- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-30
- Bylos Nr.
- 1-2825-246/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29792-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- A. M.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės 2018 m. liepso 23 d. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 1998-01-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 271 str. 3 d. (sena redakcija galiojo iki 2003-05-01),2) 1998-06-08 pagal BK 271 str. 3 d., 271 str.2 d. (sena redakcija galiojo iki 2003-05-01), 3) 2000-01-24 pagal BK 225 str. 2 d. sena redakcija galiojo iki 2003-05-01), 4) 2002-04-16 pagal BK 271 str. 2 d. (sena redakcija galiojo iki 2003-05-01), 5) 2004-12-02 pagal BK 284 str. 1 d. , 140 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. l/a, 6) 2006-05-05 pagal BK 284 str. 1 d. bauda 71 MGL, 7) 2007-05-11 pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. -8 mėn. l/a, bauda 71 MGL, bausmę atlikęs;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. M. 2018-06-22 apie 19:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,40 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjęs pas S. M. plūdo ją necenzūriniais žodžiais, tampė už plaukų, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą
Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), bute, kuris yra bendras su tetos S. M. butu, yra bendras įėjimas ir du atskiri butai. Su teta santykiai yra gana geri, tačiau kada grįžta namo išgėręs, teta Svetlana pradeda aiškinti, kad jis girtauja, pamokslauja, o girtam tas labai nepatinka, dėl ko kartais ir kyla konfliktai, tačiau konfliktuoja žodžiu ir prieš ją jokio smurto nevartoja. 2018 m. birželio 22 d. grįžo į namus girtas ir teta kaip paprastai pradėjo aiškinti, kad negertų, todėl pradėjo visokiais žodžiais ant jos kalbėti, nes nepatinka, kai ji pamokslauja. Bute buvo ir jos sūnus, pusbrolis, tačiau prieš jį jokio smurto nevartojo, o necenzūrinius žodžiu gal ir galėjo pasakyti. Buvo girtas, todėl tiksliai visų įvykių neprisimena. Neprisimena, kad tampė tetai už plaukų, tačiau gal taip ir galėjo būti. Konflikto metu pusbrolis paskambino į policiją ir policijos pareigūnai sulaikė, kol išsiblaivys, surašė dokumentus ir išleido. Grįžęs į namus nuėjo miegoti, vėliau tetos atsiprašė, su ja susitaikė. Šiuo metu jokių konfliktų su ja neturi. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 50-51,56).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji S. M. apklausta 2018-06-27 parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena sūnus A., kuris yra ligonis. Butas yra padalintas, kartu gyvena ir sesers sūnus A. M., pastoviai girtuokliauja, dėl ko tarp jų kyla problemos. Virtuvė yra bendra, bendras šaldytuvas ir A. M. būdamas girtas, su drebančiomis rankomis pripilsto, prišiukšlina ir nuolat reikia tvarkyti namus. 2018 m. birželio mėn. 22 vakare su sūnumi buvo namuose, kai girtas sugrįžo A. M., kuris nuėjęs į virtuvę pradėjo šeimininkauti, pilstyti, todėl jam gražiai pasakė, kad jis palauktų, kad jam paduos. A. M. pradėjo šaukti visokiais necenzūriniais žodžiais. Sūnus Andrius jam liepė nusiraminti, tačiau jis neklausė ir A. puolė prie jos, jis sugriebė už plaukų ir pradėjo tąsyti, tampyti galvą. Nuo tokių jo veiksmų, tampant už plaukų, skaudėjo visą galvą, jokie sužalojimai nebuvo padaryti, tačiau nuo tampymo buvo sukeltas fizinis skausmas. Sūnus pamatęs, kad A. piktas, tampo ją, paskambino policijai ir A. M. buvo sulaikytas. A. ne kartą yra grasinęs, jis mėtydavo peilius, daiktus, kas sukeldavo išgąstį, jo tokių veiksmų bijo, ankstesni jo grasinimai daugiau pasireikšdavo žodžiais, tačiau buvo pavartojęs ir smurtą, tačiau visus ankstesnius kartus jam atleido ir jokio ikiteisminio tyrimo nenorėjo, tačiau šį kartą pačiai buvo sukeltas fizinis skausmas, jo bijo, jis ne kartą grasino. Būdamas neblaivus jis savęs nekontroliuoja, nesupranta ką daro, būna agresyvus (b. l. 31-32).
Liudytojas A. M. apklaustas 2018-06-27 parodė, kad gyvena su mama viename bute (duomenys neskelbtini). Kartu su gyvena ir pusbrolis A. M., kuris pastoviai girtuokliauja ir į namus ateina piktas. Kuomet A. kelias dienas iš eilės geria, tuomet jis būna agresyvus, jam tuomet viskas negerai, jis ieško konfliktų ir tuomet jo elgesys būdavo neprognozuojamas. Kuomet A. ilgiau pavartoja alkoholį, elgiasi agresyviai, jam ne vieną kartą buvo kviesta policija, buvo pradėti tyrimai dėl grasinimų, kadangi jis grasindavo sužaloti, tačiau jokie fiziniai skausmai nebuvo sukelti. 2018 m. birželio 22 d. apie 19 val. su mama buvo namuose, kai į namus atėjo girtas A., jis kaip ir visada pradėjo kabinėtis prie mamos. Liepė jam eiti miegoti, tačiau jis nenusiramino, pradėjo su mama konfliktuoti ir pamatė, kad kokiu tai momentu, jis sugriebė mamai už plaukų, pradėjo ją tampyti, tąsyti. Tai pamatęs bandė jį nustumti nuo mamos, tačiau jis buvo stipresnis, piktas, todėl išbėgo į kiemą
Ir paskambino į policiją, kuri atvažiavusi išsivežė A. A. prieš mamą panaudojo jėgą, sukeldamas fizinį skausmą pirmą kartą, anksčiau jis tik grasindavo, tačiau šį kartą jo grasinimai buvo įvykdyti. Paties atžvilgiu jokio smurto nebuvo panaudota (b. l. 37).
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad priimtas S. M. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2018-06-22 apie 19.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sūnėnas A. M. iškeikė necenzūriniais žodžiais, tampė už plaukų, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Šiame protokole S. M. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Vienoje buto dalyje gyvena ji pati su sūnumi, o kitoje mirusios sesers sūnus A. M.. 2018-06- 22 apie 19 val. A. M. atėjęs neblaivus į jos buto dalies virtuvę, supyko, dėl to, kad liepė jam išeiti, iškeikė necenzūriniais žodžiais, tampė už plaukų, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 10-11).
2018-06-22 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2018-06-22 19.05 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Pranešėjas nurodė, kad neblaivus pusbrolis puola pranešėją. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė A. M.. Įvykio vietoje gauta duomenų, kad 2018-06-22 apie 19 val. A. M. pradėjo tampyti jo mamą už plaukų, puolė ant jos sukeldamas jai fizinį skausmą. S. M. skundėsi galvos skausmais. Smurtu įtariamas asmuo – A. M. – sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b. l. 19-22).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 10366 nurodyta, kad 2018-06-22 19.37 val. A. M. nustatytas 2,40 promilių girtumas (b. l. 90).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs pasavo tetą S. M. plūdo necenzūriniais žodžiais, tampė už plaukų, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo, taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti įpareigojimus, tame tarpe ir gydytis nuo alkoholizmo..
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams. Kaltinamasis teistas (b. l. 62 -82), administracine tvarka baustas (b. l. 94-100), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 86), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 89), registracija darbo biržoje nutraukta beteisės registruotis 6 mėnesius (b. l. 101).
Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam tikslinga skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą, siūloma bausme bei gydymusi nuo alkoholizmo, sutiko (b. l. 104-107).
Procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą, kuri numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Teismas konstatuoja, kad skiriant bausmę kaltinamajam yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešerių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.