Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-02-19 · Administracinė byla Nr. I-627-580/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-02-19
Bylos Nr.
I-627-580/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija
Atsakovas
Vilniaus valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Petro Višcinio (kolegijos pirmininkas), Juros Marijos Strumskienes (pranešeja) ir Audriaus Bakavecko,

sekretoriaujant Neringai Pustovit,dalyvaujant G. K.,vertejai Ritai Nasalytei,

viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo G. K. (G. K.) skunda atsakovui Vilniaus valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai del sprendimu panaikinimo.

Teismas, išnagrinejes byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Pareiškejas G. K. patikslintu skundu teismo prašo panaikinti Vilniaus valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos (toliau –Tarnyba) direktoriaus 2007-06-11 isakyma Nr. T-(1.6.)-33-0-07 ir 2007-06-11 rašta Nr. SD-(1.10.)-131-1-07 bei Vilniaus apskrities administraciniu gincu komisijos (toliau – Gincu komisija) 2007-08-24 sprendima Nr. S-123-(A(G)-164).

Paaiškino, kad 2007-06-08 kreipesi i Tarnyba su prašymu del antrines teisines pagalbos suteikimo, apskusdamas šios tarnybos individualu administracini akta priimta vykdant Teisingumo ministerijos pavedima ištirti advokatu veiksmus. Direktoriaus A. C. 2007-06-11 isakymo Nr. T-(1.6)-33-0-07 ir 2007-06-11 rašto Nr. SD-(1.10.)-131-1-07 pagrindu Tarnyba nutare G. K. 2007-04-20 prašyma perduoti spresti Kauno valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai (toliau – Kauno tarnyba). Pareiškejas Tarnybos direktoriaus aktus apskunde Gincu komisijai, kuri 2007-08-24 sprendimu skunda atmete.

Pareiškejo manymu, skund˛iami sprendimai yra neteiseti. Pareiškejo nuomone, neteisetas skund˛iamo sprendimo pagrindimas Viešojo administravimo istatymo normomis, nes šios normos taikytinos vykdant administracine procedura, o ne prašymus del viešosios paslaugos teikimo. Buvo pa˛eistos Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 18 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies 6 punkto taisykles, numatancios, kad atsakovas organizuoja antrines teisines pagalbos teikima Vilniaus apygardos teismo teritorijoje, prašymas turi buti išsprend˛iamas iš karto, turi buti nurodomi atsisakymo teikti pagalba pagrindai. Kauno valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba yra nekompetentinga spresti šiuos klausimus. Pa˛eid˛iamas Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatyme itvirtintas ekonomiškumo principas, negalima pasirinkti norimo advokato, sudetinga tampa bendradarbiavimo su advokatu procesas.

Viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybes tarnyboje istatymas nenumato institucijos interesu konflikto, o tik fizinio asmens. Be to, nera irodymu interesu konflikto Visu pareigunu ir specialistu nušalinimas gali reikšti atsakovo nesugebejima vykdyti savo funkcijas.

Tarnybos priimtas aktas „Asmenu prašymu perdavimo nagrineti kitai tarnybai, kai kyla interesu konfliktas, tvarka“ neitvirtina privalomu elgesio taisykliu ir nera norminis aktas. Pareiškejo teigimu, „Asmenu prašymu perdavimo nagrineti kitai tarnybai, kai kyla interesu konfliktas, tvarka“ priemimas yra piktnaud˛iavimas tarnyba, biurokratine sistema, klaidinanti viešuju paslaugu gavejus. Prašymu perdavimo tvarka pa˛eid˛ia ir antrines teisines pagalbos ekonomiškumo principa, prieštarauja Viešojo administravimo istatymo bei Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo nuostatoms. Pa˛ymejo, kad vieni atsakovo aktai prieštarauja kitiems, vienu atveju tarnyba suteikia pagalba, kitu atveju, esant analogiškoms aplinkybems, nesuteikia.

Nurode, kad skund˛iamas aktas prieštarauja Viešojo administravimo istatymo nustatytiems principams, nepagristas objektyviais duomenimis ir teises normomis. Asmenu prašymu perdavimo nagrineti kitai tarnybai, kai kyla interesu konfliktas, tvarka itvirtinta sistema prieštarauja Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 10 straipsniui, numatanciam advokatu paslaugu kokybes tikrinima.

