Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-21 · Administracinė byla Nr. I-1646-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-21
Bylos Nr.
I-1646-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06367-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
K. S.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1646-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-06367-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant atsakovės atstovei Veslavai Komarovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 466,69 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atostogas, nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-03-15; 2) priteisti delspinigius už neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atostogas, nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką nuo Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2005-01-13 iki 2010-03-15 Inspekcijoje ėjo vyr. specialisto pareigas. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) pakeitimus, kuriais nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl jam nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis (b. l. 43–44).

Pareiškėjas į teismo posėdį, apie kurį jam buvo pranešta tinkamai, neatvyko, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime Inspekcija su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad administracinės bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2009-01-06 iki 2010-03-15, pareiškėjas ėjo Inspekcijos Kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas. Nuo 2009-01-13 iki pareiškėjo atleidimo 2010-03-15 jam buvo paskirtas 3 procentų priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Kvalifikacinė klasė pareiškėjui nebuvo suteikta ir priedas už kvalifikacinę klasę jam nebuvo mokamas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Vadovaujantis Grąžinimo įstatyme ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis, atliko pareiškėjui priklausančio neišmokėto darbo užmokesčio dalies paskaičiavimus, iš kurių matyti, jog pareiškėjui K. S. grąžintinos asmeniui neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis yra lygi 0, t. y. pareiškėjui nepriklauso išmokėti grąžintinos neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Pažymėjo, kad pareiškėjas Inspekcijos 2013-11-20 raštu Nr. 2D-18770 „Dėl grąžintinos sumos pervedimo į nurodytą sąskaitą ir sumos patikslinimo“ buvo informuotas, jog minėto rašto teikimo metu patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas įstatymu nėra nustatytas bei tai, kad jam priskaičiuotas grąžintinos sumos dydis yra 466,69 Lt, (135,16 Eur). Paaiškino, kad Grąžinimo įstatymo nustatytas kompensavimo mechanizmas numato sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientą, kuris skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 m. mėnesius yra 0,98, o už 2010 m. mėnesius – 0,955. Tuo tarpu Inspekcijos 2013-11-20 rašto Nr. 2D-18770 teikimo metu buvo paskaičiuota visa asmeniui neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis. Nurodo, kad iškilo situacija, kai nustačius praradimų kompensavimo mechanizmą, pareiškėjui paskaičiuota mažesnė nei iki tokio mechanizmo atsiradimo kompensavimo suma. Pažymėjo, kad neginčija aplinkybių, jog ginčo laikotarpiu dėl sumažintų karjeros valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų taikymo pareiškėjas patyrė neišmokėtos darbo užmokesčio dalies praradimus, tačiau pareiškėjo patikslintas skundas yra nepagrįstas, nes jo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, t. y. besikreipiant į pareiškėjui aktualaus laikotarpio darbovietę. Nurodo, kad pareiškėjas neteikia argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, o jam priklausanti grąžintinos neišmokėtos darbo užmokesčio dalis, paskaičiuotą pagal nustatytą kompensavimo mechanizmą, yra lygi 0, todėl jis neįgyja teisės reikalauti priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Nurodo, kad Grąžinimo įstatymas nenustato delspinigių, sąlygotų neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo), priteisimą, todėl patikslintame skunde išdėstytas pareiškėjo reikalavimas priteisti delspinigius už neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atostogas, nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką ir kt. nuo Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo dienos yra nepagrįstas, todėl atmestinas (b. l. 48–53).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė argumentus, nurodytus atsiliepime į patikslintą skundą, prašė bylą nutraukti, o teismui nenustačius nutraukimo pagrindų – pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcijos viršininkas 2008-12-30 įsakymu Nr. 1P-195 „Dėl valstybės tarnautojų grąžinimo iki laikino perkėlimo turėtas pareigas, perkėlimo į aukštesnes pareigas, kvalifikacinių klasių grąžinimo ir suteikimo“ nuo 2009-01-06 perkėlė pareiškėją į Kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 9–10).

