- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-24
- Bylos Nr.
- e1-2610-1170/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, o būtent – jis 2024 m. liepos 12 d., apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (transporto priemonę) „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,21 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Tokiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. Z. parodė, kad pareikšto įtarimo esmė jam yra aiški, kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Jis dirba (duomenys neskelbtini), t. y. išvežioja užsakymus. Šių metų liepos mėnesį jam buvo priskirtas tarnybinis automobilis „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 10-11 d. jam buvo laisvadieniai ir jis vienas namuose gėrė daug alkoholio. Per šias kelias dienas išgerdavo virš litro degtinės. Minėtas automobilis „Iveco“ stovėjo jo namų kieme. 2024 m. liepos 12 d. buvo darbo diena ir darbas prasidėjo nuo 07.30 val. Prieš darbą jis visą naktį gėrė degtinę ir nemiegojo. Apie 07.00 val. išėjo iš namų ir sėdo į tarnybinį automobilį „Iveco“ būdamas neblaivus, kadangi, kaip minėjo, visą naktį gėrė, neturėjo paaiškinimo darbdaviui kodėl negali atvykti į darbą, todėl nusprendė važiuoti minėta transporto priemone į darbą būdamas neblaivus, tikėjosi, jog ramiai atidirbs pamainą ir jo girto niekas nepastebės. Apie 07.00 val. sėdo į automobilį ir važiavo į (duomenys neskelbtini) esantį sandėlį, kuriame jam reikėjo pasikrauti (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus, pasikrovė (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo po išvežimo taškus. Minėtame sandėlyje niekas nepastebėjo, kad jis yra neblaivus. Jis važinėjo po išvežimo taškus visą dieną iki tol, kol jo apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), nesustabdė kažkoks jam nepažįstamas asmuo, kuris užstojo kelią, jis sustojo ir tas asmuo iš jo (kaltinamojo A. Z.) vairuojamos transporto priemonės ištraukė raktelius, o po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Pastarieji patikrino jo blaivumą ir, kiek prisimena, jis įpūtė virš 3 promilių. Policijos pareigūnai dėl šio įvykio pradėjo tyrimą. Papildomai nori pasakyti, kad jis darbo metu negėrė alkoholio, jį gėrė visą naktį prieš darbą, todėl nežino ir nesupranta kodėl tiek daug įpūtė. Visą dieną kol dirbo, jautėsi, jog buvo neblaivus, tačiau nesitikėjo tiek daug įpūsti. Tai pirmas kartas, kai transporto priemonę vairavo neblaivus, niekuomet anksčiau to nebuvo daręs.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. I. parodė, kad jis kartu su savo žmona I. (pastaba. I.) 2024 m. liepos 12 d., apie 12.40 val. važiavo (duomenys neskelbtini), kai pastebėjo transporto priemonę – mikroautobusą „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris jam pasirodė labai įtartinas, kadangi nuolatos manevravo per važiuojamąją kelio dalį. Jis kartu su savo žmona įtarė, kad minėto mikroautobuso vairuotojas galimai yra neblaivus ir nusprendė sekti paskui šią transporto priemonę. Kažkuriuo momentu mikroautobusas sustojo netoli autobusų stotelės, galimai „(duomenys neskelbtini)“, tuomet jis savo automobiliu „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užstatė mikroautobusą. Jam užstačius automobilį, jis per savo automobilio galinį langą pradėjo stebėti automobilio „Iveco“ vairuotoją ir pamatė, kad šis atrodė labai pavargęs ir netgi galimai bandė miegoti, tuomet jis visiškai įsitikino, jog asmuo yra neblaivus. Supratęs, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus, liudytojas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, o jam bendraujant su bendrojo pagalbos centro darbuotoja, automobilis „Iveco“ pradėjo judėti. Jis apvažiavo mikroautobusą, tuomet bendraudamas su pareigūnais toliau pradėjo sekti transporto priemonę, jie kartu pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant paskui mikroautobusą, liudytojas nuolatos kontaktavo su policijos pareigūnais ir nurodė link kur juda galimai neblaivus vairuotojas. Važiuojant (duomenys neskelbtini), vairuotojas nusuko link viaduko, apsisuko ir pradėjo važiuoti atgal ((duomenys neskelbtini)), tuomet liudytojas nusprendė dar kartą užstatyti mikroautobusą. Užstačius mikroautobusą, jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie mikroautobuso vairuotojo, atidarė duris ir paaiškino vairuotojui, kad kelionė yra baigta, taip pat liudytojas pats ištraukė raktelius iš transporto priemonės spynelės ir jie visi pradėjo laukti kol į įvykio vietą atvyks policijos pareigūnai. Papildomai nori paminėti, kad mikroautobuso vairuotojas nebuvo agresyvus, nesipriešino, kai liudytojas paėmė automobilio raktus, vairuotojas aiškino, jog alkoholinių gėrimų nevartojo. Maždaug po 5 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie nustatė, kad mikroautobuso vairuotojas neblaivus. Jis minėto asmens nepažįsta, matė pirmą kartą. Kai jis sustabdė mikroautobuso vairuotoją, jie buvo priešais pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš esmės analogiškas esmines faktines įvykio aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. I..
