- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- I-1646-596/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06367-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant atsakovės atstovei Veslavai Komarovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 466,69 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atostogas, nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-03-15; 2) priteisti delspinigius už neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atostogas, nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką nuo Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2005-01-13 iki 2010-03-15 Inspekcijoje ėjo vyr. specialisto pareigas. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) pakeitimus, kuriais nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl jam nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis (b. l. 43–44).
Pareiškėjas į teismo posėdį, apie kurį jam buvo pranešta tinkamai, neatvyko, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime Inspekcija su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad administracinės bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2009-01-06 iki 2010-03-15, pareiškėjas ėjo Inspekcijos Kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas. Nuo 2009-01-13 iki pareiškėjo atleidimo 2010-03-15 jam buvo paskirtas 3 procentų priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Kvalifikacinė klasė pareiškėjui nebuvo suteikta ir priedas už kvalifikacinę klasę jam nebuvo mokamas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Vadovaujantis Grąžinimo įstatyme ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis, atliko pareiškėjui priklausančio neišmokėto darbo užmokesčio dalies paskaičiavimus, iš kurių matyti, jog pareiškėjui K. S. grąžintinos asmeniui neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis yra lygi 0, t. y. pareiškėjui nepriklauso išmokėti grąžintinos neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Pažymėjo, kad pareiškėjas Inspekcijos 2013-11-20 raštu Nr. 2D-18770 „Dėl grąžintinos sumos pervedimo į nurodytą sąskaitą ir sumos patikslinimo“ buvo informuotas, jog minėto rašto teikimo metu patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas įstatymu nėra nustatytas bei tai, kad jam priskaičiuotas grąžintinos sumos dydis yra 466,69 Lt, (135,16 Eur). Paaiškino, kad Grąžinimo įstatymo nustatytas kompensavimo mechanizmas numato sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientą, kuris skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 m. mėnesius yra 0,98, o už 2010 m. mėnesius – 0,955. Tuo tarpu Inspekcijos 2013-11-20 rašto Nr. 2D-18770 teikimo metu buvo paskaičiuota visa asmeniui neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis. Nurodo, kad iškilo situacija, kai nustačius praradimų kompensavimo mechanizmą, pareiškėjui paskaičiuota mažesnė nei iki tokio mechanizmo atsiradimo kompensavimo suma. Pažymėjo, kad neginčija aplinkybių, jog ginčo laikotarpiu dėl sumažintų karjeros valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų taikymo pareiškėjas patyrė neišmokėtos darbo užmokesčio dalies praradimus, tačiau pareiškėjo patikslintas skundas yra nepagrįstas, nes jo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, t. y. besikreipiant į pareiškėjui aktualaus laikotarpio darbovietę. Nurodo, kad pareiškėjas neteikia argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, o jam priklausanti grąžintinos neišmokėtos darbo užmokesčio dalis, paskaičiuotą pagal nustatytą kompensavimo mechanizmą, yra lygi 0, todėl jis neįgyja teisės reikalauti priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Nurodo, kad Grąžinimo įstatymas nenustato delspinigių, sąlygotų neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo), priteisimą, todėl patikslintame skunde išdėstytas pareiškėjo reikalavimas priteisti delspinigius už neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atostogas, nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką ir kt. nuo Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo dienos yra nepagrįstas, todėl atmestinas (b. l. 48–53).
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė argumentus, nurodytus atsiliepime į patikslintą skundą, prašė bylą nutraukti, o teismui nenustačius nutraukimo pagrindų – pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcijos viršininkas 2008-12-30 įsakymu Nr. 1P-195 „Dėl valstybės tarnautojų grąžinimo iki laikino perkėlimo turėtas pareigas, perkėlimo į aukštesnes pareigas, kvalifikacinių klasių grąžinimo ir suteikimo“ nuo 2009-01-06 perkėlė pareiškėją į Kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 9–10).
Pareiškėjas 2013-10-14 kreipėsi į Inspekciją su prašymu „Dėl grąžintinos sumos pervedimo į nurodytą sąskaitą ir sumos patikslinimo“, prašydamas teisės aktų nustatyta tvarka jį informuoti apie jam priklausančios grąžintinos sumos dydį (įskaičiuojant į sumą nesumokėtas lėšas už atlyginimą, atostogas, nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką) (b. l. 58).
Pareiškėjas 2016-03-07 kreipėsi į Inspekciją su prašymu „Dėl informacijos pateikimo“, prašydamas jį informuoti, kokia yra apskaičiuota jam grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis (b. l. 57).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2009-08-01 iki 2010-03-15 ėjo Kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 9–10, 12).
Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.
Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti 466,69 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, remdamasis Inspekcijos 2013-11-20 rašte Nr. (2D)18770 „Dėl grąžintinos sumos pervedimo į nurodytą sąskaitą ir sumos patikslinimo“ ir Inspekcijos 2013-11-20 pažymoje „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas“ pateikta informacija (b. l. 13–14, 15). Tačiau kaip matyti iš Inspekcijos 2016-03-26 pažymos Nr. 2D-4164 „Apie darbo užmokestį nuo 2009-05-01 iki 2013-12-31“ ir Inspekcijos 2016-03-29 pažymos Nr. 2D-1465 „Apie darbo užmokestį“, pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 0 Eur, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2020 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jam apskaičiuota grąžintina suma yra 0 Eur (b. l. 54–55, 56). Kaip teisingai pažymėjo Inspekcija atsiliepime, Grąžinimo įstatymo nustatytas kompensavimo mechanizmas numato sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientą, kuris skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 m. mėnesius yra 0,98, o už 2010 m. mėnesius – 0,955 (b. l. 48–53). Taigi, pareiškėjui perskaičiavus neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Grąžinimo įstatyme nustatytus sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientus, nustatyta, jog pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 0 Eur. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neteikia argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, tai, kad Inspekcijos 2013-11-20 pažymoje „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas“ ir Inspekcijos 2016-03-29 pažymoje Nr. 2D-1465 „Apie darbo užmokestį“ nurodyti skaičiavimai nesutampa, minėtos aplinkybės teisingam išsprendimui neturi reikšmės.
Pareiškėjo reikalavimas priteisti delspinigius už neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atostogas, nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką nuo Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo dienos yra išvestinis pagrindinio reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atžvilgiu, todėl, atmetus pagrindinį reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimos, atmestinas ir šis išvestinis pareiškėjo reikalavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.