- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-1742-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- uždarąja akcine bendrove „Nimfėja“, uždarąja akcine bendrove „Verus Gustus“, uždarąja akcine bendrove „Dovintė“, E. Š.
- Kategorijos
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2423-615/2011 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui A. V. su trečiaisiais asmenimis uždarąja akcine bendrove „Nimfėja“, uždarąja akcine bendrove „Verus Gustus“, uždarąja akcine bendrove „Dovintė“, E. Š. dėl kito asmens turto administravimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. Š. ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą (1 t. b. l. 2-12), kuriuo prašė pripažinti A. V. 2010 m. gegužės 5 d. įgaliojimus E. Š. Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 negaliojančiais; pripažinti A. V. 2010 m. gegužės 5 d. įsakymus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 negaliojančiais; įpareigoti A. V. pasirašyti vekselius už 2010 m. gegužės ir birželio mėnesius už naudojimąsi patalpomis pagal 2009 m. gruodžio 28 d. Papildomą susitarimą prie 2005 m. lapkričio 9 d. nuomos sutarties Nr. 051109GDP-22 tarp UAB „Nimfėjos“ ir UAB „Gedimino 20“; įpareigoti A. V. tiesiogiai vykdyti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį ir neperduoti savo teisių ir pareigų pagal šią nutartį jokiam trečiajam asmeniui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 1 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinio dalies reikalavimų dėl įpareigojimo A. V. pasirašyti vekselius už 2010 m. gegužės ir birželio mėnesius už naudojimąsi patalpomis pagal 2009 m. gruodžio 28 d. papildomą susitarimą prie 2005 m. lapkričio 9 d. nuomos sutarties Nr. 051109GDP-22 tarp UAB „Nimfėjos“ ir UAB „Gedimino 20“, įpareigojimo A. V. tiesiogiai vykdyti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį ir neperduoti savo teisių ir pareigų pagal šią nutartį jokiam trečiajam asmeniui, atsiėmimą ir šioje dalyje ieškinį paliko nenagrinėtu, kitoje dalyje civilinę bylą Nr. 2- 2423-615/2011 nutraukė, priteisė iš ieškovo V. Š. teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu - 49 Lt valstybei. Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsiėmimo teismas nurodė, kad atsakovo atstovė dalies ieškinio reikalavimų atsiėmimui teismo posėdžio metu neprieštaravo, todėl ieškovo dalies ieškinio reikalavimų atsiėmimą priėmė, ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu. Dėl civilinės bylos nutraukimo dalyje kitų ieškinio reikalavimų, kaip nenagrinėtų teisme teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-941-260/2011 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui R. G. dėl asmens atšaukimo iš juridinių asmenų valdymo organų bei juridinio asmens valdymo organo padaryto žalos atlyginimo buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdžiusios UAB „Dovintė“ vienasmenio valdymo organo direktoriaus R. G. įgaliojimus ir paskirtas UAB „Dovintė“ administratorius. Be to, ginčijamų įsakymų ir įgaliojimų, kurie šiuo metu jau ir taip yra negaliojantys, pripažinimas negaliojančiais dar kartą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šalims nesukeltų jokių konkrečių teisinių pasekmių, kadangi ginčijamų įsakymų pagrindu išduotų įgaliojimų galiojimo terminas šio metu yra pasibaigęs dar ir CK 2.142 straipsnio 1 dalies pagrindu (kai terminas įgaliojime nenurodytas, įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, pripažinti įgaliojimus ir įsakymus negaliojančiais. Skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas neteisingai vertino ieškovo pateiktus reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, jog ,,[...] minėti sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Pripažintas negaliojančiu, sandoris netenka teisinės galios ir nesukelia tų teisinių padarinių, kurių juo buvo siekiama, kitaip tariant - nustoja galioti. Pagal CK 1.95 str. 1 d. -„pripažintas negaliojančiu, sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento)“. Kitaip tariant, negaliojantis sandoris laikomas nesukėlusiu juo siektų teisinių padarinių nuo jo sudarymo momento, todėl šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį, buvusią prieš sandorio sudarymą.“ Taigi ieškovas ieškinyje aiškiai išreiškė savo reikalavimą, kad sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Ieškovas nepateikė reikalavimo, kad sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais kažkokiu kitu terminu, nei nuo sandorio sudarymo momento.