Pareiškejas pa˛ymejo, kad baigta administracine byla, kurioje 2007-06-08 prašymu Nr. ATP-(1.10)-796-07 praše teikti antrine teisine pagalba, apskund˛iant Tarnybos 2007-05-14 sprendima Nr. SD-(1.15)796-07. Minetas aktas panaikintas isiteisejusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-12-03 sprendimu. Nurode, kad jo reikalavimas reiškiamas ginant viešaji interesa, kad neteisetas Tarnybos aktas neliktu galioti, butu u˛kirstas kelias tolesniam Tarnybos piktnaud˛iavimui.

Atsakovas Tarnyba praše pareiškejo skunda atmesti.

Pa˛ymejo, kad teismu praktika pripa˛ista valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybu teise ir pareiga esant interesu konfliktui nusišalinti nuo pareiškeju prašymu nagrinejimo. Tarnyba priimdama isakyma 2007-06-11 Nr. T-(1.6.)-33-0-07 nušalinti darbuotojus ir 2007-06-11 raštu SD-(1.10)-131-1-07 persiusti pareiškejo 2007-06-08 prašyma pagristai vadovavosi Viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymu, kurio 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad institucijos vadovas arba jo igaliotas atstovas gali nušalinti valstybineje tarnyboje dirbanti asmeni nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priemimo proceduros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesu konflikta.

Laike, kad pagristai vadovavosi Viešojo administravimo istatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog pareigunas, valstybes tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi buti nušalintas nuo dalyvavimo administracineje proceduroje, jeigu pareiguno, valstybes tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagristai abejojama del kokiu nors kitu prie˛asciu, galinciu sukelti viešuju ir privaciu interesu konflikta. Sprendima del pareiguno, valstybes tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracineje proceduroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendima del viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracineje proceduroje priima jis pats arba ji i pareigas paskyres viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas. Taigi Tarnyba nusišalino nuo sprendimu priemimo del pareiškejo G. K. prašymo nagrinejimo vadovaudamasi ne Tvarka, kaip nurode pareiškejas, o Viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymu ir Viešojo administravimo istatymu. Tarnyba vadovavosi Tvarka tik nustatydama, kuriai tarnybai, kilus interesu konfliktui, persiunciamas prašymas suteikti antrine teisine pagalba.

Atsakovas taip pat paaiškino, kad pagal Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 18 straipsnio 2 dali sprendima del antrines teisines pagalbos teikimo priima tarnyba, pagal Tarnybos nuostatu 8 punkta Tarnybai vadovauja ir u˛ jos veikla atsako vienasmenis valdymo organas – istaigos vadovas (direktorius), kuris yra ir valstybes tarnautojas, igaliotas priimti sprendimus Tarnybos vardu. Sprendimo projekta ruošia Tarnybos vyriausieji specialistai, todel direktoriaus sprendimas igalioti kita tarnautoja priimti sprendima del pareiškejo prašymo nepadetu išvengti interesu konflikto, kadangi bet kuris kitas direktoriaus igaliotas valstybes tarnautojas ar specialistas negaletu nešališkai priimti sprendimo del pareiškejo prašymo. Tarnybos valstybes tarnautojai ir specialistai, nagrinedami G. K. prašyma del Tarnybos rašto Nr. SD-(1.10)-131-1-07, negaletu buti nešališki ir objektyvus, kadangi reiketu vertinti pacios Tarnybos priimtu sprendimu pagristuma. Tuo tarpu Viešojo administravimo istatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte itvirtinta nuostata, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu, reiškianciu, kad sprendimo priemimas ir kiti oficialus viešojo administravimo subjekto veiksmai turi buti nešališki ir objektyvus.

Pa˛ymejo, kad pareiškejas savarankiškai apskunde Tarnybos rašta Nr. SD-(1.15)-92-07. Šis raštas buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir Tarnyba yra priemusi nauja sprendima. Tuo nebeliko ginco dalyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškejas 2007-06-08 kreipesi i Tarnyba su prašymu suteikti antrine teisine pagalba administracineje byloje, noredamas apskusti Tarnybos 2007-05-14 sprendima Nr. SD-( 1.15.)-92-07 del G. K. skundo (b.l. 47-50). Tarnybos direktoriaus 2007-06-11 isakymu Nr. T-(1.6.)-33-0-07 nuo G. K. 2007-06-08 pateikto prašymo išsprendimo nusišalino pats tarnybos direktorius A. C., nušalinti visi šios Tarnybos tarnautojai bei specialistai bei isakyta perduoti pareiškejo prašyma nagrineti Kauno tarnybai (b.l. 52). Tarnybos direktoriaus 2007-06-11 raštu Nr. 2007-06-11 Nr. SD-(1.10.)-131-l-07 G. K. prašymas persiustas Kauno valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai, informuotas pareiškejas (b. l. 51). Gincu komisija, išnagrinejusi G. K. skunda del mineto Tarnybos direktoriaus 2007-06-11 isakymo bei 2007-06-11 rašto panaikinimo, savo 2007-08-24 sprendimu Nr.S-123-(A(G)-164) jo skunda atmete kaip nepagrista (b. l. 16-19).

Tarnybos 2007-05-14 sprendima Nr.SD-(1.15.)-92-07, del kurio apskundimo 2007-06-08 buvo pateiktas prašymas Tarnybai suteikti antrine teisine pagalba, Gincu komisijai apskunde pats pareiškejas. Gincu komisija savo 2007-07-27 sprendimu, pareiškejo skunda iš esmes tenkino bei ipareigojo tarnyba pakartotinai išnagrineti LR teisingumo ministerijos 2007-04-24 rašta Nr. (1.23.)-7R-4158 (b.l. 11-13). Minetas Gincu komisijos 2007-07-27 sprendimas Tarnybos buvo apskustas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris savo 2007-12-03 sprendimu skunda atmete (b.l. 185-186). Teismas sprendime konstatavo, kad Tarnyba neturejo teises nagrineti Teisingumo ministerijos persiusto skundo del Viešojo administravimo istatymo 23 straipsnyje numatytu apribojimu, todel turejo atsisakyti nagrineti skunda iš esmes ir apie tai informuoti Teisingumo ministerija.

Nagrinejamoje byloje susikloste situacija, kad skund˛iamo akto panaikinimas negali sukelti pareiškejui jokiu teisiniu pasekmiu, kadangi atsakovo 2007-05-14 sprendimas jau yra panaikintas ir jokios teisines pagalbos suteikimas šio akto apskundimo klausimu pareiškejui jau nereikalingas. Administraciniu bylu teisenos istatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniai teismai sprend˛ia gincus del teises, kylancius viešojo administravimo srityje. Kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis i teisma, kad butu apginta pa˛eista ar gincijama jo teise arba istatymu saugomas interesas. Administraciniu bylu teisenos istatymo 22 str. 1 d. numatyta, kad skunda (prašyma) del viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teise paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, iskaitant valstybes ir savivaldybiu viešojo administravimo tarnautojus, pareigunus ir istaigu vadovus, kai jie mano, kad ju teises ar istatymu saugomi interesai yra pa˛eisti. Teismas yra instrumentas pa˛eistu teisiu ir istatymo saugomu interesu gynimui. Skund˛iamo akto panaikinimas negali tureti itakos pareiškejos teisems, nes jos jau yra apgintos panaikinant Tarnybos 2007-05-14 sprendima.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-03-13 nutartyje, priimtoje administracineje byloje Nr. A-261/2007 apibre˛e administraciniu teismu kompetencija. Nutartyje buvo konstatuota, kad administraciniu teismu kompetencijai nepriskirtas nagrinejimas prašymu, kuriais siekiama ne pa˛eistu teisiu (interesu) apgynimo, o tam tikru juridine reikšme turinciu aplinkybiu ar faktu konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspresti administracinio ginco, ir kurio patenkinimas nereikštu pa˛eistu teisiu ar teisetu interesu apgynimo, negali buti administracines bylos nagrinejimo dalyku.

Pareiškejas sutiko su tuo, kad skundo patenkinimas negali sukelti jam jokiu teisiniu pasekmiu, taciau praše atsi˛velgti i tai, kad šiuo skundu ginamas ir viešasis interesas. Administraciniu bylu teisenos istatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad istatymu nustatytais atvejais fiziniai asmenys gali kreiptis i teisma su pareiškimu, kad butu apgintos valstybes, savivaldybes ir asmenu teises bei istatymo saugomi interesai. Viešojo intereso gynimo atskyrimo nuo subjektiniu teisiu gynimo kriterijai suformuluoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-19 nutartyje, priimtoje administracineje byloje Nr. A—64-07. Teismas pasisake, kad sistemiškai vertinant Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dali, 3 dalies 1 punkta ir 3 punkta, 56 straipsnio 1 dali, darytina išvada, kad tada, kai pareiškejas reikalavima grind˛ia savo privaciu subjektyviu teisiu ar interesu pa˛eidimu, vertintina, jog pareiškejas kreipesi Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pa˛eista ar gincijama subjektine teise arba istatymu saugoma interesa. O tais atvejais, kai pareiškejas savo skunda grind˛ia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškejas kreipesi i teisma Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešaji interesa. Asmens subjektine teise ar istatymo saugomas interesas visu pirma yra konkretaus asmens vertybe, kuri reikšminga, reikalinga, vertinga konkreciam teises subjektui. Galima situacija, kad asmens subjektine teise ar istatymo saugomas interesas bus akumuliuota tam tikru mastu su tuo, kas reikšminga, reikalinga, vertinga ne tik konkreciam subjektui, bet ir visuomenei ir jos daliai; o asmuo, teisme apgindamas savo subjektine teise ar istatymo saugoma interesa, tuo paciu tam tikru mastu turetu itakos viešojo intereso apsaugai.

