- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- e2-73-204/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00430-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- V. K., D. S.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas, Mindaugas Strimaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. patikslintą ieškinį atsakovėms D. S. ir V. K. dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo sudarymo patvirtinimo bei atsakovės V. K. priešieškinį ieškovei A. D. dėl 2015-12-10 sudaryto susitarimo laikymo įgaliojimu ir 2000 Eur priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo patvirtinti 0,68 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį (parduoto sklypo kaina 2000 Eur) sudarytą tarp A. D. ir D. S. bei V. K..
Ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad 2015-12-10 ieškovė sumokėjo atsakovėms 9000 Eur ir pasirašė susitarimą, kuriame nurodyta, kad D. S. paliko V. K. įgaliojimą, kad galėtų įteisinti 6,870 ha žemės sklypo pardavimą, o 0,68 ha žemės sklypo pardavimą - vėliau. Susitarime nurodyta, kad pinigus pilnai atidavė A. D., todėl atsakovės pretenzijų neturės. Atsiskaitymas įvyko pilnai už 6,870 ha ir 0,68 ha žemės sklypus. Šalys laikydamos susitarimo kreipėsi į Vilniaus m. 2-jį notarų biurą dėl 6,87 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. 2015-12-31 Vilniaus m. 2-ajame notarų biure buvo sudaryta 6,87 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis. 2015-12-31 P. D., atstovaujamas A. D. įsigijo žemės sklypą, nurodytą 2015-12-10 susitarime, kurio vertė 7000 Eur. V. K. po pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo informavo P. D. atstovę, kad dėl kito žemės sklypo (0,68 ha) pirkimo - pardavimo sandoris bus sudarytas vėliau, kaip nurodyta jų 2015-12-10 susitarime. Ieškovė, pasitikėdama atsakovėmis, naudojosi abiem žemės sklypais ir laukė pranešimo iš atsakovių dėl 0,68 ha žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Apžiūrint sklypus, buvo pastebėta, kad 6,87 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra labiau prižiūrėtas ir tinkamas šienavimui, o 0,68 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra apaugęs brūzgynais ir prieš šienavimą jį reikia išvalyti. Buvo nuspręsta, kad didesniame sklype bus ir toliau lankos, kurios bus skirtos šienavimui, o 0,68 ha sklype bus sodinami šaltalankiai. A. D. susitarė su vietiniu ūkininku dėl pievos nušienavimo ir brūzgynų valymo, tačiau ūkininkas informavo, kad dėl brūzgynų valymo reikia kreiptis į seniūniją. A. D. kreipėsi į Rusnės seniūniją, kur jai buvo paaiškinta kada galima atlikti valymo darbus nacionaliniame regioniniame parke. Krūmų ir brūzgynų valymo darbus galima atlikti tik nuo lapkričio mėnesio iki kovo mėnesio, kitu metų laiku valymo darbus atlikinėti yra draudžiama. Turint seniūnijos leidimą, buvo pradėti valymo darbai žemės sklype, turinčiame 0,68 ha, buvo išpjauta dalis krūmų, o didesniame žemės sklype (6,87 ha) buvo nušienautas laukas. 2016 m. birželio mėnesį atvykus į seniūniją deklaruoti apdirbamą žemę, pretenduojant gauti tiesiogines išmokas už deklaruojamus plotus, ieškovė buvo informuota, kad gali deklaruoti tik vieną 6,87 ha žemės sklypą dėl tiesioginių išmokų gavimo, kadangi kitas žemės sklypas jau yra deklaruotas atsakovių vardu. Susisiekus su atsakovėmis, buvo paklausta, kodėl jos deklaravo savo vardu žemės sklypą dėl išmokų gavimo, nors šio sklypo realiai nenaudojo ir perleido ieškovei. Atsakovės nurodė, kad jos deklaravo jį automatiškai, kadangi turi ir daugiau sklypų ir greitu laiku įformins sandorį notarine tvarka. 2016-11-24 atsakovėms buvo išsiųstas raginimas, kuriuo raginama per 5 darbo dienas po raginimo gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2016-12-07 nurodyti, kada ir kokiame notarų biure bus pasirašoma notarinė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis. Po raginimo gavimo atsakovės kreipėsi į ieškovė, kalbėjo telefonu ir buvo atvykusios į ieškovės namus, tačiau nenurodė, kada ir kokiame notarų biure nori pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį, vis atidėliodavo turto perregistravimo teisines procedūras.
Atsakovė V. K. nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Ji pateikė priešieškinį, kuriuo prašo laikyti 2015-12-10 sudarytą susitarimą ne pirkimo - pardavimo sutartimi, kaip to pageidauja ieškovė, o susitarimu dėl įgaliojimų perdavimo, t.y., kad šiuo susitarimu atsakovė D. S. įgalino atsakovę V. K. veikti jos vardu, derantis su trečiaisiais asmenimis. Atsakovė reiškia alternatyvų reikalavimą - priteisti iš ieškovės atsakovių naudai 2000 Eur, kurių ieškovė nesumokėjo dėl šalių sulygto sandorio parduoti du sklypus: 6,87 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,68 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė V. K. priešieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad pagal 2015-12-10 susitarimą ieškovei nebuvo perduotas 0.68 ha žemės sklypas valdyti. Susitarime, negalima aiškiai išskirti, dėl kokios kainos šalys galėjo susitarti, kadangi jame niekur nėra nurodyta, kokia yra tariamai sudarytos pirkimo pardavimo sutarties kaina. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.397 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Jeigu kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta. Taip pat, nėra aiškus susitarimo dalykas ir dėl ko konkrečiai buvo susitarta. CK 6.396 str. 1 d. yra nurodyta, jog nekilnojamojo daikto pirkimo dalykas pardavimo sutartyje privalo būti nurodytas: turi būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Daryti išvadą, kad buvo aiškus sutarties dalykas šiuo atveju negalima. 2015-12-10 susitarime nėra nurodomi sklypų unikalūs numeriai, kur jie randasi ir kam konkrečiai jie priklauso. Susitarimo tekste yra įvardijami tik trys žemės sklypų plotai – 6,870 ha, 68 ha ir 0,68 ha. Susitarime niekur nėra nurodyta, kad yra tariamasi dėl žemės sklypų pirkimo -pardavimo sutarties sąlygų. 2015-12-10 susitarimas neatitinka sąlygų, kad galėtų būti kvalifikuotas kaip pirkimo-pardavimo sutartis. Susitarime yra kalbama tik apie tai, kad D. S. paliko įgaliojimą, kad „<...> galėtumėm įteisinti 6.870 ha, o 68 ha vėliau“ ir „<...> palikau, jog sesuo be manęs padės apiforminti sklypą“, todėl šis susitarimas turėtų būti kvalifikuotas kaip sutartis dėl įgaliojimų suteikimo.
Tuo atveju, jei 2015-12-10 susitarimas tarp šalių bus kvalifikuojamas kaip pirkimo -pardavimo sutartis, atsakovė reiškia alternatyvų priešieškinio reikalavimą – t.y. priteisti iš ieškovės 2000 Eur. Atsakovė nurodo, jog 2015-12-10 susitarimu įgaliotas asmuo A. D., veikdama pagal 2015-11-25 įgaliojimą sudarytą Vilniaus m. 4-ame notarų biure sumokėjo atsakovėms D. S. ir V. K. 7000 Eur ir pasirašė 2015-12-10 susitarimą, kuriame nurodyta, kad D. S. paliko V. K. įgaliojimą, kad galėtų įteisinti 6,870 ha, o 0,68 ha vėliau. Pinigus pilnai atidavė A. D.. Atsiskaitymas įvyko pilnai už 6,870 ha žemės sklypą. Iš sudarytos sutarties pas notarą akivaizdžiai matyti, jog ieškovė sumokėjo atsakovėms tik 7000 Eur (2015-12-31 notarinė sutartis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo). Ieškovė nėra perdavusi atsakovėms 9000 Eur, o tik 7000 Eur. Tai, kad neva ieškovė sumokėjo atsakovėms 9000 Eur nepatvirtina jokie ieškovo su ieškiniu pateikti įrodymai. Dėl šios priežasties prašoma priteisti iš ieškovės 2000 Eur atsakovėms.
