimybių, nes ji turinti didelių piniginių įsipareigojimų. Faktiškai ji iš nukentėjusiųjų pasiskolinusi iš viso 24000 Lt, o priteista suma yra dvigubai didesnė. Pinigus skolinosi už palūkanas, nors paskolos rašteliuose tai neatsispindi, todėl, kad nukentėjusieji suprato, kad, imdami palūkanas už skolą, pažeidžia įstatymus. Nė vienas nukentėjusysis neprašė prievolių įvykdymą užtikrinti nekilnojamuoju turtu. Šiuo metu ji jokio turto neturinti, nes turtas-butas už skolinius įsipareigojimus buvo įkeistas M. S.. Šiai dienai J. K. ji skolinga apie 24000 Lt, A. R.- 18320 Lt, P. J.-6000 Lt, V. P.-23850 Lt. Kur antstolis galėjo pervedinėti pinigus, ji nežinanti. B. ir P. ji pinigus grąžinusi, o M. S. pardavė butą, kokią sumą ji gavo, ji nežinanti. Nuo 2008 m. iki 2009 m. už paskolintus pusę milijono litų ji pirkusi butą, be to reikėjo mokėti už projektus, leidimus, remontus, už parašų surinkimą iš gyventojų, kad šie leistų pertvarkyti butą. V. P. davusi du paskolos raštelius, kurie buvo patvirtinti notaro. Kai skolinosi pinigus, turtas nebuvo areštuotas, nes skolos rašteliai buvo rašyti vasaros metu, o vėliau juos patvirtino notariškai. Ji ketino užsiimti viešojo maitinimo paslaugomis mokyklos valgykloje, nes buvo planuojama skelbti konkursą dėl šių paslaugų teikimo, tačiau pinigų šiam tikslui pasiekti ji nesiskolinusi. Ji taip pat yra skolinga kredito įstaigai. 2005 m. ji dirbusi ir gaudavusi pajamų, 2006 m. ji nedirbo, 2007 m. jai padėjo jos sūnūs. Individualios veiklos nevykdo nuo 2009-01-01.

N. V. parodė, 2000 m. susipažinus su R., ji paprašiusi paskolinti pinigų, sakė kad pinigai reikalingi jos verslo plėtimui, sakė ketinanti pirkti butą prie savo kavinės. Pirmą kartą ji paprašė paskolinti 12000 Lt. Jis, pasitikėdamas R., paskolino jai pinigus, bet paskolos raštelyje ji parašė dvigubą sumą, kurią nurodė litais, nors jis skolino doleriais. Pinigus skolino todėl, kad kaltinamoji žadėjo įdarbinti jo sugyventinę K.. Per du kartus nuo savo sąskaitos nuėmė 9000 dolerių, o 6000 dolerių ir 3000 dolerių davė K., kad jis paskolintų juos N. R.. N. R. sakė, kad šių pinigų jai reikia trumpam laikui. Jis pareikalavo N. R., kad paskola būtų patvirtinta notariškai. Tada kartu su N. R. nuvyko pas notarą, kur sudarė dvi sutartis. Vėliau sužinojęs, kad kaltinamosios turtas įkeistas ir ji yra skolinga ne jam vienam, pradėjo reikalauti N. R. grąžinti pinigus, tačiau ji pasakiusi jam, kad pinigų neturinti, tačiau per laiką pasistengs grąžinti. Jis prašė jos skolą atiduoti dalimis, nors po 100 Lt, bet ji atsisakė. Tuomet jis kreipėsi į teismą. Teismo sprendimu jam buvo priteista 48000 Lt. Nepaisant to, N. R. pinigų negrąžino. 2005 m. jis kreipėsi į antstolį A. S. dėl skolos grąžinimo. Vieną kartą jam buvo sumokėti 152 Lt. Visą tą laiką jis bandė surasti N. R., bet jo pastangos buvo bevaisės. Kaltinamoji jam neskambino, su juo susisiekti nebandė. Po 9 metų jis susitikęs su N. R. pas antstolį A. S., paklausė, kada ji ketinanti grąžinti skolą, į ką ji jam atsakė, kad šiuo metu nedirba ir neketina įsidarbinti, nes visas atlyginimas jai yra išskaičiuojamas už skolas. N. R. dėl skolintos sumos dydžio niekada jam pretenzijų nekėlė.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad su kaltinamąja buvo bendraklasės. N. R. turėjo barą, todėl jai pasiūlė tapti jos bendrasavininke. Kaltinamajai paskolino 8000 JAV dolerių, o notariškai patvirtino sutartį 32000 Lt paskolai. Vėliau dar iš savo tėvo paėmusi N. R. paskolino 5000 dolerių ir 1000 dolerių, iš viso 20000 Lt. Dėl 5000 dolerių paskolos grąžinimo ji niekur nesikreipė. N. R. iš viso jai grąžino 3500 Lt, iš antstolių ji nieko negavusi. N. R. niekada jai nesakiusi, kad nėra skolinga, ji sakydavo jai, kad neturi pinigų grąžinti paskolai.

P. J. parodė, kad su kaltinamąja susipažino, kai ji norėjo atidaryti barą. Jis jai paskolino 2000 dolerių, t.y. 8000 Lt, paskolos sutartį patvirtino notariškai. Už paskolintus pinigus N. R. pažadėjo 4 procentų palūkanas. Paskolos rašteliuose, kuriuos patvirtino notariškai, apie palūkanas nebuvo užsiminta, apie jas jie susitarė tik žodžiu. Iš pradžių N. R. po nedaug mokėdavo: vieną kartą jam sumokėjo 140 Lt palūkanų, kitą kartą-120 Lt palūkanų, o trečią kartą-100 Lt palūkanų. Vėliau kaltinamoji pareiškė, kad pinigų nebeturi, tačiau, kai tik turės-jam grąžins skolą. N. R. pradėjo slapstytis, nes į jo skambučius neatsiliepdavo. Po kurio laiko nuėjo į N. R. barą, kur sužinojo, kad kaltinamoji nemoka ir atlyginimų darbuotojams. Iš viso jis atgavo 360 Lt.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad 1999 m (kada tiksliai nepamena) N. R. paprašė paskolinti pinigų. Pinigus skolino kelis kartus, skolinimo faktą patvirtindavo skolos rašteliais. Juose sumas nurodydavo dvigubai daugiau, nei faktiškai skolindavo, pavyzdžiui, jei skolindavo 2000 Lt, rašteliuose nurodydavo, kad skolina 4000 Lt. Iš viso faktiškai paskolino 18420 Lt. N. R. pinigų grąžinti neskubėjo. Vieną kartą jam užsukus į N. R. barą, ji pasakiusi, kad pinigų neturi, ir jis galįs kreiptis į teismą. Iš kaltinamosios jo naudai antstolė B. T. išieškojo tik 100 Lt. N. R. skolino tam, kad gautų palūkanas už skolintus pinigus. N. R. neginčijo priteistos teismo skolos, tik visada sakydavo, jog neturi pinigų.

Liudytojas antstolis A. S. parodė, kad šiuo metu jo žinioje yra 4 vykdomosios bylos, susijusios su N. R.:. 2003 m. vykdomoji byla dėl 1087,06 Lt skolos išieškojimo iš N. R. UAB (duomenys neskelbtini) naudai; 2005-03-17- vykdomoji byla dėl 48120 Lt skolos išieškojimo iš N. R. V. P. naudai; 2007-03-13- dėl 1600 Lt skolos išieškojimo iš N. R. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, 2009-03-30 – dėl 1111,11 Lt skolos išieškojimo iš N. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Pradėjus išieškojimo procesą buvo nustatyta, kad kaltinamoji N. R. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai buvo pranešta darbovietei apie N. R., gautas atsakymas, kad ji dirbo tik kelis mėnesius ir nebedirba. 2005-04-25 kaltinamoji buvo atvykusi ir prašė nesiųsti patvarkymo dėl skolos išieškojimo į darbovietę, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas. 2010-03-23 kaltinamoji buvo atvykusi pas jį ir nurodė, kad jokio turto neturi, yra nedirbanti, ir skolą pradės mokėti pagerėjus finansinei būklei. Šiuo metu apie tai, ar kaltinamoji dirba, duomenų neturi, tokios informacijos nepateikė ir skolininkė N. R.. Vykdant priverstinį išieškojimą, buvo išieškota ir pervesta V. P. 572,25 lt per visą vykdymo laikotarpį. Paskutinė suma išieškota 2005 m. 2005-07-11 V. P. buvo išmokėta grynais pinigais, šis pinigų perdavimo faktas buvo užfiksuotas mokėjimo kvite. Kaltinamosios paieška skelbta nebuvo, nes išieškotojas nebuvo pateikęs tokio prašymo.

