Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei D. S. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas M. K. teismo posėdyje (2019 m. sausio 7 d. ir vasario 14 d.) ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, remdamasis jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad ieškovės atstovas 2017 m. balandžio 3 d. nuvyko į įvykio vietą ir surašė defektinį aktą. Nustatyta, kad dėl iš atsakovės buto pratekėjusio vandens buvo apgadintos buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambario lubos ir sienos. Iš pridėtų nuotraukų matyti įvykio sukelti buto apgadinimai. Atsakovės butas yra virš draudėjos buto, atsakovės vonia – virš draudėjos vonios. Buvo sudaryta lokalinė sąmata, su draudėja buvo sutarta, kad ji pati organizuos apgadinto buto remontą. Sąmatos sudaromos naudojant Aplinkos ministerijos patvirtintą sąmatų sudarymo programą „Stella“. Lokalinė sąmata buvo suderinta. (duomenys neskelbtini) defektinis aktas byloje yra pateiktas su papildomais dokumentais. Antras defektinis aktas buvo surašytas dėl to, kad draudėja nurodė, jog išaugo nuostolis – dėl drėgmės, kuri atsirado po 2017 m. kovo 31 d. įvykio, atšoko plytelės. Buto užliejimo židinys yra atsakovės butas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė su draudėja E. J. sudarė draudimo sutartį Nr(duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 3). Ir byloje pateikto pareiškėjos E. J. (duomenys neskelbtini) Pranešimo apie žalą matyti, kad 2017 m. kovo 31 d. pareiškėja savo bute (duomenys neskelbtini) pastebėjo sulietas vonios kambario lubas; kreipėsi į Prienų butų ūkį ir užregistravo gedimą; buvo įtariama, kad vanduo bėga iš kaimyninio (duomenys neskelbtini) buto; pranešimo dieną gedimas nepašalintas, žala vis didėja – užlieta daugiau kvadratinių metrų pakabinamų lubų, pradėję atšokinėti sienų plytelės (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 5). (duomenys neskelbtini) defektiniu aktu užfiksuota 2017 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), įvykio apžiūra, kurios metu nustatyta, kad sugadinta 3,84 m² vonios patalpos lubų ir 17,40 m² vonios patalpos sienų (atšokę plytelės, dušo kabinos ir kriauklės demontavimas) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 6). UAB Prienų butų ūkis rašte užfiksuota, kad D. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 31 d. buvo įvykęs gedimas buto šalto vandentiekio vidaus tinkluose (nesandarus vonios maišytuvas ir trūkusi šalto vandentiekio klijuojamo vamzdžio srieginė jungtis, sumontuota vonios patalpos sienoje). Apie avariją pranešė (duomenys neskelbtini) buto savininkas, pastebėjęs, kad šlampa vonios patalpos lubos. Bendrovės avarinės tarnybos darbuotojams nedelsiant nuvykus į vietą, buvo lokalizuota avarija (užsuktas (duomenys neskelbtini) buto šalto vandens įvadinis ventilis). 2017 m. balandžio 3 d. buto savininkė informavo, kad įsigijo naują maišytuvą, kurį bendrovės avarinės tarnybos darbuotojai pakeitė. Buvo surašytas atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovė, kaip daugiabučių namų administratorius, prižiūri bendro naudojimo šalto vandens stovus nuo namo šalto vandens skaitiklio iki įvadinio ventilio bute. Už vandentiekio vamzdynų ir prietaisų eksploataciją butuose atsako butų savininkai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 51). 2017 m. gegužės 26 d. raštu ERGO Insurance SE Lietuvos filialas informavo E. J., kad, remiantis lokaline sąmata, už 2017 m. kovo 31 d. atsitikusį įvykį draudikas apskaičiavo draudėjai išmokėtiną 694,38 Eur dydžio draudimo išmoką (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 6, 9). Ieškovės lokalinėje sąmatoje apskaičiuota minėtu įvykiu draudėjai padaryta žala (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9). ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (duomenys neskelbtini) išmokėjo draudėjai 694,34 Eur draudimo išmoką (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 8). Byloje taip pat pateiktas ieškovės atsakovei adresuotas (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl išmokos išieškojimo, kuriuo ieškovė informavo atsakovę apie E. J. dėl atsakovės bute įvykusios avarijos patirtus nuostolius, kuriuos kompensavo ieškovė, ir paprašė atsakovės pervesti į ieškovės sąskaitą 694,38 Eur sumą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 4). Duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovės patirtus nuostolius, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Dėl buto užliejimo židinio