2. Teismas nepagrįstai analizavo ar civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas yra pareiškęs kitą ieškinį teisme prieš atsakovą dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovo atstovas aiškiai išreiškė, ko ieškovas sieks, jeigu teismo sprendimas bus palankus ieškovui civilinėje byloje, t. y. ieškovo atstovas pažymėjo, kad ieškovas sieks tam tikrų nuostolių atlyginimo iš atsakovo, kurio dydžio šiai dienai (civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės apylinkės teisme posėdžio dienai, 2011 m. gegužės 18 dienai) ieškovas negali įvertinti. Šio ieškinio tikslas yra reikalavimas ne į tam tikrą nuostolių dydį, tačiau pirmiausia išsiaiškinimas, ar CK, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų apimtyje atsakovo suteikti įgaliojimai E. Š. gali būti laikomi teisėtais. Tik nustačius šias aplinkybes teismo sprendimu, ieškovas gali tiksliai suformuluoti savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
3. Teismas netinkamai įvertino ieškovo reikalavimą ir jo turinį. Reikalavimas pripažinti įsakymus ir įgaliojimus negaliojančiais buvo grindžiamas tuo, jog atsakovas neturėjo teisės jų išduoti remiantis CK 4.242 str. 2 d., 4.243 str. 1 d., 4.246 str. Tai reiškia, jog ieškovas argumentuodamas savo ieškinį tuo, jog atsakovas pažeidė tam tikras CK normas išduodamas įgaliojimus ir įsakymus, prašo pripažinti išduotus įsakymus ir įgaliojimus negaliojančiais būtent remiantis tais argumentais, kad atsakovas neturėjo subjektinės teisės išduoti nurodytus dokumentus. Netikslinga reikšti reikalavimą pripažinti įsakymus ir įgaliojimus neteisėtai išduotais, jei pats ieškovas turi teisę suformuluoti savo reikalavimą pripažinti tam tikrus sandorius negaliojančiais būtent dėl to, kad, ieškovo nuomone, tam tikri sandoriai buvo sudaryti be teisės juos sudaryti.
4. Teismas pažeidė CPK 185 str. normas ir įrodinėjimo bei į bylą pateiktų įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo turėjo kruopščiai ištirti ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad yra svarbu pripažinti sandorius negaliojančius net ir tuo atveju, jei neįmanoma šiuo metu pagal minėtus sandorius įgyvendinti tam tikrų teisių ar vykdyti pareigų. Pastarasis procesinės teisės normų (CPK 3 str. 7 d., 13, 16, 185 str.) pažeidimas rodo, jog buvo pažeistos tiek įstatymo, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuotos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad CK 1.138 str. 1 d. yra pateiktas sąrašas būdų, kuriais teismas, neviršydamas savo kompetencijos įstatymų nustatyta tvarka gina civilines teises. Kadangi ginamos tik pažeistos teisės, o tokio pažeidimo bylos nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo ir šalys jau buvo grąžintos į prieš ginčą buvusią padėtį, t. y. atkurta buvusi iki, ieškovo nuomone, jo teisės pažeidimo padėtis (CK 1.138 str. 1 d. 2 p.), teismo sprendimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, t. y. nesuteiktų ieškovui jokių teisių ar pareigų, kurių jis neturi šiuo metu. Ieškovo teiginys, kad tik išsprendus įgaliojimų ir įsakymų pripažinimo negaliojančiais klausimą šioje byloje jis galės kreiptis dėl nuostolių atlyginimo, nepagrįstas, nes nepriklausomai nuo to, ar bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje ar ne, ieškovas turi teisę pasinaudoti CK 1.138 str. 1 d. 6 p. numatytu teisių gynimo būdu, jeigu mano, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė žalos. Todėl nesant ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nesant ieškovo pažeistos ar ginčijamos teisės ir/ar įstatymo ginamo intereso, apylinkės teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis iš dalies yra pagrįstas, todėl iš dalies tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kuriais apeliantas grindžia nutarties dalį dėl bylos nutraukimo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsisakius dalies ieškinio reikalavimų byloje liko neišspręsti reikalavimai pripažinti A. V. 2010 m. gegužės 5 d. įgaliojimus E. Š. Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 negaliojančiais; pripažinti A. V. 2010 m. gegužės 5 d. įsakymus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus siejo su Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-941-260/2011 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui R. G. dėl asmens atšaukimo iš juridinių asmenų valdymo organų bei juridinio asmens valdymo organo padaryto žalos atlyginimo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurios šiuo metu yra panaikintos, todėl laikydamas, kad pareikštų ieškinio reikalavimų išsprendimas nesukels teisinių pasekmių, pirmosios instancijos teismas bylą šioje dalyje nutraukė. Tokia apylinkės teismo argumentai yra nepagrįsti.
Bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi (b. l. 13-15) atsisakė priimti ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui A. V. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nurodydamas, kad ieškinys grindžiamas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių E. Š. ieškinio reikalavimams užtikrinti teisėtumu, todėl toks ieškinys negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme. Ši nutartis buvo panaikinta Kauno apygardos teismo ir ieškinio priėmimo klausimas perduotas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodžius, kad byloje ieškovas, nebūdamas civilinės bylos Nr. 2-2252-260/2010 (Nr. 2-941-260/2011), nagrinėjamos Kauno apygardos teisme, šalis, ieškiniu ginčija administratoriaus vienašalius sandorius, priimtus 2010 m. gegužės 5 d., bei jo veiksmų neteisėtumą, pasireiškiančius neveikimu, o nekvestionuoja Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas 2010 m. lapkričio 6 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas ir dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį pagrindą, o teismo nuomone, ieškovas pakankamai aiškiai ir detaliai nurodė, kokius ir kada neteisėtus veiksmus atliko ieškinio pareiškime atsakovu įtrauktas administratorius A. V. ieškinį, grindžiant CK XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas” bei CK 1.82 straipsnio normomis.
Pirmosios instancijos teismas 2011 m. birželio 1 d. nutartimi nutraukė bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų pripažinti įgaliojimus ir įsakymus negaliojančiais remdamasis iš esmės tais pačiais pagrindais, kaip ir panaikintoje 2010 m. birželio 28 d. nutartyje atsisakydamas priimti ieškinį, t. y. kad V. Š. reiškiami ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija nurodo, kad šioje byloje nėra nustatyta, jog procesas buvo pradėtas pažeidus teisės kreiptis į teismą prielaidas. CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu byla gali būti nutraukta tik tuo atveju, kai ji priskirtina nagrinėti ne teismui arba kai ji turi būti nagrinėjama ne civilinio proceso tvarka, bet kita savarankiška proceso forma teisme. Todėl, teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su atskirojo skundo motyvais, kad ieškovas turi teisę pareikšti tam tikrus reikalavimus, o teismas turi pareigą juos vertinti ir jų atžvilgiu priimti vienokį ar kitokį sprendimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla negalėjo būti nutraukta teismo iniciatyva, o turėjo būti priimamas sprendimas patenkinti arba atmesti ieškovo keliamus reikalavimus.
Kadangi teismas nutraukdamas bylą dalyje ieškovo reikalavimų pripažinti negaliojančiais įgaliojimus ir įsakymus, ginčijamais klausimais bylos iš esmės nenagrinėjo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutarties dalis, kuria byla dalyje ieškinio reikalavimų nutraukta, naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui ieškovo V. Š. ieškinio reikalavimus pripažinti A. V. 2010 m. gegužės 5 d. įgaliojimų E. Š. Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir A. V. 2010 m. gegužės 5 d. įsakymų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 negaliojančiais nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. birželio 1d. nutartį pakeisti.
Teismo nutarties dalį, bylos nutraukimo reikalavimų dalyje, pripažinti A. V. 2010 m. gegužės 5 d. įgaliojimų E. Š. Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir A. V. 2010 m. gegužės 5 d. įsakymų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 negaliojančiais panaikinti ir bylą šių reikalavimų dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.