Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn K. U. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. U. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato 2010-07-29 nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnas (toliau – Institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą) 2010 m. liepos 8 d. 17 val. 30 min. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad K. U. kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 70-ame kilometre, vairavo jam priklausančią N1 kategorijos transporto priemonę „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 238 punktą.

K. U. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 148 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir 2010 m. liepos 29 d. Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato pareigūno (toliau – Institucija paskyrusi nuobaudą) nutarimu jam paskirta 900 litų bauda.

K. U. savo skunde teismui pripažino padarytą pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, prašė pakeisti priimtą nutarimą ir sumažinti paskirtą piniginę baudą (b.l.4).

Teismo posėdžio metu K. U. pakeitė savo reikalavimus ir prašo panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, jog nesutinka su pažeidimu, nes jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Jis iš Šakių rajono Gižų kaimo, į kurį buvo nuvažiavęs pirkti automobilio, bet nenupirko, vyko pirkti kito automobilio į Marijampolę. Važiuojant į Marijampolę turėjo važiuoti magistraliniu keliu. Sustojo Pilviškių degalinėje, tačiau ten vinječių nepardavinėjo, todėl buvo priverstas važiuoti iki sekančios degalinės. Neprivažiavus degalinės buvo sustabdytas pareigūnų, todėl nespėjo susimokėti nustatyto mokesčio.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepime į skundą (b.l. 24-25) nurodyta, jog nesutinka su K. U. skundo reikalavimais ir prašo skundo netenkinti. Atsakomybė pagal ATPK 148 straipsnio 1 dalį atitenka transporto priemonės valdytojui, t.y. asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtintas Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašas imperatyviai nustato, jog valdytojai (vairuotojai), prieš išvažiuodami į apmokestintus kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo, ir, tik tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo ) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima susimokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai privalo padaryti artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis. K. U. prieš įvažiuodamas į magistralinį kelią turėjo galimybę susimokėti naudotojo mokestį ir įsigyti vinjetę, nes pakeliui yra degalinių prekiaujančių vinjetėmis, tuo labiau, kad iš Gižų kaimo iki sustabdymo jis važiavo net dviem magistraliniais keliais: Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas ir Kaunas-Marijampolė-Suvalkai. Mažinti paskirtos baudos taip pat nėra pagrindo, nes byloje nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Teismas konstatuoja.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Atsakomybė pagal ATPK 148 straipsnio 1 dalį iškyla už važiavimą aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M2 ir N1 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su pažeidimu ir mano, jog buvo sustabdytas dar neprivažiavus artimiausios degalinės, kurioje būtų sumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai naudotojo mokestį moka už važiavimą magistraliniais keliais.

Analizuojant ATPK 148 straipsnio 1 dalį laikytina, kad šioje byloje pažeidimo ir atsakomybės už pažeidimą subjektas pagrįstai ir teisėtai pripažintas administracinėn atsakomybėn patrauktas K. U. , nes už šį pažeidimą atsako asmuo, važiuojantis aukščiausiosios kategorijos automobilių keliais.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su juo susijusios aplinkybės. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu formuluojamas kaltinimas, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuojama asmens kaltė dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo, todėl šiuose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškiai suformuluotas kaltinimas (kokiais veiksmais, ką pažeidė asmuo), nurodomas konkretus teisės norminis aktas, jo straipsnis, dalis, punktas, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir konkrečiai. Pažymėtina, kad esant neaiškiam kaltinimui, nėra galimybės tinkamai patikrinti ir įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu ir paaiškinimu pateiktus argumentus dėl inkriminuoto pažeidimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 9) K. U. surašytas už tai, kad jis ) 2010 m. liepos 8 d. 17 val. 30 min. kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 70-ame kilometre, vairavo jam priklausančią N1 kategorijos transporto priemonę „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Akivaizdu, kad K. U. suformuluotas aiškus ir konkretus kaltinimas, o skundžiamu nutarimu (b.l. 12) jis pripažintas kaltu dėl ATPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo.

K. U. sutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime skirti nuobaudą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad sustabdymo metu jis vairavo N1 kategorijos transporto priemonę ir važiavo aukščiausiosios kategorijos automobilių keliu nesumokėjus transporto priemonių savininkų ir valdytojų naudotojo mokesčio. Sutikdamas su šiomis aplinkybėmis, jis nurodo, kad važiavo iki artimiausios degalinės, kurioje būtų nusipirkęs vinjetę. 2007 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-97 „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punktas nustato imperatyvų reikalavimą transporto priemonių savininkams ar valdytojams (vairuotojams), prieš įvažiuojant į apmokestintus magistralinius kelius, priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Ir tik tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo ) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima susimokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai privalo padaryti artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis. Jokių kitų išlygų įsakyme nėra numatyta. K. U. gyvena (duomenys neskelbtini) ir tai yra nuolatinė jo transporto priemonės stovėjimo vieta. Prieš išvažiuodamas į apmokestintą magistralinį kelią jis turėjo galimybę susimokėti naudotojo mokestį ir įsigyti vinjetę, nes vien Marijampolės rajone yra 13 vietų (4 mieste ir 9 rajone), kuriose platinamos vinjetės ir kurios yra įtrauktos į degalinių, kurios prekiauja vinjetėmis, sąrašą (www.keliuvinjetės.lt). K. U. motyvas, kad apie būtinumą važiuoti į Marijampolę jis sužinojo tik būdamas Gižų kaime, taip pat neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės, nes jis savo veiklą turi planuoti taip, kad prieš įvažiuodamas į aukščiausiosios kategorijos automobilių kelią turėtų galimybę susimokėti ir įsigyti vinjetę bei ją tinkamai užklijuoti. K. U. teiginiai, kad jis neturėjo galimybės įsigyti vinjetę iki išvažiavimo į magistralinį kelią, todėl važiavo iki artimiausios degalinės esančios, yra nepagrįsti ir teismas tai vertina kaip pažeidėjo bandymą išvengti atsakomybės.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos, administracinė nuobauda paskirta pagal sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas (ATPK 237 straipsnis). ATPK 148 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda - bauda nuo 600 iki 1 200 litų.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, nagrinėdama administracinę bylą nustatė tiek atsakomybę sunkinančias, tiek atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl paskyrė sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų ir dėl mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimo, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymo. ATPK 30¹ straipsnis yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. Mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. U. nurodytos aplinkybės, kad šeimos materialinė padėtis yra sunki (turi du vaikus, vienas iš jų su visiška negalia, žmona nedirba, laukiasi trečio vaiko, šeima gyvena vien iš jo pajamų), nėra išskirtinės ir negali būti pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad ATPK 30¹ straipsnis negali būti taikomas, jei konkrečioje administracinėje byloje yra nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. K. U. atžvilgiu yra nustatytos apsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte, t.y. pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas (susijęs su KET pažeidimu), už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 313 straipsnio 4 dalis numato galimybę atsižvelgiant į pažeidėjo turtinę padėtį paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, todėl K. U. , negalėdamas iš karto sumokėti visos paskirtos baudos, gali kreiptis į instituciją, nagrinėjusią jo administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl paskirtos baudos išdėstymo.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – nubaudimo ir auklėjimo, todėl realizuodamas šias įstatymo nuostatas ir atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato pareigūno 2010 m. liepos 29 d. nutarimą, kuriuo K. U. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 148 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta 900 litų bauda, palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.