Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. T. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimo S. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. nubaustas už tai, kad jis 2014-08-19 3.13 val. Jonavoje, Plento g. prie 13 namo vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Ž. B., ir jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Taip pat jis nubaustas ir už tai, kad 2014-08-19 apie 4.00 val. vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir oro sąlygas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią D. A.. Padaręs turtinę žalą, kai nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, policijai apie įvykusį eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas be pagrindo liudytojo E. A. parodymus vertino kaip neteisingus, motyvuodamas tuo, kad iš taksi firmos „Modesta“ gautas atsakymas, jog 2014 m. rugpjūčio 19 d. apie 3 val. į transporto priemonių stovėjimo aikštelę, esančią Jonavoje, Plento g. 13, taksi iškvietimo nebuvo. Šie duomenys nepaneigia E. A. parodymų, nes praktikoje ne visi taksi iškvietimai registruojami, be to, Jonavos rajono policijos komisariatui paaiškinime Ž. B. nurodė, kad eismo įvykis buvo 2014-08-18 apie 21 val. 30 min., o ne 2014-08-18 3 val. 13 min. Teismas taip pat nesiėmė nustatyti, kokia žala buvo padaryta Ž. B..

Taip pat apeliantas nurodo, kad renkant įrodymus byloje pagal šį kaltinimo epizodą, padaryta esminių LR ATPK pažeidimų: 2014-08-19 eismo įvykio vietos apžiūra atlikta jam nedalyvaujant, neaišku, kokiu pagrindu schemoje nurodyta galima smūgio vieta, pažeidėjo važiavimo kryptis, pagal kieno pateiktus duomenis ji sudaryta. Administracinio teisės pažeidimo protokole 2014-08-21 Nr. 61P17099626-14 nurodyta, kad protokolas surašytas remiantis vyresniųjų patrulių K. A. ir R. K. tarnybiniais pranešimais, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie šį eismo įvykį matė. Ž. B. paaiškinimo papildyme nurodo, kad jis apeliantą atpažino kaip asmenį, kuris kliudė jo automobilį ir padarė turtinę žalą, atpažino jo vairuojamą automobilį, tačiau faktiškai toks procesinis veiksmas nebuvo atliktas, jis nebuvo parodytas Ž. B. tarp kitų asmenų. Todėl toks jo atpažinimas negali būti leistinas įrodymas, patvirtinantis kaltę. Nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos padarymo faktą, jos dydį, nors jis nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 1 d., 130 str. 1 d. kaip pasišalinęs iš įvykio vietos, padaręs turtinę žalą Ž. B..

Apelianto įsitikinimu, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jį 2014-08-19 03 val. 13 min. Jonavoje, Plento g. 13, pažeidus Kelių eismo taisyklių 234, 9 p., pasišalinus iš kelių eismo įvykio vietos, jo kaltė šio administracinio teisės pažeidimo padaryme neįrodyta.

Dėl įvykio (duomenys neskelbtini), s/b „(duomenys neskelbtini) apeliantas nurodo, kad pripažįsta, jog vairuodamas transporto priemonę „VW Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-08-19 apie 4 val. atsitrenkęs į tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią D. A. ir padaręs jai turtinę žalą, tačiau neigia, kad nepasirinko saugaus greičio, buvo neatsargus, neatsižvelgė į kelio sąlygas, nes automobilio vairą pasuko siekdamas išvengti susidūrimo su į kelią išbėgusiu šunimi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tyčia nepasišalino iš įvykio vietos, norėjo pasikalbėti su tvoros šeimininkais, tačiau buvo naktis ir niekas jo neįleido, todėl jis norėjo ryte atvažiavęs išsiaiškinti dėl įvykio. Namuose užpildė įvykio deklaraciją ir ryte norėjo ją pateikti nukentėjusiesiems, tačiau nespėjo, nes atvyko policija. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nutarime jo kaltę grindžia D. A. parodymais, o jo parodymus atmeta, nes liudytojos parodymai nepaneigia ir jo paaiškinimo, kad jis bandė patekti į jos namą po eismo įvykio, beldė į duris. Apelianto teigimu, abejotina, kad 4 val. nakties ji nemiegojo, stovėjo prie lango ir matė tvoros apgadinimo aplinkybes. Apeliantas tvirtina, kad jo aiškinimas, jog neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos nepaneigtas, nes įvykio liudytojų nėra, o nepanaikinti prieštaravimai tarp jo ir D. A. parodymų turi būti sprendžiami apelianto naudai.

