Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-09 · Civilinė byla Nr. 2A-2148-485/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-09
Bylos Nr.
2A-2148-485/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-14747-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Atsakovas
R. M.
Ieškovas
E. R.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-2148-485/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14747-2011-7
Pirmos instancijos teismo teisėja Agnė Petkevičienė(S)Procesinio dokumento kategorija 78.2.1; 121.14; 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1125-887/2012 pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui R. M., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 27-31) prašė nustatyti R. M. ir jo sūnaus E. M. bendravimo tvarką; pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-27 sprendimu priteistą 200 Lt išlaikymą sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo R. M. išlaikymą sūnui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės, sūnui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šalys susitarė dėl reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl ginčo dėl šio klausimo neliko. Ieškovė prašė pakeisti išlaikymo dydį sūnui, kadangi padidėjo vaiko poreikiai, pablogėjo ieškovės turtine padėtis, atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, tačiau turi galimybę teikti sūnui didesnį išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu (t. 1, b. l. 185-191) ieškinį tenkino iš dalies, nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką; pakeitė 2008-02-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4492-249/2008 priteistą išlaikymo dydį bei priteisė iš atsakovo R. M. E. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-10-13 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei; priteisė iš atsakovo ieškovei 798 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei - 72 Lt žyminio mokesčio ir 16,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš ieškovės valstybei 12,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, padarė išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis, palyginti su 2008-02-27 priimant sprendimą, pakito – pajamos sumažėjo, o išlaidos didėja, t.y. ieškovė šiuo metu nedirba, laukiasi kūdikio. Teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas 2009 metais įsigijo nekilnojamojo turto – butą, atsakovo mėnesinės pajamos su mamos parama sudaro apie 1 000 - 1 100 Lt, mama per mėnesį atsiunčia 200 – 300 dolerių. Teismas vertino, kad atsakovas nedirba ne todėl, kad deda visas pastangas, tačiau negauna darbo, o todėl, kad jis nenori dirbti už minimalų atlyginimą, atsakovą išlaiko užsienyje gyvenanti bei dirbanti motina. Teismas darė išvadą, kad atsakovas elgiasi nerūpestingai ir neatsakingai, neišnaudoja visų galimybių, kad galėtų teikti sūnui tinkamą išlaikymą. Teismas nustatė, kad atsakovas per metus buvo išvykęs į tris poilsines keliones, t.y. į Tailandą, Turkiją ir Ispaniją. Nors atsakovas teigė, kad dvi kelionės jam buvo padovanotos, tačiau šiuos faktus pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovo pateikti įrodymai, kad atsakovas, netekęs darbo, pirko sūnui daiktus, teismui leido abejoti dėl atsakovo tikrosios turtinės padėties, nes akivaizdu, kad atsakovas nedirbdamas, patiria nemažas išlaidas. Todėl teismas darė išvadą, kad net ir netekus darbo po santuokos nutraukimo, atsakovo turtinė padėtis iš esmės nėra pablogėjusi, atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, todėl teismas vertino, kad jis turi galimybes teikti sūnui išlaikymą didesnį negu 200 Lt. Teismas pripažino, kad šalių sūnaus poreikiai yra išaugę - sūnus lanko darželį, lanko papildomus užsiėmimus – keramikos būrelį, šokių pamokas, krepšinį, jam reikia pirkti daugiau drabužių ir avalynės, reikia mokymo priemonių, padidėję poreikiai ugdymui, lavinimui, vystymuisi, higienai, reikia papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai. Be to, nuo šių metų rudenio E. M. pradės lankyti mokyklą dėl ko akivaizdu, kad išlaidos vaiko poreikiams padidės. Teismas protingu priteistinu išlaikymo vaikui dydžiu laikė 400 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-4) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui dydžio priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant iš atsakovo išlaikymą sūnui E. M. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės; nepriteisti ieškovei išlaidų už advokato pagalbą; priteisti atsakovui iš ieškovės 572 Lt advokato pagalbos išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, bei 400 Lt apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Sprendimu nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka patvirtina, jog apie pusę viso laiko sūnus praleis su atsakovu, tuo metu atsakovas patirs vaiko priežiūros išlaidas. Atsakovo finansinė padėtis yra sunki, jis yra bedarbis, jį išlaiko užsienyje gyvenanti motina.Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 798 Lt advokato pagalbos išlaidų, kadangi ieškovės pateiktame 1000 Lt advokato kvite nėra ieškovės parašo, advokato parašas neoriginalus, nėra kvito datos ir sutarties numerio. Taip pat nėra pateikta advokato sąskaita ar kitoks dokumentas dėl antrojo 400 Lt kvito, iš kurio būtų matyti, už kokias advokato paslaugas ir kiek yra sumokėta.Teismas tenkindamas ieškinį tik iš dalies, nepagrįstai nepriteisė atsakovui iš ieškovės jo patirtas atstovavimo išlaidas, t.y. 428 Lt. Teismui buvo pateikti visi įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovė E. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 12-16) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas nepateikė teisiškai ar faktiškai pagrįstų argumentų kodėl teismo sprendimas dėl 400 Lt išlaikymo dydžio priteisimo yra neteisėtas. Teismas pagrįstai įvertino aplinkybes, jog atsakovas 2009 m. įsigijo 77 000 Lt vertės nekilnojamojo turto, atsakovas turi galimybes keliauti, disponuoja prabangiu automobiliu, atsakovas, netekęs darbo, pervesdavo ieškovei pinigu sumomis nuo 50 Lt iki 500 Lt. Tai rodo, jog atsakovo finansinė padėtis gerėja. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog atsakovas vengia dirbti, todėl elgiasi nerūpestingai ir neatsakingai, tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pablogėjo.Ieškovės atstovė byloje parengė ieškinį, surinko į bylą ir pateikė rašytinius įrodymus, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, parengė taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku, kuri buvo patvirtinta teismo. Atsižvelgiant į tai, bei į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, ieškovės išlaidų atlyginimas atitinka Rekomendacijas ir CPK 98 str. 2 d. nuostatas. Todėl formalūs dokumentų trūkumai niekaip neturėtų įtakoti bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apelianto nurodytos klaidos yra formalios.Atsakovui neturėtų būti priteistos 400 Lt išlaidos už apeliacinio skundo surašymą, kadangi jį surašė advokato padėjėjas, o advokatų padėjėjai negali nei dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, nei pasirašyti ir pateikti apeliacinių ir atskirųjų skundų, nes tokių procesinių dokumentų surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimą, atsiranda sutartinio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai (LAT 2005-02-03 konsultacija Nr. A3-122).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas klausimas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo pagrįstumo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi būti nustatomi šie teisiškai reikšmingi faktai: 1) konkretaus vaiko poreikiai; 2) abiejų tėvų turtinė padėtis. Tik nustačius šiuos reikšmingus duomenis, galima nustatyti proporcingumo principą atitinkantį išlaikymo dydį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-02-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui E. M. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t. 1, b. l. 12-13). E. M. šiuo metu yra 7 metų amžiaus, gyvena su ieškove, lanko šokių klubą „Aidas“. Ieškovė šiuo metu nedirba, laukiasi kūdikio. Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, jog atsakovo šiuo metu skiriamas išlaikymas vaikui yra per mažas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius, įprastus tokio amžiaus vaikams, bei tėvų turinę padėtį, sprendė, kad padidinant priteisto išlaikymo dydį tikslinga, ją didinant iki 400 Lt. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka. Kaip matyti, šalių nepilnametis sūnus šiuo metu yra jau mokyklinio amžiaus, pradėjo ar pradės lankyti mokyklą, todėl, akivaizdu, jog vaiko poreikiai didės ir iš atsakovo prašoma priteisti 300 Lt išlaikymo suma yra akivaizdžiai nepakankama. Nors atsakovas teigia, jog dalį laiko vaikas praleis su atsakovu ir atsakovas mokės už vaikui skiriamus daiktus ar paslaugas, tačiau pažymėtina, jog byloje nustatyta, jog šalių sūnus nuolatinai gyvena su ieškove, jai tenka didesnė materialinė vaiko išlaikymo dalis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi užtikrinti ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir vaikas yra lavinamas, pradės lankyti mokyklą, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo priteistas 400 Lt išlaikymas iš atsakovo šiuo metu ar artimiausiu laiku vaikui yra būtinas.