Liudytoja L. K. - V. P. sugyventinė, parodė, kad iki jų pažinties V. P. jau buvo paskolinęs pinigų N. R.. V. P. jai pasiūlęs paskolinti pinigų kaltinamajai, nes pastaroji atidarinėja kavinę ir galinti ją įdarbinti indų plovėja. Ji sutikusi paskolinti pinigų N. R., ir pirmą kartą paskolino 6000 dolerių, o antrą kartą-3000 dolerių. Ji paprašiusi V. P., kad pinigų skolinimas būtų patvirtintas notariškai. Nors pinigus ji kaltinamajai ir paskolino, žadėto darbo negavo, o skola iki šiol negrąžinta. Visus pinigus perdavė V. P., o šis-N. R.. Dėl 3000 dolerių skolos notarinės sutarties nesudarė.

Liudytoja V. M. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, nes ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio darbuotoja, o ji buvo šio viešbučio direktorė. Kaltinamoji buvo darbšti, visada padėdavo, finansinės pagalbos niekad neprašė. Girdėjo, kad kaltinamajai nenaudinga dirbti, nes ji turinti daug skolų, išeiti iš darbo N. R. neliepusi.

Liudytojas A. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, nes ji apie du mėnesius dirbo kinų restorane virtuvės darbuotoja. Priekaištų dėl to, kad turi būti išskaičiuojama pinigų suma iš kaltinamosios darbo užmokesčio, niekad nereiškė. Kaltinamąją atleido dėl to, kad netinkamai vykdė jai pavestus darbus, nuolat nespėdavo. Jis pamena, kad kaltinamoji nesutiko dirbti už nustatytą atlyginimą, ir ji reikalavo didesnės algos.

Liudytoja S. Š., dirbusi kartu su kaltinamąja UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, parodė, kad jai iš darbuotojų kalbų buvo žinoma, jog N. R. turi finansinių problemų ir jai nenaudinga dirbti legaliai. Be to, ši liudytoja nenuneigė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1 b. l. 101-102), kad tai jai sakė pati N. R..

Liudytojų V. M., A. B. ir S. Š. parodymais nuneigtas kaltinamosios aiškinimas, kad darbdaviai su ja nutraukdavo darbo sutartis dėl antstolio pateikiamų vykdomųjų dokumentų. Akivaizdu, jog pati kaltinamoji slapstydavosi nuo prievolės vykdyti teismo sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Be liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų, kaltinamosios kaltę, padarius nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš N. R. priteista 48120 Lt V. P. ir 120 Lt teismo išlaidų valstybei (t. 1, b. l. 55). Šis sprendimas įsiteisėjo 2000 m. spalio 27 d. (t. 1, b. l. 22).

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš N. R. priteista 18420 Lt A. R. ir 921 Lt teismo išlaidų (t. 1, b. l. 54). Šis sprendimas įsiteisėjo 2001 m. sausio 25 d.

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 9 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš N. R. priteista 32000 Lt J. K. ir 1600 Lt teismo išlaidų (t. 1, b. l. 57). Šis sprendimas įsiteisėjo 2000 m. lapkričio 7 d..

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš N. R. priteista 4000 Lt A. K. ir 100 Lt teismo išlaidų (t. 1, b. l. 56). Šis sprendimas įsiteisėjo sausio 19 d..

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 27 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš N. R. priteista 36000 Lt M. S. ir 900 Lt teismo išlaidų (t. 1, b. l. 58). Šis sprendimas įsiteisėjo 2001 m. sausio 11 d.

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 24 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-9872-23/2000 matyti, kad iš N. R. priteista 16000 Lt P. J. ir 400 Lt teismo išlaidų (t. 1, b. l. 59). Šis sprendimas įsiteisėjo 2000 m. gruodžio 28 d.

Iš 2002 m. rugsėjo 20 d. teismo antstolės G. P. vykdomajame rašte apie šio teismo sprendimo vykdymo rezultatus padarytos atžymos matyti, kad buvo priimtas N. R. turto neradimo aktas.

Iš 2005 m. balandžio 25 d. N. R. rašto kopijos matyti, kad ji kreipėsi į antstolio A. S. kontorą, prašydama skolą V. P. leisti mokėti dalimis kiekvieną mėnesį po 300 litų (t. 1, b. l. 25) ir nesiųsti vykdomojo rašto į darbovietę.

