Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. R. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki vienerių metų aštuonerių mėnesių. Bausmė atliekama pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 13 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gruodžio 13 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 mėnesiai (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė taikyti nuteistajam G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad G. R. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo mati, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Nuteistasis G. R. skunde konkretaus prašymo nesuformulavo, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, jog prašoma panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis pažymi, jog Komisija, spręsdama dėl jo lygtinio paleidimo, buvo vieninga ir pasisakė už nuteistojo paleidimą, nuteistasis už gerą elgesį buvo skatintas, stengėsi gauti darbą, tačiau dėl darbo stygiaus jo negavo. Skunde taip pat pažymima, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 80 balų, taigi, nuteistojo teigimu, matosi, kad jis ir toliau taisosi į gerąją pusę.Skunde taip pat nurodo, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo jau daug laiko, dėl nusikalstamos veikos jis visiškai prisipažino. Pažymi, jog būdamas laisvėje ir dirbdamas galėtų greičiau išmokėti ieškinius, nes turi gyvenamąją vietą ir garantuotą darbą. Nuteistasis turi du mažamečius vaikus, kuriems reikalingas šeimos maitintojas bei materialinė parama. Pažymi, kad darydamas nusikaltimus, nuteistasis buvo jauno amžiaus, elgėsi kvailai, tačiau šiuo metu jau yra pasiryžęs integruotis į visuomenę, nedaryti nusikaltimų ir rūpintis savo šeima. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo G. R. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 80. Kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui, o nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kaip matyti iš byloje pateiktos suvestinės pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo lentelės, G. R. nustatomi tiek statiniai, tiek ir dinaminiai nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Informacija apie ankstesnius teistumus yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis pakeisti negali, tačiau pakankamai aukštą riziką sąlygoja ir nuteistojo išsilavinimas, mokymasis, galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai. Tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nustatomi kriminogeniniai veiksniai, tarp kurių be kita ko vis dar nustatoma galimybė nuteistojo netinkamų elgesio modelių pasirinkimui. Nors apeliantas skunde teigia, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis iš karto įsidarbins, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti apie nepakankamai akivaizdžią nuteistojo pataisos proceso pažangą.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis šiuo metu nedirba ir nesimoko. Nors, kaip nurodo ir pats G. R., jis nedirba dėl darbo vietų trūkumo, tačiau, atsižvelgiant į ankstesnius apelianto teistumus dėl išimtinai turtinio pobūdžio nusikaltimų darymo, kritiškai vertintina tai, jog nuteistasis pataisos namuose nesiekia mokytis, įgyti specialybių, kurios padėtų jam lengviau įsidarbinti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistasis dirbo būdamas laivėje. Nors skunde apeliantas nurodo teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra tik jam būnant struktūruotoje aplinkoje. Kaip nuteistasis integruosis į visuomenę išėjęs iš struktūruotos aplinkos, priklausys nuo paties nuteistojo ir aplinkos faktorių. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai. Jis dažnai pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra linkęs elgtis nerūpestingai, rizikingai. Visa tai rodo, kad G. R. elgesys tik formaliai atitinka pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, kurios privalo laikytis visi laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys, bet nerodo nuteistojo kryptingo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti. Esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, kuri artima aukštai, ir įvertinus nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, tai sudaro teismui pagrindo manyti, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti. metu. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. R. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. R. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.