Šios bylos atveju daroma išvada, kad pareiškejas i teisma kreipesi Administraciniu bylu teisenos istatymo 5 straipsnio 1 dalis tvarka gindamas savo subjektines teises. Kiekvieno administracinio akto priemimas iš esmes yra reikšmingas visai visuomenei. Jeigu administravimo subjektas priima neteisetus sprendimus vieno asmens at˛vilgiu, tai egzistuoja tikimybe, jog tokius pat neteisetus sprendimus jis priimtu ir kitu asmenu at˛vilgiu, jei jie kreiptusi panašiais klausimais. Taciau toks viešojo intereso pleciamasis aiškinimas sudarytu galimybes bet kuriam asmeniui kreiptis su skundu del bet kuriuo klausimu bet kieno at˛vilgiu priimto administracinio akto panaikinimo. Tai neatitiktu nei teismu praktikos, nei visuomenes interesu. Aiškinantis ši klausima reikalinga kreipti demesi i tai, kurios vertybes gynimui teikiama didesne svarba. Bylos atveju sprendimas yra priimtas pareiškejo at˛vilgiu, todel prašydamas ji panaikinti jis visu pirma gina savo interesus. Administraciniu bylu teisenos istatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatytos teises ginti viešaji interesa itvirtinimas iš esmes yra susijes su tuo, kad nebudamas asmeniu, kurio at˛vilgiu priimtas sprendimas, subjektas netenka teises ji skusti. Pa˛ymetina, kad ir viešojo intereso gynimui turi buti taikoma taisykle, kad teismo sprendimas turi ne konstatuoti juridinius faktus, o teigiamo sprendimo atveju ginti pa˛eistas teises ir teisetus interesus. Atkreiptinas demesys, i tai, kad klausimai del analogišku Tarnybos sprendimu išspresti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-10-06 sprendimu, priimtu administracineje byloje Nr. I-2345-121/2008 (b.l. 149-152). Priemus galutini sprendima šioje byloje bus išaiškinta Tarnybos galimybe priimti tokio pobud˛io sprendimus, kas gales itakoti viešaji interesa.

Šioje byloje taip pat pa˛ymetina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuostata, suformuluota administracineje byloje Nr. A-714/2007 priimtoje 2007-07-19 nutartyje. Cia teismas yra pa˛ymejes, kad „padetis, kai pareiškeja siekia apskusti valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos sprendima del valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos nutraukimo, prašydama valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos suteikti antrine teisine pagalba tokiai teisei, nors ir nekvestionuotinai, realizuoti, yra ydinga. Tokiu atveju pareiškejas jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminiu gincijamu teisiu ar istatymu saugomu interesu, pradinio tikslo. Minetos elgsenos pasirinkimas kelia abejones del pareiškejo siekio, sa˛iningo naudojimosi jam suteiktomis teisemis, paneigia istatymu leidejo ketinimus ir tikslus, kuriu buvo siekta priimant Valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos istatyma“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje priimtoje 2008-12-12 nutartyje nurode, kad tokios aplinkybes, kurios buvo išdestytos apeliacine tvarka per˛iuretoje Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje (ir, kuriomis iš esmes grind˛iamas šis procesinis dokumentas) sudaro pagrinda ne bylos nutraukimui, bet ginco išsprendimui iš esmes. Del paminetu prie˛asciu byla nera nutraukiama, o skundas atmetamas. Kolegija nera išdesciusi savo nuomones del teismo motyvu pagristumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85-88 straipsniais teismas

nusprende:

Skunda atmesti.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skunda tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant ji per Vilniaus apygardos administracini teisma.

Teisejai Petras VišcinisJura Marija StrumskieneAudrius Bakaveckas