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3109/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 31 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo aplietas E. J. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė neigia, kad E. J. buto užpylimo židinys yra viršuje esantis jos butas, teigia, kad jos bute nebuvo jokių vandentiekio tinklų ir sistemos gedimų, tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina E. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo iš viršuje esančio atsakovės buto faktą. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad vanduo pratekėjo į E. J. butą per lubas, besiribojančias su viršuje esančiu atsakovės butu, ir sienas, kurios liečiasi santechniniais įrenginiais, draudėjos E. J. buto pažeidimai dėl užliejimo yra vonioje, tose vietose, kur ribojamasi su aukščiau esančio atsakovės buto vonios patalpomis. Be to, atsakovės butas yra paskutiniame daugiabučio gyvenamojo namo aukšte, todėl atmetama galimybė, jog vanduo galėjo pratekėti iš dar aukščiau nei penktame aukšte esančių butų, byloje nenustatyta jokių kitų E. J. buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą. Be to, nustatyta, kad 2017 m. kovo 31 d. atsakovės bute buvo įvykęs gedimas buto šalto vandentiekio vidaus tinkluose – nustatytas nesandarus vonios maišytuvas ir trūkusi šalto vandentiekio klijuojamo vamzdžio srieginė jungtis, sumontuota vonios patalpos sienoje. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Prienų butų ūkis“ raštas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 51). Be to, teismo posėdžio metu liudytojas R. R. (2019 m. sausio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas; laikas nuo 50 min. 58 s. iki 1 val. 05 min. 20 s.) paaiškino, kad dirba UAB „Prienų butų ūkis“ vidaus tinklų santechniku. Ir patvirtino, kad atsakovės bute buvo nustatytas vidaus tinklo gedimas – po vonia sienoje buvo trūkusi plastmasinė prietaisinė alkūnė. Matė, kad buvo drėgna siena, drėgmės buvo ir po vonia. Iš praktikos patvirtino, kad esant tokiam gedimui, vanduo sienoje susikaupia ir gali nubėgti net ir per mėnesį laiko pas kaimynus. Dėl tokio gedimo galėjo būti užlietos apatinio buto lubos, sienos.

E. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo iš viršuje esančio atsakovės buto ir atsakovės bute 2017 m. kovo 31 d. įvykusio vandentiekio tinklų gedimo faktus patvirtina E. J. (duomenys neskelbtini) Pranešimas draudimo bendrovei apie žalą, iš kurio matyti, kad 2017 m. kovo 31 d. E. J. savo bute (duomenys neskelbtini) pastebėjo sulietas vonios kambario lubas; kreipėsi į UAB „Prienų butų ūkis“ ir užregistravo gedimą; buvo įtariama, kad vanduo bėga iš kaimyninio 20 buto; pranešimo dieną gedimas nepašalintas, žala vis didėja – užlieta daugiau kvadratinių metrų pakabinamų lubų, pradėję atšokinėti sienų plytelės (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 5), o taip pat ir liudytojos E. J. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai (2019 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašas; laikas nuo 4 min. 22 s. iki 15 min. 15 s.), kad jos buto vonioje per lubas bėgo vanduo, iškvietė butų ūkio specialistus, kurie rado gedimą atsakovės bute. Atsakovė jos neįsileisdavo, sakė, kad ne iš jos buto vanduo bėga, bet butų ūkio specialistai patvirtino, kad gedimas tikrai pas atsakovę ir gedimą pašalino. Tai nebuvo vienkartinis užliejimas, dėl to ir žala išryškėjo per laikotarpį. Lubos buvo visiškai sugadintos. Atšoko plytelės, jos pradėjo sproginėti, sugadinta visa vonios patalpa. Atliko remontą - pasikeitė lubas, keitė visą sieną plytelių. Šiais liudytojos paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, yra neprieštaringi, nuoseklūs. Atsakovės D. S. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, teismas nesivadovauja, kaip neatitinkančiais tikrovės, neginčijamai paneigtais pirmiau aptartų byloje esančių įrodymų.

