Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-03-28 · Civilinė byla Nr. 2-529-454/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-28
Bylos Nr.
2-529-454/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13333-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės
Atsakovas
J. B.
Advokatai
Kristina Mikolaitė
Civ. byla Nr. 2-529-454/2011
(Proceso Nr. 2-05-3-13333-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija: 106, 108, 50.11.2 (S)
SPRENDIM ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011m. kovo 28d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Lionelai Gelmanienei, atsakovei J. B., jos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei J. B. dėl iškeldinimo iš patalpų ir atsakovės J. B. priešieškinį ieškovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir buto nuomos sudarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę iš ieškovui priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Ieškovo atstovė paaiškino, kad patalpos priklauso ieškovui, po pagrindinio nuomininko mirties atsakovė savavališkai užėmė minimas patalpas, su ja nėra sudaryta buto nuomos sutartis, atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo naudotis šiomis patalpomis.

Ieškovo atstovė priešieškinio prašė netenkinti.

Ieškovo atstovė paaiškino, kad ginčo butas buvo išnuomotas V. V.. Jam mirus, baigėsi ir teisiniai santykiai. Buvęs nuomininkas sutartį buvo sudaręs tik dėl savo paties teisių ir pareigų. Nuomotojas neikada nebuvo informuotas apie tai, jog kartu gyvena ir atsakovė. Ieškovui nėra pareigos sudaryti nuomos sutartį su atsakove. Atsakovę pripažinti šeimos nariu nėra pagrindo. Todėl mano, jog priešieškinys atmestinas.

Atskovė ieškinį prašė atmesti. Priešieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė ir jos atstovė paaiškino, kad ginčo bute apsigyveno maždaug nuo 2002 metų kaip V. V. sugyventinė. Su V. V. ketino susituokti, bet santuokos taip ir neįregistravo. Kartu gyvendami vedė bendrą ūkį, kartu prižiūrėjo ir rūpinosi V. V. motina, gyveno kaip šeima. V. V. mirus, toliau prižiūrėjo patalpas, mokėjo mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas.

Iekovui nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, 15,83m² bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 7,8). Nuo 2010-05-05 šiame bute nėra deklaruotų asmenų (b.l. 9). Patikrinimo metu nustatyta, jog apie septynis metus gyvena atsakovė (b.l. 10,11,16). Nuomos sutartis nuo 2001-10-24 iki 2009-07-20 buvo sudaryta su V. V. (b.l. 30 – 33). Po V. V. nuomos sutartis su atsakove nebuvo sudaryta. Atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota Jonavos rajone (b.l. 40). Atsakovė paaiškino, kad gyvenamą vietą deklaravusi pas savo motiną. Savo vardu nekilnojamojo turto atsakovė neturi (b.l. 41). Atsakovė paaiškino, kad su V. V. gyveno kaip šeima nuo 2002 metų, bendrai gamino valgyti, kartu iš bendrų lėšų remontavo butą, iš bendrų lėšų mokėjo mokesčius. Atsakovės pajamos iki pensijos gavimo nebuvo pastovios – vasaros laikotarpiu rinkdavo miške uogas, grybus ir pardavinėdavo turguje. Šias aplinkybes byloje patvirtino apklausti liudytojai.

Pagal nuomos sutarties 3.1 punktą nuomininkas turėjo teisę jam suteiktoje gyvenamojoje patalpoje apgyvendinti savo sutuoktinį (pagal įstatymo analogiją ir faktinį sutuoktinį), vaikus, tėvus. Nuomininko šeimos nariai naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas bei vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties (nuomos sutarties 5p.). Po V. V. mirties, atsakovė pati pradėjo vykdyti nuomininko pareigas. Tokius teiginius iš dalies patvirtina ir byloje esantys įrodymai – liudytojų parodymai, City Service raštai, patalpų apžiūros aktai (b.l. 10, 11, 14, 15, 16) apraše užfiksuotos aplinkybės, mokėjimo už komunalines bei kitas paslaugas dokumentai.

Vadovaujantis CK 1.2 straipsnio 1 dalimi, Konstitucijos 24 straipsniu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, kurie reglamentuoja žmogaus būsto neliečiamumą, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (byloje Novoseletskiy prieš Ukrainą Nr. 47148/99), pagal kurią, sprendžiant bet kokį ginčą dėl asmens iškeldinimo iš būsto, privalu apsvarstyti, kiek tas iškeldinimas yra numatytas įstatymų, jei taip, ar tuo iškeldinimu yra siekiama teisėtų valstybės tikslų, jei taip, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams ir ar tai proporcinga siekiamam teisėtam tikslui.