Iš 2010 m. vasario 25 d. antstolio A. S. padėjėjos A. V. pateikto rašto nukentėjusiajam V. P. matyti, jog pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 48120 Lt skolos išieškojimo iš N. R., buvo atliekami veiksmai (nustatyta, kad N. R. vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra; areštuotos skolininkei priklausančios banko sąskaitos, tačiau piniginių lėšų likučio šiose sąskaitose taip pat nėra; taip pat nustatyta, kad N. R. niekur nedirba), siekiant išieškoti priteistą skolą V. P. naudai (t. 1, b.1.12-28).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus A. R. rašto 2010 m. gegužės 12 d. matyti, kad N. R. šioje bendrovėje dirbo virėjos pareigose nuo 2004 m. gegužės 26 d. ir 2005 m. birželio 30 d. atleista iš bendrovės pačiai prašant (t. 1, b.l. 94-95).

Iš 2010 m. gegužės 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B. rašto matyti, kad N. R. dirbo šioje bendrovėje nuo 2005 m. rugpjūčio 3 d. iki 2005 m. lapkričio 11 d. virėjo padėjėja, atleista iš bendrovės neišlaikiusi bandomojo laikotarpio (t. 1, b.l. 103,104).

Iš 2010 m. sausio 13 d. Klaipėdos M. G. pagrindinės mokyklos l.e. direktoriaus pareigas L. R. rašto matyti, kad 2000 m. mokykla neskelbė konkurso dėl maitinimo organizavimo parinkimo (t. 1, b.l. 108) (apeliuodama į skelbiamą konkursą N. R. skolinosi iš J. K. pinigus).

Iš 2010 m. liepos 16 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad N. R. verslo liudijimas išduotas nebuvo (t.1, b.l. 110).

Iš 2010 m. liepos 20 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad N. R. individuali įmonė įregistruota 1996 m kovo 22 d., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Numatyta įmonės veikla: restoranai, valgyklos, paruošto maisto tiekimas, ita mažmeninė prekyba ne parduotuvėse. Veiklos metu N. R. mokėjo mokesčius; paskutinė įmonės pajamų deklaracija pateikta už 1999 m., deklaracijų neteikimo priežastys nežinomos (t. 1, b.l. 112).

Iš 2010 m. gegužės 15 d. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2004 m. liepos 8 d. iki 2005 m. birželio 23 d. vyko nuolatinis pinigų judėjimas (t. 1, b.l. 104) –tik patekę į sąskaitą pinigai tuojau pat buvo nuimami.

Iš 2010 m. gruodžio 16 d. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2004 m. gruodžio 23 d. iki 2008 m. liepos 4 d. vyko nuolatinis pinigų judėjimas (t. 1, b.l. 136,142)- tik patekę į sąskaitą pinigai tuojau pat buvo nuimami.

Iš 2010 m. lapkričio 29 d AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2007 m. kovo 28 d. iki 2007 m. birželio 28 d. vyko nuolatinis pinigų judėjimas (t. 1, b.l. 104)- tik patekę į sąskaitą pinigai tuojau pat buvo nuimami.

Iš 2010 m. lapkričio 26 d AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2005 m. sausio 27 d. iki 2007 m. sausio 16 d. vyko nuolatinis pinigų judėjimas (t. 1, b.l. 148-151)- tik patekę į sąskaitą pinigai tuojau pat buvo nuimami.

Iš 2010 m. lapkričio 26 d AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2008 m. vasario 28 d. vyko nuolatinis pinigų judėjimas (t. 1, b.l. 152, 153)- tik patekę į sąskaitą pinigai tuojau pat buvo nuimami.

Iš 2010 m. lapkričio 26 d AB Ūkio banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2007 m. rugsėjo 23 d. iki 2008 m. gruodžio 12 d. vyko nuolatinis pinigų judėjimas (t. 1, b.l. 155, 158, 159)- tik patekę į sąskaitą pinigai tuojau pat buvo nuimami.

Iš 2010 m. birželio 15 d. Klaipėdos darbo biržos rašto matyti, kad N. R. Klaipėdos darbo biržoje registruota nuo 2010 m. gegužės 10 d. (t. II, b.l. 2).

Iš 2011 m. kovo 28 d. antstolės B. Tamkevičienės rašto matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užvestoje pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 9 d. išduotą teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 32100 Lt skolos išieškojimo iš N. R. J. K. naudai; vykdomojoje byloje nėra duomenų, kokią skolos dalį N. R. sumokėjo išieškotojai J. K. (t. 2, b.l. 157). Taip pat rašte nurodyta, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. sausio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-920/2001 dėl 19341 Lt skolos išieškojimo iš N. R. A. R. naudai; išieškota ir 2005 m. gegužės 10 d. pervesta 100 Lt išieškotojui A. R.. Liko išieškoti 19241 Lt; vykdomosios bylos neužbaigtos (t. 2, b.l. 157).