Remiantis aukščiau paminėtu, daroma išvada, kad ieškovė įrodė, jog E. J. buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl aukščiau nurodytų argumentų atsakovės atsiliepimo argumentas, jog neįrodyta, kad užliejimo židinys buvo jos butas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Nustačius pavojingą, gadinantį turtą poveikį iš atsakovės buto, o ne iš kitų šaltinių, konstatuojami neteisėti atsakovės veiksmai – viršuje esančių patalpų savininkės netinkamas turto valdymas, t. y. turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, netinkamas atsakovės bute įrengtų vandentiekio vidaus tinklų eksploatavimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad netinkamą atsakovės buto vandentiekio sistemos eksploatavimą įrodo ir aukščiau minėtas UAB „Prienų butų ūkis“ raštas, kuriame nurodyta, kad D. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 31 d. buvo įvykęs gedimas buto šalto vandentiekio vidaus tinkluose (nesandarus vonios maišytuvas ir trūkusi šalto vandentiekio klijuojamo vamzdžio srieginė jungtis, sumontuota vonios patalpos sienoje), taip pat jau minėti liudytojų E. J. ir R. R. paaiškinimai teismo posėdžių metu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų užliejus E. J. butą, buvo apgadintos E. J. buto vonios lubos ir sienos. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) defektinis aktas, kuriuo užfiksuota 2017 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio apžiūra, kurios metu nustatyta, kad sugadinta 3,84 m² vonios patalpos lubų ir 17,40 m² vonios patalpos sienų ( atšoko plytelės, dušo kabinos ir kriauklės demontavimas), pačios E. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad užliejimas nebuvo vienkartinis, lubos buvo visiškai sugadintos, atšoko plytelės, jos pradėjo sproginėti, sugadinta visa vonia. Įvykio sukelti buto apgadinimai matyti ir iš pateiktų nuotraukų (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 69 – 84). Ieškovės lokalinėje sąmatoje apskaičiuota minėtu įvykiu draudėjai padaryta žala (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9). Remiantis ieškovės lokaline sąmata, už 2017 m. kovo 31 d. atsitikusį įvykį draudikas apskaičiavo draudėjai išmokėtiną 694,38 Eur dydžio draudimo išmoką (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 6, 9). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad tarp minėtų atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi atsakovė nesilaikė CK 6.263 straipsnyje numatytos pareigos laikytis nustatytų elgesio taisyklių, neužtikrino jos bute įrengtų vandentiekio vidaus tinklų tinkamos techninės būklės, tokiais savo veiksmais padarė žalą kitam asmeniui. Už įrenginių trūkumais padarytą žalą atsakovė atsako be kaltės (CK 6.266 straipsnis). Atsakovės veiksmuose yra visos sąlygos, lemiančios civilinės atsakomybės atsiradimą, todėl atsakovės atstovės argumentai, kad šiuo atveju nėra atsakovės civilinei atsakomybei kilti sąlygų, atmetami kaip nepagrįsti.

Tačiau, civilinėje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos dydžio. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka tik su dėl lubų apgadinimo atsiradusia žala, argumentuodama, kad tokio vandens nutekėjimo, kad būtų užpiltos vonios sienos taip, jog tektų šalinti plyteles, nebuvo, o nuotraukose matyti tik dvi iškritę plytelės. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų užliejus E. J. butą, buvo apgadintos E. J. buto vonios lubos ir sienos. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) defektinis aktas, kuriuo užfiksuota 2017 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio apžiūra, kurios metu nustatyta, kad sugadinta 3,84 m² vonios patalpos lubų ir 17,40 m² vonios patalpos sienų, pačios E. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad užliejimas nebuvo vienkartinis, lubos buvo visiškai sugadintos, atšoko plytelės, jos pradėjo sproginėti, sugadinta visa vonia. Įvykio sukelti buto apgadinimai matyti ir iš pateiktų nuotraukų (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 69 – 84). Defektiniame akte nurodoma, kad plytelės atšokę, todėl tai, kad nuotraukose užfiksuotos kelios iškritę plytelės, nepaneigia aplinkybės, jog plytelės buvo atšokę. Atsižvelgtina ir į tai, kad draudėjos buto užliejimas nebuvo vienkartinis, įvyko dėl gedimo atsakovės buto šalto vandentiekio vidaus tinkluose - nesandarus vonios maišytuvas ir trūkusios šalto vandentiekio klijuojamo vamzdžio srieginė jungties, sumontuotos vonios patalpos sienoje. Todėl, teismo vertinimu, žala apdraustam butui kilo tiek dėl užlietų lubų, tiek dėl užlietų sienų. Nors atsakovė nedalyvavo surašant defektinį aktą, tačiau nepateikė patikimų ir objektyvių duomenų, kad ji kreipėsi į E. J. dėl buto apžiūros siekiant nustatyti žalos dydį, kad ši vengė ar trukdė tai padaryti. Teismo nuomone, atsakovės nedalyvavimas surašant defektinį aktą, nedaro šio akto savaime negaliojančiu, o jo duomenų neteisingais. Be to, būtų nelogiška teigti, kad ieškovė, kaip draudikė, nurodė didesnį kiekį sau nepalankių aplinkybių, dėl kurių reikėjo išmokėti ir didesnę, nei būtina, draudimo išmoką.