Nors įstatyme (CK 6.612 straipsnyje) numatyta galimybė iškeldinti gyvenantį be sudarytos nuomos sutarties asmenį, tačiau, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, privalo atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - valstybės, kuriai šiuo atveju atstovauja ieškovas kaip valstybės institucija, ar individo, viešasis, bendrasis interesas ar piliečio interesas. Teismas mano, jog atsakovė įrodė, kad su V. V. gyveno kaip faktinė sutuoktinė (sugyventinė). Turint gyvenamąją vietą, jai nebuvo būtino reikalo registruotis pas ieškovą eilėje asmenų, kuriems reikalingas socialinis būstas. Šioje eilėje atsakovė užsiregitravo tik 2011 metų sausio mėnesį. Nors nuomos sutarties ji nebuvo sudariusi, nes nesutiko savivaldybė, po nuomininko mirties faktiniais veiksmais perėmė šio pareigą mokėti reikiamus mokesčius ir išlaikyti butą. Ginčo butą atsakovė jau ne vienerius metus laiko savo namais ir jame realiai gyvena, šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti patalpų apžiūros aktai, liudytojų parodymai, jokios kitos gyvenamosios paskirties patalpos nuosavybės teise nėra įgijusi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė, ilgą laiką gyvenusi ginčo bute su buto nuomininku, galėjo turėti lūkesčių ir ateityje jame gyventi. Todėl manytina, kad atsakovės iškeldinimas, nesuteikiant jai kitos tinkamos gyventi patalpos, kartu atsižvelgiant ir į jos socialinį statusą, iš esmės pažeistų jos interesus, todėl būtent atsakovės interesai tokioje situacijoje nusveria teisėtus valstybės tikslus, o iškeldinimas nėra būtinas demokratinės visuomenės interesams, nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Nors ieškovas ir grindė savo reikalavimą faktu, kad šis būstas yra reikalingas kitiems eilėje įsiregistravusiems socialiai remtiniems asmenims, todėl būtų pažeisti ir jų interesai, asmenų lygybės prieš įstatymus principas, šios aplinkybės byloje neįrodė, nenurodė, kurie asmenys galėtų pretenduoti į minėtą gyvenamąją patalpą, iškeldinus ieškovę. Dėl to negalima net palyginti tokių asmenų ir atsakovės interesų, kurio individo interesai nusveria. Europos Žmogaus Teisių Teismas, išnagrinėjęs bylą panašiomis faktinėmis aplinkybėmis į šią civilinę bylą (Prokopovich prieš Rusiją, Nr. 58255/00), 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimu konstatavo, kad iškeldinta po sugyventinio mirties iš jam suteikto tarnybinio buto moteris akivaizdžiai nebuvo įkūrusi kitos gyvenamosios vietos, todėl valstybė, nors ir iškeldindama iš patalpų, kurios nebuvo įteisintos kaip teisėta moters gyvenamoji vieta, pažeidė įstatymo reikalavimus, nes neapsvarstė tokio veiksmo būtinumo demokratinėje visuomenėje.

Todėl laikytina, jog ieškinys neįrodytas ir atmestinas, o priešieškinys tenkintinas. Atsakovė pripažintina V. V. (mirusio 2009-07-18) šeimos nare, pripažintina buto nuomininke, ieškovas įpareigotinas pakeisti nuomos sutartį atsakovės vardu.

Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88str. 1d. 8p., 93str. 1d.)

Atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, išlaidos sudaro 640,-Lt. Iš ieškovo priteistina valstybės naudai. Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 10,45Lt pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str.

nusprendžia:

Ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį dėl iškeldinimo atsakovės J. B. iš patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos atmesti.

Atsakovės J. B. priešieškinį tenkinti pilnutinai.

Pripažinti J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009-07-18) šeimos nare ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininke.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Priteisti iš ieškovo Kauno miesto savivaldybės 640,-Lt už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybės naudai (pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630).

Priteisti iš ieškovo Kauno miesto savivaldybės 10,45Lt pašto išlaidų, valstybės naudai (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM (įmokos kodas 5660) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Swedbank).

Šis sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Artūras Šafronas