Jeigu apeliacinis skundas nebūtų tenkinamas, apeliantas prašo jo atžvilgiu pritaikyti LR ATPK 30¹ straipsnį, paskirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta įstatyme, neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad skirdamas nuobaudą, teismas neatsižvelgė į jo šeimos padėtį, kad turi nepilnametį vaiką, sugyventinė J. K. yra nėščia, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga kiekvieną dieną vežioti dukrą į darželį, tvarkyti kitus buitinius reikalus. Teigia, kad LR ATPK 30¹ straipsnis numato, jog organas, nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į šio kodekso 31 straipsnyje nurodytas aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, gali paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visiškai neskirti administracinės nuobaudos, vadovaujantis teisingumo, protingumo, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, padarys išvadas ir bausmės tikslai nubausti ir perauklėti šį asmenį bus pasiekti sušvelninus jam bausmę. Jis pasižada ateityje atsargiai vairuoti transporto priemonę, būti atidus ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

S. T. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

S. T. pripažintas kaltu dėl dviejų eismo įvykių padarymo. Apeliaciniame skunde argumentus dėl kiekvieno jų išdėstė atskirai, todėl apygardos teismas dėl abiejų įvykių pasisako taip pat atskirai.

Dėl eismo įvykio aikštelėje, esančioje Jonavoje, Plento g. 13.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.

Apeliantas neigia, kad važiuodamas automobiliu aikštelėje kliudė joje stovintį automobilį „Ford Galaxy“, jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis teigė, kad iki baro savo automobiliu nuvežė draugą E. A. ir laukė taksi, tuo metu iš aikštelėje stovėjusio automobilio „Ford“ išlipo vyras, kuris pasakė, kad miegojo automobilyje ir pabudo nuo stuktelėjimo, apkaltino apgadinus jo automobilį. Jis (S. T.) paneigė, kad atsitrenkė į jo automobilį, tuomet „Fordo“ vairuotojas apžiūrėjo savo automobilį ir pasakė, kad nieko nėra. Jis (S. T.) dar paklausė jo, ar turi kokių nors pretenzijų, į ką šis atsakė, kad neturi. Teisme apeliantas nurodė tas pačias aplinkybes. Liudytoju apklaustas pažeidėjo draugas E. A. palaikė S. T. nurodytą versiją, analogiškai parodęs, kad aikštelėje, belaukiant taksi, iš „Ford Galaxy“ automobilio išlipo vairuotojas ir pasakė, kad atsikėlė, nes mašina sujudėjo. Liudytojas suprato, kad nori juos apkaltinti atsitrenkus, o jiems paprašius parodyti, kur jie atsitrenkė, to automobilio vairuotojas apžiūrėjo savo mašiną ir pasakė, kad atsiprašo, nes pretenzijų neturi.

Apylinkės teismas pagrįstai pažeidėjo S. T. ir liudytojo E. A. parodymų nelaikė teisingais ir patikimais, nes jų nurodyta įvykio versija paneigta liudytojo Ž. B. parodymais, kurių patikimumu teismas neturėjo pagrindo suabejoti, ir rašytine bylos medžiaga.