Iš 2011 m. kovo 25 d. antstolio A. S. rašto matyti, kad išieškotojui V. P. iš skolininkės N. R. buvo išmokėtos sekančios lėšos: 2005 m. liepos 11 d.-420 Lt; 2005 m. birželio 17 d. -120,24 Lt; 2011-03-24-31,99 Lt.(t. 2, b.l. 159-161).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 4 d. numato, kad teismas sprendimus priima Lietuvos Respublikos vardu. Įsiteisėję teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nevykdant įsiteisėjusių teismo sprendimų, tarp jų ir nesusijusių su bausme, trukdoma vykdyti teisingumą, griaunamas teisminės valdžios autoritetas, neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės, teisėti interesai. Pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas.

Pagal teismų praktiką teismo sprendimo nevykdymas prasideda tada, kai kaltininkas neįvykdo įsiteisėjusio sprendimo iki jame nurodytos datos, o nesant tokios datos – kai per pakankamą įvykdyti laiką nesiima priemonių, neatlieka veiksmų, būtinų įgyvendinti teismo sprendime įtvirtintus įpareigojimus, reikalavimus, suvaržymus ar pan., kai sprendimas nevykdomas nepaisant nevienkartinių priminimų, prašymų, raštiškų įspėjimų ir t.t.

Iš byloje esančios 2010-05-10 Sodros pažymos matyti, jog N. R. laikotarpyje nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki 2005 m. birželio 30 d. dirbo UAB „Baudžiamojo kodekso“ ir atleista iš bendrovės savo noru, o laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 3 d. iki 2005 m. lapkričio 11 d. dirbo UAB „Baudžiamojo kodekso“, iš kurios buvo atleista neišlaikius bandomojo laikotarpio. Klaipėdos darbo biržoje užsiregistravo tik 2010 m. gegužės 10 d. Taigi, N. R., būdama darbinga, nuo 2000 m. buvo įsidarbinusi tik du kartus ir dirbo trumpais laikotarpiais, o darbo biržoje užsiregistravo tik 2010 m. Nenustatyta, kad N. R. būtų ėmusis kokių nors priemonių įsidarbinti, siekiant įvykdyti teismo sprendimus. Priešingai, teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. P. parodė, kad N. R. sakiusi jam, kad ji niekur nesidarbins, kad nereikėtų mokėti skolų nukentėjusiesiems. Tiek baudžiamojoje byloje esantis N. R. prašymas leisti jai sumokėti skolą po 300 Lt kas mėnesį ir nenukreipti išieškojimo į darbo užmokestį, tiek ir antstolio A. S. parodymai apie tai tik patvirtina N. R. siekius išvengti skolų grąžinimo nukentėjusiesiems ir vykdyti teismo sprendimus. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamoji, žinodama apie priteistas skolas jų geranoriškai nukentėjusiesiems nemokėjo, dėl ko buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. 2005 m. antstoliams tik po labai nedidelę skolų dalį pavyko išieškoti nukentėjusiųjų V. P. ir A. R. naudai.

Iš to, kas aptarta, matyti, kad galimybės užtikrinti įsiteisėjusių teismų sprendimo įvykdymą įprastomis civilinio proceso priemonėmis buvo esmingai apsunkintos – į antstolio raginimus įvykdyti sprendimą nereaguota, kviečiama pas antstolį A. Selezniovą atvyko tik vieną kartą, sekantį kartą neatvyko, nors ir darbinga, tačiau dirbo tik epizodiškai, skolų nukentėjusiesiems nesumokėjo, iš darbo vieną kartą buvo atleista pačios noru, o kitą kartą-neišlaikius bandomojo laikotarpio, darbo biržoje užsiregistravo praėjus ilgam laikotarpiui nuo paskutinio įsidarbinimo, su nukentėjusiais susitikti vengė, ir nuo jų slapstėsi. Be to, byloje sąskaitų išrašais nustatyta, kad N. R. periodiškai į savo asmenines bankų sąskaitas gaudavo piniginių lėšų įplaukas, susijusias ne tik su darbo užmokesčiu, bet ir iš kitų šaltinių (t. 1, b.l. 136-142).

Taigi, įvertinus šias aplinkybes, matyti, kad kaltinamoji po priimtų teismo sprendimų dėl skolų priteisimo, kurių turinį, kaip pripažino pati N. R. žinojo, turėdama realią galimybę ir galėdama nors iš dalies padengti turimą įsiskolinimą arba jį bent sumažinti ir grąžinti skolas nukentėjusiesiems, to nedarė, t.y. tyčia nemokėjo skolų nukentėjusiesiems. Tokiu būdu N. R. padarytos veikos, nevykdant 2000 m. spalio 12 d., 2000 m. spalio 9 d., 2000 m. lapkričio 24 d., 2001 m. sausio 10 d. teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį.

Pagal teismų praktiką, Baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas nutrūksta, kai kaltininkas savanoriškai pradeda vykdyti teismo sprendimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. 1 d. 1 p. a papunktis numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo treji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.

Kaltinamosios N. R. argumentas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino, kurį ji grindžia tuo, kad nusikalstamos veikos baigimo momentas turi būti siejamas su vėliausia data, kuomet nukentėjusysis V. P. kreipėsi į antstolį A. S. dėl priverstinio išieškojimo, t.y. 2005 m. kovo 17 d., nes būtent nuo šios datos, jos manymu, turi būti skaičiuojama ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis, todėl taikant trijų metų terminą, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, N. R. teigimu, suėjo 2008 m. kovo 17 d., yra nepagrįstas. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamoji per visą laikotarpį nuo 2000 m. iki šiol nebuvo pradėjusi savanoriškai vykdyti teismų sprendimų, todėl nors ir suėjo treji metai nuo 2005 metų, t.y. nuo to laiko, kada antstoliai priverstinai išieškojo iš kaltinamosios skolų dalį nukentėjusiųjų naudai, negalima teigti, kad pati kaltinamoji gera valia būtų pradėjusi vykdyti teismo sprendimus. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra suėję padarytų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, senaties terminai, dėl ko būtų galima Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu nutraukti baudžiamąjį procesą kaltinamosios N. R. atžvilgiu.

N. V. P. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl palūkanų priteisimo, kuriame prašo priteisti iš kaltinamosios N. R. 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos ir negrąžintos 48120 Lt sumos, t.y. 2406 Lt per metus ir 6,60 Lt per dieną nuo 2001 m. liepos 1 d. bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti palūkanas. Nusikaltimu padaryta žala yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kaip turtinei prievolei – pareigai atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą – atsirasti, todėl nukentėjusysis, patyręs žalos dėl nusikaltimo, turi teisę reikalauti iš kaltininko įstatymų nustatyto dydžio metinių palūkanų nuo priteistos neatlygintos sumos. Tačiau V. P. reikalavimas priteisti iš N. R. po 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo sprendimais priteistų sumų, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalyką, konstatuotina, kad V. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkintinas.

V. P. civilinis ieškinys dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, nesant jį pagrindžiančių jokių rašytinių įrodymų baudžiamoje byloje, netenkintinas.

Bausmė kaltinamajai parinktina siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nurodytus tikslus.

Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti keturi baudžiamieji nusižengimai teisingumai), kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų tikslų), kaltinamosios asmenybę (neteista, ankščiau bausta administracine tvarka, bedarbė, registruojasi darbo biržoje), šeiminę padėtį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai N. R. už kiekvieną padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, N. R. skirtina subendrinta bausmė, bausmes iš dalies sudedant; subendrintoji bausmė-laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant N. R. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 130 valandų per keturis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

pripažinti N. R. kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, už 2000-10-12 teismo sprendimo, kuriuo priteista V. P. 48120 Lt, nevykdymą laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos bei neatlygintinai išdirbti 130 valandų per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pripažinti N. R. kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, už 2000-10-09 teismo sprendimo, kuriuo priteista J. K. 32000 Lt, nevykdymą laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos bei neatlygintinai išdirbti 130 valandų per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pripažinti N. R. kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, už 2000-11-24 teismo sprendimo, kuriuo priteista P. J. 16400 Lt, nevykdymą laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, bei neatlygintinai išdirbti 130 valandų per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pripažinti N. R. kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, už 2001-01-10 teismo sprendimo, kuriuo priteista A. R. 19341 Lt, nevykdymą laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos bei neatlygintinai išdirbti 130 valandų per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti N. R. subendrintą bausmę-laisvės apribojimą dviems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos bei neatlygintinai išdirbti 130 valandų per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. P. civilinį ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas dėl šio nuosprendžio gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.