Apelianto teigimu, jo turtinė padėtis nėra gera, jis yra bedarbis, iš dalies jį išlaiko motina. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas po 2008-02-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo, įsigijo nekilnojamojo turto – butą, keletą kartų per metus keliavo po egzotines šalis, tačiau atsakovas teigia, jog jo mėnesinės pajamos su mamos parama sudaro tik apie 1 000 - 1 100 Lt. Atsižvelgiant į tokius nustatytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog atsakovas galimai neatskleidžia savo tikrosios finansinės padėties, po 2008-02-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo ji akivaizdžiai yra pagerėjusi. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Byloje nenustatyta, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų dirbti papildomai ir taip užtikrinti pilnavertį savo sūnaus išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovė, kaip matyti, šiuo metu niekur nedirba, laukiasi kūdikio, todėl darytina išvada, jog jos finansinė padėtis šiuo metu tikrai yra sudėtingesnė, po2008-02-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo ji yra pablogėjusi. Kaip jau buvo minėta, šalių sūnus gyvena su ieškove, t.y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikui, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės sūnaus išlaikymo pareigos vien tik ieškovei. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepagrįstumo nesudaro pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikui šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį nukrypta nuo proporcingumo principo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas yra proporcingas nepilnamečio sūnaus būtiniems poreikiams ir atsakovo gaunamoms pajamoms bei jo turtinei padėčiai.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 798 Lt advokato pagalbos išlaidų, kadangi ieškovės pateiktame 1 000 Lt advokato kvite nėra ieškovės parašo, advokato parašas neoriginalus, nėra kvito datos ir sutarties numerio. Taip pat nėra pateikta advokato sąskaita ar kitoks dokumentas dėl antrojo 400 Lt kvito, iš kurio būtų matyti, už kokias advokato paslaugas ir kiek yra sumokėta. Šiuos atsakovo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir jos apimties, ieškovė bylą tikrai vedė per atstovę, ji rengė ieškinį, jį tikslino, rinko ir teikė į bylą rašytinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, jog ieškovės pateikti dokumentai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, laikytini su formaliais trūkumais, kurie nepaneigia, kad ieškovė turėjo atstovavimo išlaidų ir kad ieškovei neturėtų būti jie kompensuoti.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas tenkindamas ieškinį tik iš dalies, nepagrįstai nepriteisė atsakovui iš ieškovės jo patirtas atstovavimo išlaidas, t.y. 428 Lt. Šis atsakovo argumentas laikytinas pagrįstu. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovui priteisiamos išlaidos, kurios yra proporcingos atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kaip matyti, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui 700 Lt, tačiau teismas šią sumą mažino iki 400 Lt, t. y. teismas atmetė ieškovės reikalavimą 42,8 proc. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Lt atstovavimo išlaidas (t. 1, b. l. 170-172), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti atsakovui iš ieškovės 428 Lt bylinėjimosi išlaidų dalį.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašė priteisti iš ieškovės 400 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti, atsakovo apeliacinį skundą surašė advokato padėjėjas R. B., tačiau apeliacinis skundas yra pasirašytas paties atsakovo R. M.. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog už advokato padėjėjo darbą sumokėjo 400 Lt, kuriuos, kaip bylinėjimosi išlaidas, prašo priteisti iš ieškovės. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Apeliacinis procesas yra pradedamas nuo apeliacinio skundo priėmimo (CPK 301 str. 1 d., 315 str.), todėl teisės atstovaujamojo vardu surašyti apeliacinį skundą įgyvendinimas yra vienas iš atstovaujamojo vardu atliekamų procesinių veiksmų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 56 str., 59 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujantį asmenį apeliacinės instancijos teisme, advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, įskaitant ir apeliacinio skundo surašymą bei pasirašymą (CPK 56 str. 1 d. 2 p., 60 str. 4 p., Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.). Todėl atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės 400 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės procesinių ir materialinių teisės normų nepažeidė, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, tik papildoma rezoliucinę dalis, t.y. priteisiant iš ieškovės atsakovui jo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo rezoliucinę dalį papildomai priteisiant atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 428 Lt (keturis šimtus dvidešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Teisėjas Algirdas Remeika