Atsakovė D. S., atstovaujama atsakovės V. K., atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Šalies argumentai
Ieškovė A. D. nesutinka su priešieškiniu, prašo jį atmesti.
Ieškovės atstovas advokatas Tomas Leščinskas prašo ieškinį patenkinti, pripažinti pirkimo - pardavimo sutartį sudaryta, o priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas advokatas Mindaugas Strimaitis prašo ieškinio netenkinti, priešieškinį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo – pardavimo sutarties sampratą, pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas – pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui – pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo – pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo – pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju, teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinosios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-61/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. ŽŪB „Nemunas“, bylos Nr. 3K-3-599-378/2015).
Esminės nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos, dėl kurių būtina susitarti įstatymo reikalaujama forma, nustatytos CK aštuntajame skirsnyje. Tai – sutarties dalykas (CK 6.396 straipsnis) ir nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 straipsnis).
Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2015-12-31 Vilniaus m. 2-ajame notarų biure buvo sudaryta 6,87 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris lygiomis dalimis priklausė atsakovėms D. S. ir V. K., pirkimo - pardavimo sutartis. Šią pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė A. D., kuri pagal Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro patvirtintą įgaliojimą atstovavo pirkėją P. D., pasirašė su atsakovėmis. Sutarties daikto kaina – 7000 Eur, kurie sumokėti grynaisiais pinigais prieš sutarties pasirašymą. Ieškovė nurodo, kad 2015-12-31 Vilniaus m. 2-ajame notarų biure sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta atsižvelgiant į 2015-12-10 šalių susitarimą, kuriame buvo susitarta, kad D. S. palieka V. K. įgaliojimą, kad galėtų įteisinti 6,870 ha žemės sklypo pardavimą, o 0,68 ha žemės sklypo pardavimą vėliau. Ieškovė nurodė, kad atsakovėms už 6,870 ha ir 0,68 ha žemės sklypus sumokėjo 9000 Eur. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai tik dėl 6,87 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo – 7000 Eur. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė 2000 Eur sumokėjo atsakovėms, kurie būtų laikomi atsiskaitymu už 0,68 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad šalys ketino sudaryti dviejų žemės sklypų: 6,87 ha - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,68 ha - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) -pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau teismas nenustatė, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta 0,68 ha ploto žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis.
Teismas konstatuoja, kad byloje pateiktas 2015-12-10 tarp šalių pasirašytas susitarimas neturi įrodomosios galios, kadangi jame nėra nurodyta, nei parduodamų sklypų kaina, nei kokią sumą sumokėjo ieškovė A. D.. Šių aplinkybių neįrodė nei ieškovė A. D., nei atsakovė V. K., nei šalių pakviesti liudytojai. Abi šalys priešingai nurodė susitarimo metu sumokėtą sumą ir to nepagrindė kokiais nors įrodymais (CPK 177 str., 178 str.).
Kadangi ieškovė neįrodė, kad sumokėjo atsakovėms 2000 Eur už perkamą 0,68 ha ploto žemės sklypą, laikytina, kad ji neįvykdė vieno iš pagrindinių pirkimo - pardavimo sutarties elementų, todėl nustatytina, kad sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.305 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas patvirtinti 0,68 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, nurodant jo vertę - 2000 Eur, sudarytą tarp A. D. ir D. S. bei V. K., netenkintinas. Taip pat, dėl šių aplinkybių netenkintinas ir atsakovės V. K. priešieškinis dėl 2015-12-10 sudaryto susitarimo laikymo įgaliojimu ir 2000 Eur priteisimo, be to, minėtas susitarimas neatitinka CK 2.137 str., 2.138 str. nurodytų reikalavimų.
Kadangi ieškinys ir priešieškinis atmestini, iš šalių nepriteistinos jų turėtos advokatų pagalbos išlaidos. Iš ieškovės priteistina 7,23 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,23 Eur pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.