I. I. 2024 m. liepos 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įtarė, kad galimai neblaivus vairuotojas, pranešė BPC 112. Sekė minėtą automobilį, kol sankryžoje jie sustabdė transporto priemonę ir laukė kada atvyks policijos pareigūnai. Šis įvykis įvyko apie 12.40 val. P. I. 2024 m. liepos 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodė analogiškas įvykio faktines aplinkybes kaip ir I. I..
(duomenys neskelbtini) O. S. (O. S.) 2024 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. liepos 12 d., apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), A. Z., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatytos 3,21 promilės.
(duomenys neskelbtini) G. A. 2024 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 12 d. dirbant maršrute tarnybiniu automobiliu, kuris pažymėtas skiriamaisiais policijos ženklais, kartu su (duomenys neskelbtini) D. J., apie 12.50 val. iš (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, jog pranešėjas važiuoja paskui transporto priemonę „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo pranešėją ir minėtą pagal pranešimą transporto priemonę „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pranešėjas P. I. paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini), pastebėjo per kelią vinguriuojantį automobilį „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam tai sukėlė įtarimą, jog vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėjas aplenkė galimai neblaivaus vairuotojo automobilį, užtvėrė šiam kelią ir nuėjo prie vairuotojo, o įsitikinęs, jog vairuotojas keistai elgiasi ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, pareikalavo užgesinti automobilio variklį ir atiduoti raktelius, kol į vietą atvyks policijos pareigūnai. Pranešėjas buvo su savo žmona, kuri paaiškino analogiškas įvykio aplinkybes. Pradėjus bendrauti su transporto priemonės „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoju, kaip vėliau paaiškėjo A. Z., juto nuo šio asmens sklindantį stiprų alkoholio kvapą, vairuotojo kalba buvo nerišli, svirduliavo. Asmuo paaiškino, kad alkoholį vartojo įvykio dieną, daugiau nieko paaiškinti ir bendrauti nenorėjo. Patikrino asmens blaivumą alkotesteriu – pirmu putimu 13.04 val. buvo nustatytas 3,21 promilių girtumas, o antru putimu 13.24 val. nustatytas 3,40 promilių girtumas. A. Z. vairuota įmonės transporto priemonė buvo perduota įmonės darbuotojui M. M..
Automobilio apžiūros 2024 m. liepos 12 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra baltos spalvos su reklaminiais ženklais „(duomenys neskelbtini)“ automobilis „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra antroje eismo juostoje. Priėjus prie šio automobilio ir pasisukus į kairę pusę, matomas transporto priemonės salonas. Atidarius automobilio dureles, ant keleivio sėdynės matomi išmėtyti daiktai. Šalia keleivio sėdynės yra šviesiai rudos spalvos popierinis maišelis, kurio viduje matomas degtinės „(duomenys neskelbtini)“ butelis. Atidarius galines transporto priemonės duris, matomos pilkos spalvos dėžės su maisto produktais.
2024 m. liepos 12 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. Z. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. A. Z. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš 1 valandą, buvo atliktas asmens tikrinimas, t. y. pirmuoju tikrinimu 13.04 val. buvo nustatytas 3,21 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 13.24 val. nustatytas 3,40 promilių neblaivumas. A. Z. su šiais alkotesterio parodymais sutiko, neblaivumo nustatymo akte pasirašė.
Alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad A. Z. 2024 m. liepos 12 d., 13:04:51 val. buvo nustatytas 3,21 promilių neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad A. Z. 2024 m. liepos 12 d., 13:28:04 val. buvo nustatytas 3,40 promilių neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini)).
2024 m. sausio 18 d. patikros sertifikate nurodyta, kad alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki (duomenys neskelbtini), alkotesteris yra tinkamas naudoti.
2024 m. liepos 15 d. VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad transporto priemonės (krovininio automobilio (iki 3,5 t)) „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad lengvosios komercinės transporto priemonės „Iveco 35 S 16 V“ (kategorija (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gamybos), kėbulas – (duomenys neskelbtini), kuro tipas – (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris (duomenys neskelbtini), variklio galia – (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina (su PVM) 2024 m. liepos mėnesį yra 17 820 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią teisės normą.
KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti ir kurie gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bei sutampa tarpusavyje ir vienas kitą papildo, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę ir juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas esmines bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, jog A. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, visiškai įrodyta bei nekelia jokių objektyvių abejonių.
Ikiteisminio tyrimo metu įvykusios apklausos metu A. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. liepos 10-11 d. jam buvo laisvadieniai, jis vienas namuose gėrė daug alkoholio, per šias kelias dienas išgerdavo virš litro degtinės. 2024 m. liepos 12 d. buvo darbo diena, darbas prasidėjo nuo 07.30 val., tačiau prieš darbą jis visą naktį gėrė degtinę ir nemiegojo. Įvykio dieną, apie 07.00 val. išėjo iš namų ir sėdo į jam darbovietės suteiktą darbinį automobilį „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kadangi, kaip minėjo, visą naktį gėrė, neturėjo paaiškinimo darbdaviui kodėl negali atvykti į darbą, todėl nusprendė važiuoti minėta transporto priemone į darbą. Tikėjosi, jog ramiai atidirbs pamainą ir jo girto niekas nepastebės. Apie 07.00 val. sėdo į automobilį ir važiavo į (duomenys neskelbtini) esantį sandėlį, kuriame jam reikėjo pasikrauti (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus, pasikrovė (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo po išvežimo taškus. Jis važinėjo po išvežimo taškus visą dieną iki tol, kol jo (duomenys neskelbtini) nesustabdė jam nepažįstamas asmuo, kuris užstojo kelią, jis sustojo ir tas asmuo iš jo vairuojamos transporto priemonės ištraukė raktelius, o po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Pastarieji patikrino jo blaivumą ir, kiek prisimena, jis įpūtė virš 3 promilių. Šie teismo aptarti kaltinamojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. I., kuris šiai baudžiamajai bylai aktualiu laiku bei vietoje tiesiogiai matė A. Z. vairuojantį transporto priemonę „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), parodė, kad kartu su žmona I. I. 2024 m. liepos 12 d., apie 12.40 val. važiavo (duomenys neskelbtini), kuomet pastebėjo mikroautobusą „Iveco“, kuris jam pasirodė labai įtartinas, kadangi nuolatos manevravo per važiuojamąją kelio dalį. Įtarė, kad minėto mikroautobuso vairuotojas galimai yra neblaivus ir nusprendė sekti paskui šią transporto priemonę. Važiuojant (duomenys neskelbtini), mikroautobuso vairuotojas nusuko link viaduko, apsisuko ir pradėjo važiuoti atgal ((duomenys neskelbtini)), tuomet nusprendė užstatyti mikroautobusą. Užstačius mikroautobusą, jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie mikroautobuso vairuotojo, atidarė duris ir ištraukė raktelius iš transporto priemonės spynelės bei jie visi pradėjo laukti kol į įvykio vietą atvyks policijos pareigūnai. Maždaug po 5 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie nustatė, kad mikroautobuso vairuotojas neblaivus. Kaltinamajam inkriminuotą automobilio vairavimo esant neblaiviam faktą patvirtina ne tik aptarti bei tarpusavyje sutampantys minėtų proceso dalyvių duoti parodymai, bet ir 2024 m. liepos 12 d. neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rezultatai, kuriuose užfiksuota, kad A. Z. 2024 m. liepos 12 d., 13:04:51 val. atliktos patikros metu alkoholio matuokliu buvo nustatytas 3,21 promilių neblaivumas, o 13:28:04 val. – 3,40 promilių neblaivumas. Be kita ko, šiuos prieš tai sutampančius ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismo pripažintus įrodymais, taip pat atitinka ir G. A. 2024 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys. Visi šie aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines kaltinamajam A. Z. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.
Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 2024 m. liepos 12 d., apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad kaltinamojo iškvėptame ore yra 3,21 promilių etilo alkoholio koncentracija. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. Z. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o asmens kaltė įrodyta visiškai.
Teismas, atsižvelgęs į šios baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 17 d. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Z. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei kitais baudžiamojoje byloje spręstinais klausimais.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę A. Z., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
A. Z. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei byloje esančio 2024 m. liepos 15 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, kaltinamasis A. Z. iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio nebuvo teistas, šiuo metu pastarojo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų ar (ir) teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Iš byloje esančio 2024 m. liepos 15 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per vienerių metų laikotarpį kaltinamojo atžvilgiu nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisenų. Bylos duomenimis kaltinamasis A. Z. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Byloje negauta duomenų, kad asmuo gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis), be to, jog nebuvo padaryta nei turtinio, nei neturtinio pobūdžio žala, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta A. Z. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus prokurorės siūlomą 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą, kuri parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką asmens elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir A. Z. paskiriant 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
Nors kaltinamasis, pastarajam pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir neprašė nustatyti ilgesnį terminą skiriamos baudos sumokėjimui, tačiau teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, A. Z. charakterizuojančius duomenis bei į tai, jog asmeniui kartu su bausme bus skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė (turto vertę atitinkančios gana nemažos pinigų sumos konfiskavimas), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga, proporcinga ir teisinga skirtinos baudos sumokėjimui nustatyti ilgesnį nei 2 mėnesių terminą – 8 mėnesius.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas vertina esant tikslinga A. Z. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, asmens padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tik tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio (vienerių metų) šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas, nustatydamas konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą, atsižvelgia į tai, kad A. Z. už analogiško nusikaltimo padarymą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, be kita ko, pastarasis netrauktas ir administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kita vertus, kaip galima suprasti iš kaltinamojo A. Z. duotų parodymų turinio, pastarasis transporto priemonę, būdamas neblaivus ir atlikdamas darbines funkcijas, vairavo gana ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 07.00 val. iki tol, kol buvo sustabdytas liudytojo P. I., taip pat buvo važiuojama gana judriomis (duomenys neskelbtini) vietomis, kas vertintina padidinta rizika eismo saugumui bei tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtų pasekmių. Be kita ko, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Svarbu ir tai, kad, kaip minėta, A. Z., būdamas neblaivus, transporto priemonę vairavo gana judriomis (duomenys neskelbtini) dalyse nemažą laiko tarpą, kai eismo judėjimas yra intensyvus. Taigi, pirmiau aptartų kaltinamojo padarytą nusikaltimą charakterizuojančių aplinkybių visumoje, A. Z. nustatytinas prokurorės prašomas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo tos dienos, kai kaltinamajam A. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, o būtent – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų svarbių priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog A. Z. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – krovininiu automobiliu (iki 3,5 t) „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o juridiniam asmeniui – kaltinamojo darbovietei (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, jog ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui ir byloje nėra duomenų apie tai, kad juridinis asmuo būtų žinojęs apie tai, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuoja (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą aptarta baudžiamojo poveikio priemonė (turto konfiskavimas), jeigu yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos pagal VšĮ „Emprekis“ vertinimą, o būtent – 17 820 Eur, išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Įvertinus tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, nors ir dirbantis, tačiau gaunantis nedidelį darbo užmokestį, o jo vykdytas darbas yra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones, kuri šiuo teismo sprendimu yra atimtina tam tikram laikotarpiui, ir siekiant užtikrinti realų baudžiamojo poveikio priemonės efektyvumą ir atitikimą įstatymo leidėjo siekiui užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, iš kaltinamojo A. Z. valstybės naudai tikslinga išieškoti dalį transporto priemonės vertės – 8 000 Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikintinos. Įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, A. Z. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ „Regitra“.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. laikinai sulaikytas nebuvo, civilinio ieškinio byloje taip pat nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo, o informacijos apie daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Z. 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Paskirti A. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę bei 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).
Paskirti A. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti Valstybės naudai dalį transporto priemonės „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų).
A. Z. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, paimtą A. Z. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti A. Z., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma mokama į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
1. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti šios baudžiamosios bylos numerį (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.