Ieškovė draudimo išmoką dėl minėto buto užliejimo sumokėjo vadovaujantis sudaryta lokaline sąmata. Abejoti sąmatoje apskaičiuota žala nėra teisinio pagrindo. Lokalinė sąmata, kaip paaiškino ieškovės atstovas, buvo sudaryta pasinaudojant programa, skirta apskaičiuoti darbų ir statybinių medžiagų rinkos kainas, todėl ieškovės pateikta sąmata laikytina tinkamu įrodymu. Priešingų įrodymų byloje nepateikta. Atsakovė, norėdama nagrinėjamoje civilinėje byloje nuginčyti ieškovės pateiktą butui padarytos žalos dydžio vertinimą, turėjo prašyti byloje paskirti ekspertizę. Šia savo teise atsakovė nepasinaudojo. Atsakovė į civilinę bylą taip pat nepateikė ir jokio alternatyvaus ginčo butui padarytos žalos dydžio vertinimo. Todėl laikytina, kad savo atsikirtimų, jog E. J. patyrė mažesnę žalą, atsakovė byloje neįrodė (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Be to, ieškovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (duomenys neskelbtini) išmokėjo draudėjai visą atsakovės ginčijamą 694,34 Eur pinigų sumą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 8).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė atlygino užliejimu turtui padarytą žalą ir įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš tą žalą padariusio asmens, t. y. atsakovės. Ieškovės reikalavimas priteisti 694,38 Eur nuostolių atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.2, 6.38, 6.245, 6.249., 6.251, 6.263, 6.266, 6.1015 straipsniai).

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinio tenkinimo atveju priteistos sumos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai (CK 1.2 straipsnis), jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus, turi būti išlaikyta jų teisėtų interesų pusiausvyra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant teismo sprendimo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Nors atsakovė nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau iš byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovei teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, dėl to daroma išvada, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera. Ieškovė yra stambi įmonė, valdanti didžiulius pinigų srautus. Teismo vertinimu, iš atsakovės priteista suma ieškovei nėra didelė, palyginus su ieškovės turtine padėtimi. Taigi šios skolos išdėstymas keletui mėnesių labai didelės įtakos ieškovės finansinei padėčiai nepadarytų. Todėl, vadovaujantis abiejų šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas, žalos mokėjimas išdėstytinas 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui.

Iš atsakovės taip pat priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 694,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio (2018 m. liepos 24 d. mokėjimo nurodymas) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 12), 0,84 Eur užmokesčio už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 0,86 Eur užmokesčio už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą, tenkinus ieškinį, priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė byloje patyrė 234,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 48) ir 6,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-3748-14035 teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 21 – 22), ieškinį tenkinus, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, buveinės adresas: geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 694,38 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 38 ct) nuotolių atlyginimo subrogacijos tvarka, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,70 Eur (šešiolika eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti nuostolių atlyginimo (694,38 Eur) mokėjimą 10 (dešimčiai) mėnesių ir įpareigoti atsakovę D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos mokėti ieškovei ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, po 69,43 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 43 ct) žalos atlyginimo, paskutinį mokėjimo mėnesį sumokant likusią nesumokėtą priteistos sumos dalį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.