Apklaustas teisme liudytojas Ž. B. paaiškino, kad 2014-08-19 naktį miegojo savo automobilyje aikštelėje prie baro „Pavėsis“, pabudo nuo to, kad kažkas atsitrenkė į jo automobilį. Po stuktelėjimo jis išlipo iš automobilio ir pamatė „Golf“ markės automobilį, stovintį gal per vieną metrą nuo jo automobilio galo. Iš to automobilio išlipo vairuotojas, kuriam Ž. B. pasakė, kad jis įvažiavo į jo automobilio galą ir kad dabar reikia šį reikalą kažkaip spręsti, tačiau automobilio „Golf“ vairuotojas į dialogą nesileido ir problemos nesprendė. Automobilio „Golf“ vairuotojas sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Liudytojas Ž. B. teigė, kad incidento metu daugiau žmonių lauke nebuvo, o ar kas nors buvo automobilio „Golf“ salone, jis nematė, nes buvo tamsu. Kai automobilis „Golf“ nuvažiavo, jis dėl įvykio paskambino telefonu 112 į policiją. Atvykę pareigūnai jo automobilį nufotografavo, nubraižė schemą, viską aprašė, jo automobiliui buvo nustatyti apgadinimai: įspaustas galinis bamperis ir įspaustas bagažinės dangčio kampas. Teigia, kad nei incidento metu, nei po jo, taksi automobilis į aikštelę atvažiavęs nebuvo.

Taigi, neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad Ž. B. buvo automobilyje aikštelėje. Į tą pačią aikštelę automobiliu buvo atvykęs ir S. T.. Taip pat nustatyta, kad Ž. B. pabudo būtent nuo apelianto automobilio atsitrenkimo į jo automobilį ir išlipęs iš automobilio bendravo su apeliantu. Ž. B. parodymų, kad jis kalbėjo su automobilio „Golf“ vairuotoju, neneigia ir apeliantas, tačiau tai, kad S. T. po šio pokalbio iš įvykio vietos išvažiavo, o Ž. B. iš karto pranešė policijai, niekaip logiškai nepaaiškina apelianto išsakytos versijos, jog Ž. B. pasakė jam, kad jokių pretenzijų dėl automobilio apgadinimo neturi. Abejonių dėl apelianto versijos patikimumo kelia ir prieštaravimai jo paties parodymuose. S. T. kategoriškai tvirtina, jog jis Ž. B. automobilio nekliudė, tačiau neneigia tos aplinkybės, kad šiam pareiškus pretenzijas, S. T. vis tik ėjo apžiūrėti Ž. B. automobilio, klausė, ar jis neturi jam pretenzijų, Ž. B. jau po įvykio vėl įsėdus į savo automobilį, S. T. teigė dar kartą apžiūrėjęs „Ford“ automobilį, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjęs.

Tą aplinkybę, kad Ž. B. automobilis buvo apgadintas, patvirtina ne tik jo paties parodymai, tačiau ir į įvykio vietą atvykusių ir tai fiksavusių Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VPS PB vyresn. patrulių R. K. ir K. A. tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelė Nr. 1. Be to, atvykus policijos pareigūnams, Ž. B. nurodė jo automobilį apgadinusio automobilio markę, valstybinius numerius. Pirminiame Ž. B. paaiškinime nurodyti netikslumai dėl automobilio numerio ir įvykio laiko vėliau buvo jo patikslinti, argumentuotai nurodžius tokių suklydimų priežastis. Apklaustas teisme liudytojas Ž. B. taip pat nurodė jau patikslintas įvykio aplinkybes, kurios atitinka kitą bylos medžiagą, todėl Ž. B. nurodytas aplinkybes apie įvykį laikyti nenuosekliomis, prieštaringomis ir nevertinti jų kaip patikimų ir apelianto kaltę patvirtinančių duomenų, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, aukštesnysis teismas nemato objektyvių priežasčių.

Ž. B. parodymus dėl aplinkybės, jog incidento metu joks taksi automobilis atvažiavęs nebuvo ir jokio kito žmogaus jis įvykio vietoje nematė, patvirtina iš UAB „Modesta“ gautas atsakymas į teismo paklausimą, kad nurodytą dieną ir nurodytu laiku iš viso joks iškvietimas prie baro „Pavėsis“ užfiksuotas nebuvo ir niekas tuo adresu iš dirbusių vairuotojų nevažiavo. Nors apeliantas tvirtina, jog šie duomenys negali kategoriškai paneigti jo ir liudytojo E. A. parodymų, nes taksi iškvietimas firmoje galėjo būti ir neužfiksuotas, tačiau pažymima, jog faktą, kad UAB „Modesta“ taksi automobilio įvykio vietoje ir laiku nebuvo, patvirtino ne tik šis atsakymas, bet ir aukščiau aptarti liudytojo Ž. B. parodymai. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas dėl Ž. B. prieštaringų aplinkybių dėl padarytos žalos nurodymo. Paaiškinime Ž. B. nurodė, jog dėl automobilio apgadinimų jam padaryta 1250 litų žala, teisme jis nurodė, jog dalį apgadinimų jau sutvarkė, už ką sumokėjo 200 litų, o kitus dar reikės tvarkyti, teigė, kad 1200 litų gali ir neužtekti visiškai suremontuoti automobilį, taigi, dėl padarytos žalos dydžio jokių prieštaravimų nenustatyta. Tai, kad nebuvo nustatoma konkreti Ž. B. dėl jo automobilio apgadinimo padaryta žala, neturi reikšmės nustatant faktines pažeidimo padarymo aplinkybes ir apelianto kaltę pagal inkriminuotus administracinius teises pažeidimus, nes administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį atsirasti nebūtina nustatyti, kad eismo įvykio metu asmuo patyrė realią turtinę žalą, pakanka konstatuoti turto apgadinimo faktą.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl proceso pažeidimų renkant įrodymus dėl šio įvykio. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. T. iš įvykio vietos pasišalino, todėl Ž. B. apie įvykį pranešus policijos pareigūnams, šie atvykę ir konstatavę Ž. B. automobilio apgadinimus, dėl įvykio pradėjo tyrimą, t. y. užfiksavo įvykio vietą, pagal nukentėjusiojo asmens paaiškinimus ir automobilio apgadinimo lokalizaciją sudarė eismo įvykio schemą, pagal turimą informaciją surašė tarnybinius pranešimus. Tokiu būdu jie vykdė savo tarnybinę pareigą, atlikdami šiuos veiksmus jokių procesinių pažeidimų nepadarė. Kaip jau minėta, Ž. B. policijos pareigūnams nurodė automobilio, kuris atsitrenkė į jo automobilį, markę bei valstybinius numerius, todėl sulaikius galimai eismo įvykį padariusį automobilį ir vairuotoją, jų atpažinimas vertintinas tik kaip aplinkybių patikslinimas, o ne įtariamo asmens atpažinimo procedūra, kaip nurodyta apeliaciniame skunde.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė dėl šios dalies teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti nėra jokio pagrindo.

Dėl eismo įvykio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.

Teismo posėdyje apklaustas S. T. neneigė, kad savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esančio sklypo tvoros plytų stulpelį, kuris nuo smūgio subyrėjo, tačiau neigia tai padaręs dėl nepasirinkto saugaus greičio ir nesilaikius visų būtinų atsargumo priemonių, todėl neigia kaltę dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo. Taip pat jis neigia padaręs LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nes neįrodytas jo sąmoningas pasitraukimas iš įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės.

S. T. nurodė, kad jam važiuojant sodų teritorijoje, į kelią išbėgo šuo, ir jis, norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko vairą į dešinę ir atsitrenkė į tvoros plytų stulpelį, kelias soduose yra siauras, todėl taip atsitiko. Apeliantas teigia, kad įvykis įvyko būtent dėl šios aplinkybės, kuri nepriklausė nuo jo netinkamo elgesio.

Konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti S. T. nurodytas šio įvykio priežastis, tačiau net ir laikant jo versiją teisinga, nėra pagrindo teigti, jog jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir nepadarė LR ATPK 127 straipsnyje numatyto pažeidimo. Asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo elgtis atsakingai ir laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Kelių eismo taisyklių 9 p.). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų pateisinti apelianto neatsargų vairavimą ir leistų teigti, kad įvykis atsitiko ne dėl jo kaltės. Savo kaltę dėl sąmoningo pasitraukimo iš įvykio vietos S. T. neigia nurodydamas, kad po to, kai jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į tvoros plytų stulpelį, kuris subyrėjo, jis nuėjo prie namelio, beldė į duris, bet niekas durų neatidarė, todėl jis tikėjosi iš ryto susirasti apgadintos tvoros savininką. Ši apelianto versija apylinkės teismo pagrįstai buvo vertinama kritiškai, kaip neatitinkanti faktinių aplinkybių. Apelianto skundo teiginys, kad jo parodymų nepaneigia liudytojos D. A. parodymai, nes abejotina, jog ji naktį nemiegojo ir viską matė, yra paneigta liudytojos D. A. parodymais. Ši liudytoja parodė, kad įvykio naktį ji buvo pabudusi ir girdėjo pro šalį važiuojantį automobilį, išgirdo dunktelėjimą, pažiūrėjusi pro langą pamatė lėtai važiuojantį automobilį, įsiminė jo valstybinius numerius, be vienos raidės. Tik ryte pamatė, kad tvoros stulpelis nuverstas ir suprato, kad tas automobilis apgadino tvorą, pranešė policijai. Liudytoja nurodė, kad prie durų yra skambutis, jeigu kas būtų skambinęs, ji būtų girdėjusi. Aplinkybė, jog liudytoja policijos pareigūnams beveik tiksliai (be vienos raidės) nurodė S. T. vairuojamo automobilio valstybinius numerius, neginčijamai patvirtina, kad liudytoja iš tiesų įvykio metu nemiegojo, ir leidžia neabejotinai teigti, kad S. T., eismo įvykio metu sugadinęs svetimą turtą, nesiėmė jokių priemonių informuoti apie tai sugadinto turto savininką ir iš įvykio vietos pasišalino. Kelių eismo taisyklių 234 punkte numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Taigi, nesant nukentėjusiojo asmens, eismo įvykį sukėlęs asmuo privalėjo apie tai pranešti policijai, ko apeliantas nepadarė. Tai, kad S. T. teisme pateikė jo užpildytą eismo įvykio deklaraciją, nepaneigia jo kaltės, nes neįrodyta, jog ji buvo užpildyta tuoj po įvykio, be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, vienasmeniškai surašyta eismo įvykio deklaracija apie tai nieko nežinant antrajai pusei, neįgauna teisinio dokumento statuso.

Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. T., žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, ir žinodamas, kad tokioje situacijoje privalu iškviesti policijos pareigūnus, šios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl šių priežasčių pritartina nutarime padarytai išvadai, kad S. T. veika teisingai kvalifikuota ne tik pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė dėl šios dalies teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti nėra jokio pagrindo.

Dėl prašymo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, švelninti paskirtą nuobaudą, neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Atvejai, kai už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu, tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje skiriant administracines nuobaudas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, buvo įvertintos aplinkybės, apibūdinančios padarytų pažeidimų pobūdį ir padarinius, pažeidėjo asmenybę. S. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus jis padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį paskirta administracinė nuobauda. Jokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta, kurios leistų taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apylinkės teismo nutarimu S. T. už du LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus buvo paskirta subendrinta nuobauda – 3800 Lt bauda, kuri pakeista į 190 valandų nemokamų viešųjų darbų, kuriuos S. T. įpareigotas atlikti per 5 (penkis) mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Ši nuobauda paskirta nepažeidus įstatymo reikalavimų, nelaikytina per griežta. Ji tinkama siekiant nuobaudos tikslų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog esant akivaizdiems jo kaltės įrodymams, apeliantas savo kaltę neigė, siekdamas išvengti atsakomybės, todėl padarytų pažeidimų pobūdis ir S. T. elgesys po padarytų pažeidimų neleidžia daryti išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę, nei įstatyme numatyta, nuobaudą.

Apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą S. T. paskyrė teisingą nuobaudą. S. T. nurodytos aplinkybės, jog paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, sukels jam ir jo šeimos nariams neigiamas pasekmes, nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą neskirti jam šios nuobaudos, kadangi, kaip teisingai nutarime pažymėjo apylinkės teismas, darydamas pažeidimą apeliantas prisiėmė galimų neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.