Inspekcijos viršininkas 2009-01-06 įsakymu Nr. 1P-5 „Dėl priedo už tarnybos stažą K. S. skyrimo“ nuo 2009-01-13 skyrė pareiškėjui 3 procentų pareiginės algos dydžio priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 11).

Inspekcijos viršininkas 2010-03-03 įsakymu Nr. 1P-70 „Dėl K. S. atleidimo iš pareigų“ atleido pareiškėją iš einamų pareigų nuo 2010-03-15, 2010-03-15 laikant paskutine pareiškėjo darbo diena (b. l. 12).

Pareiškėjas 2013-10-14 kreipėsi į Inspekciją su prašymu „Dėl grąžintinos sumos pervedimo į nurodytą sąskaitą ir sumos patikslinimo“, prašydamas teisės aktų nustatyta tvarka jį informuoti apie jam priklausančios grąžintinos sumos dydį (įskaičiuojant į sumą nesumokėtas lėšas už atlyginimą, atostogas, nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką) (b. l. 58).

Inspekcija 2013-11-20 raštu Nr. (2D)18770 „Dėl grąžintinos sumos pervedimo į nurodytą sąskaitą ir sumos patikslinimo“ nurodė pareiškėjui, kad rašto priėmimo metu patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas nėra nustatytas, todėl Inspekcija neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo pareiškėjui priklausančią sumą pervesti į pareiškėjo sąskaitą, ir informavo, kad pareiškėjui priskaičiuotas grąžintinos sumos dydis yra 466,69 Lt (b. l. 13–14).

Inspekcijos 2013-11-20 pažymoje „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas“ nurodyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. iš viso išmokėta 30 775,19 Lt (b. l. 15–16).

Pareiškėjas 2016-03-07 kreipėsi į Inspekciją su prašymu „Dėl informacijos pateikimo“, prašydamas jį informuoti, kokia yra apskaičiuota jam grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis (b. l. 57).

Inspekcijos 2016-03-26 pažymoje Nr. 2D-4164 „Apie darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2013-12-31“ nurodyta, kad pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalis yra 0 Eur (b. l. 54–55).

Inspekcijos 2016-03-29 pažymoje Nr. 2D-1465 „Apie darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjui 2016–2020 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuota grąžintina suma yra 0 Eur (b. l. 56).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjui kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 str. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.

VTĮ 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTĮ 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.

Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2009-08-01 iki 2010-03-15 ėjo Kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 9–10, 12).

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pripažino, kad: 1) VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.

Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti 466,69 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, remdamasis Inspekcijos 2013-11-20 rašte Nr. (2D)18770 „Dėl grąžintinos sumos pervedimo į nurodytą sąskaitą ir sumos patikslinimo“ ir Inspekcijos 2013-11-20 pažymoje „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas“ pateikta informacija (b. l. 13–14, 15). Tačiau kaip matyti iš Inspekcijos 2016-03-26 pažymos Nr. 2D-4164 „Apie darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2013-12-31“ ir Inspekcijos 2016-03-29 pažymos Nr. 2D-1465 „Apie darbo užmokestį“, pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 0 Eur, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2020 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jam apskaičiuota grąžintina suma yra 0 Eur (b. l. 54–55, 56). Kaip teisingai pažymėjo Inspekcija atsiliepime, Grąžinimo įstatymo nustatytas kompensavimo mechanizmas numato sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientą, kuris skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 m. mėnesius yra 0,98, o už 2010 m. mėnesius – 0,955 (b. l. 48–53). Taigi, pareiškėjui perskaičiavus neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Grąžinimo įstatyme nustatytus sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientus, nustatyta, jog pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 0 Eur. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neteikia argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, tai, kad Inspekcijos 2013-11-20 pažymoje „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas“ ir Inspekcijos 2016-03-29 pažymoje Nr. 2D-1465 „Apie darbo užmokestį“ nurodyti skaičiavimai nesutampa, minėtos aplinkybės teisingam išsprendimui neturi reikšmės.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti delspinigius už neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atostogas, nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką nuo Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo dienos yra išvestinis pagrindinio reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atžvilgiu, todėl, atmetus pagrindinį reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimos, atmestinas ir šis išvestinis pareiškėjo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė