- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- 2-942-304/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00413-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- E. P.
- Advokatai
- Audrius Karpinskas
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.16.8Žemės nuoma
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui E. P. dėl nuomos sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti 2015 m. balandžio 20 tarp jos ir atsakovo sudarytą privačios žemės nuomos sutartį (toliau Sutartis) prieš terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui Sutartimi išnuomojo 5,8609 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. gruodžio 31 d. Sutartis 2015 m. birželio 1 d. buvo pratęsta, pakeistas nuomos terminas iki 2020 m. balandžio 20 d. Savo lėšomis atliko geodezinius matavimus, papildomai nusipirko dalį žemės sklypo, dėl ko pasikeitė išnuomoto žemės sklypo plotas į 7,2512 ha. Sutartimi buvo sutarta dėl 30 Eur metinio mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas metų gale. Atsakovas nuomos mokesčio nesumokėjo. VĮ Registrų centras atsisakė nutraukti Sutartį. 2016 m. lapkričio 11 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą. Atsakovas atsakyme nurodė, kad neprieštarauja dėl Sutarties nutraukimo, prašė iš sumokėtų 1000 Eur išminusavus 60 Eur nuomos mokestį už 2 metus grąžinti 940 Eur. Teigia, kad iš atsakovas avanso nemokėjo, pinigų iš jo negavo. Atsakovas nuomos mokesčio nemoka, pirkti žemės sklypą atsisako, taip apriboja jos galimybes disponuoti žemės sklypu, jį valdyti ir naudoti savo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2015 m. balandžio mėn. su ieškove aptarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sąlygas. Šalys sutarė, kad ateityje, kai ieškovė atliks geodezinius matavimus, atsakovas nupirks žemės sklypą už 10000 Eur, ieškovei sumokėjo 1000 Eur. Preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Buvo sudaryta Sutartis dėl žemės sklypo nuomos iki 2015 m. birželio 1 d., vėliau terminas pratęstas. Anot atsakovo, su ieškove buvo sutarta, kad ji iš sumokėto 1000 Eur avanso išskaičiuos nuomos mokestį. Gavęs iš ieškovės pranešimą, kad ji nori nutraukti Sutartį dėl to, kad nemokamas nuomos mokestis, jis informavo ieškovę, kad sutinka nutraukti Sutartį, tačiau pareikalavo grąžinti be pagrindo įgytą turtą — 940 Eur. Nurodė, kad 1000 Eur pasiskolino iš tėvo P. P., kuris pinigus išsiėmė iš sąskaitos 2015 m. balandžio 3 ir 13 d., pinigus kartu su tėvu perdavė ieškovei. Geodeziniai/kadastriniai matavimai atlikti 2016 m. vasario 19 d., pabaigti įregistruoti 2016 m. liepos 19 d. Po kadastrinių matavimų sklypo plotas padidėjo, bet žemės ūkio naudmenų plotas liko toks pat, o ariamos žemės plotas dar mažesnis. Iki Sutarties sudarymo žemės sklypas buvo apleistas, akmenuotas, neartas ir apaugęs ražiena, jis pagerino sklypo būklę. Nutraukus Sutartį, sumažėtų jo valdomos žemės plotas, pažeidus prisiimtus įsipareigojimus dėl Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, jam grėstų baudos tai rodo, kad jis neketino nevykdyti Sutarties.
Posėdžio metu ieškovė D. K. paaiškino, kad pradinė Sutartis buvo sudaryta 8 mėnesiams, bet tai netiko Nacionalinei mokėjimų agentūrai, todėl Sutartis pratęsta 5 metams. Atsakovas sakė, kad mokės po 100 Eur už 1 ha, o Sutartyje nurodyta, kad mokės 30 Eur už 1 ha. Sutarties neskaitė, ją gavo praėjus 11 mėn. po pasirašymo, nes atsakovas skubėjo. Sutartį nori nutraukti, nes atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio. Po Sutarties sudarymo padarė geodezinius matavimus, išsipirko 1,39 ha žemės už 1000 Eur. Sudarant Sutartį apie žemės pirkimą-pardavimą nebuvo kalbos, gal tik pratęsiant Sutartį sakė, kad kada nors gal pirks. Atsakovui siuntė pranešimą, siūlė pirkti sklypą, bet atsakovas nepirko. Atsakovas išnuomotos žemės būkle nesidomėjo, žemės nenaudojo pagal paskirtį, 2017 m. birželio 2 d. antstolis konstatavo, kad žemės nedirbta, nearta, apleista. Žemę atsakovas pradėjo tvarkyti rugpjūčio mėn. Žemę nori parduoti rinkos kaina už 29000 Eur. Dėl nuomos buvo atvykęs atsakovas su tėvu. Geodezinius matavimus darė, nes jų reikia žemės pardavimui, parduoti nusprendė, kai rašė atsakovui pranešimą, geodeziniai jau buvo padaryti. 1000 Eur iš atsakovo negavo. Atsakovas, vengdamas Sutarties nutraukimo pasekmių, Nacionalinei mokėjimų agentūrai (toliau NMA) sugalvojo versiją apie avansą.
Posėdžio metu atsakovas E. P. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad iš veršelių supirkėjo turėjo informacijos, kad ieškovė nori parduoti žemės sklypą. Nuvyko apžiūrėti, ieškovė sakė, kad nenuomos, tik parduos. Sutarė dėl žemės pirkimo, davė 1000 Eur rankpinigių, ieškovė pradėjo tvarkyti geodezinius matavimus. Norint gauti pirmumą pirkimui, turėjo įregistruoti nuomą. Nunešus įregistruoti Sutartį, išaiškėjo, kad nuomos terminas turi būti ne trumpesnis nei 5 m., todėl Sutartis buvo pratęsta. Jis geodezinių matavimų negavo, apie juos sužinojo tik teisme. Sklypą pirktų už 15000 Eur, daugiau sklypas nevertas. Sklypą nuomojosi norėdamas jį įsigyti, į sklypą investavo, purškė herbicidais, tręšė, arė, kultivavo. Buvo purkšta nuo piktžolių gegužės 30 d., antstolis faktines aplinkybes nustatinėjo birželio 2 d., negalėjo matyti nupurškimo rezultatų. Sutartį pateikė jis, sutarties dėl avanso davimo nesudarė. Gavo pranešimą apie sklypo pardavimą, bet kaina buvo nelogiška, todėl nepirko. Liepos 30 d. tikrinimo metu žydinčių ir brandos stadiją pasiekusių piktžolių nebuvo. Ieškovė Sutartį prašė nutraukti vienu pagrindu, o supratusi, kad gavo avansą, kreipėsi į antstolį, kuris nėra specialistas. Žemės būklė nebuvo bloginama.
Liudytojas P. P. paaiškino, kad sūnus norėjo ūkininkauti, todėl turėjo pirkti arba nuomotis sklypus. Ieškojo sklypų, G. nurodė ieškovę. Su sūnumi nuvažiavo pas ieškovę, ši sakė, kad sklypą nori parduoti. Sutarė, kad ieškovė sklypą parduos už 10000 Eur. Iš sąskaitos nuėmė 1000 Eur, davė ieškovei, liepė sutvarkyti dokumentus. Raštelio dėl pinigų perdavimo nepaėmė, nors ieškovės nepažinojo, negalvojo, kad taip bus. Žemė nebuvo dirbta iš rudens, todėl nurinko akmenis, sutvarkė elektros stulpą, skardį. Šiais metais paliko pūdymą, rudenį turėtų apsėti žirniais.
Liudytoja V. P. paaiškino, kad sūnui pradėjus ūkininkauti reikėjo žemės. Santykiai su ieškove buvo geri, sutarė iš jos pirkti sklypą. Vyras davė 1000 Eur rankpinigius. Toliau bendravo su ieškove, bet po kiek laiko ieškovė vėl paprašė 1000 Eur, nes anuos buvo išleidusi žemės tvarkymui. Sūnus sudarė nuomos sutartį, nes pirkimui neturėjo pinigų. Sūnus nuomos mokesčio nemokėjo, nes buvo žodinis susitarimas, kad nuskaitys iš 1000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovei priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau Sklypas) (b. l. 4-5). Ieškovė ir atsakovas 2015 m. balandžio 20 d. sudarė Sklypo nuomos sutartį (toliau Sutartis), kuria ieškovė išnuomojo atsakovui Sklypą iki 2015 m. gruodžio 31 d., nustatė nuomos mokesčio dydį – 30 Eur, atsiskaitant metų gale (b. l. 17). 2015 m. birželio 1 d. ieškovė ir atsakovas susitarimu pratęsė Sutarties terminą iki 2020 m. balandžio 20 d. (b. l. 18). VĮ Registrų centras 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. TELRs-21 ir 2017 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. TELRs-3 atsisakė tenkinti ieškovės prašymą išregistruoti juridinį faktą dėl nuomos sutarties sudarymo (b. l. 7, 9). Ieškovė 2016 m. lapkričio 10 d. siuntė atsakovui raštą dėl Sutarties nutraukimo, nurodydama, kad atsakovas nuo Sutarties sudarymo dienos nesumokėjo nuomos mokesčio (b. l. 10). Atsakydamas į šį raštą atsakovas 2016 m. gruodžio 1 d. rašte ieškovei nurodė, kad ieškovė įsipareigojo Sklypą parduoti už 10000 Eur, sutvarkyti žemės dokumentus, geodezinius matavimus. Ieškovei buvo perduota 1000 Eur. Nuomos mokestį turi mokėti metų gale, tačiau neįvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, pareikalavo ieškovės grąžinti 1000 Eur avansą. Ieškovė atsisakė grąžinti avansą, nurodydama, kad iš šių pinigų atskaitys nuomos mokestį. Sutartį sutiko nutraukti, pareikalavo grąžinti 940 Eur avanso likutį (b. l. 11).
NMA 2016 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 37SD-2849-(14.37.104.) atsakovui nurodė, kad gavo ieškovės pranešimą apie ketinimą parduoti Sklypą už 29000 Eur, nurodė, kad pirmumo teisę įsigyti Sklypą turi atsakovas (b. l. 58).
NMA 2017 m. rugpjūčio mėn. rašte nurodė, kad atsakovui nebus taikomos sankcijos už pažeidimą (b. l. 70).
Atsakovas pateikė duomenis apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (b. l. 81). Pateiktos nuotraukos apie žemės sklypo būklę laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 71-76). Antstolis V. Drungilas 2017 m. birželio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 47-17-601 nurodė, kad 2017 m. birželio 1 d. apžiūrėjus Sklypą nustatė, kad jis nedirbamas, t. y. sklypas nesuartas, neapsėtas, apaugęs piktžolėmis, pro piktžoles matyti anksčiau sodintų javų ražienos (b. l. 46-57).
Atsakovas pateikė 2017 m. profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalą (b. l. 77), sisteminio herbicido Ranger XL naudojimo instrukciją (b. l. 78), šio herbicido įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 79).
Atsakovas yra išklausęs augalų apsaugos kursą pagal mokymo programą „Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų (augalų sveikata), 296162003, 16 akad. val. (b. l. 80).
2015 m. balandžio 3 ir 13 d. iš P. P. sąskaitos išmokėta 1000 Eur (b. l. 26-27).
Ieškovės reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo grindžiamas aplinkybėmis, jog atsakovas nevykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė ir kitą reikalavimo pagrindą – žemės nuomos sutarties nutraukimą, kai nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą arba tikslinę žemės paskirtį (CK 6.564 str. 1 dalies 1 punktą), tačiau pareiškimo keisti reikalavimo pagrindą teismui ieškovė nepateikė, ginčo nagrinėti keliais pagrindais ieškovė nesiekė. Nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo kalbama apie galimybę nutraukti sutartį, kai nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą arba tikslinę žemės paskirtį. Ieškovė reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pareiškė CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Paskutinio teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu ieškovė nurodė jau kitą reikalavimo pagrindą – CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą – žemės nuomos sutarties nutraukimą, kai nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą arba tikslinę žemės paskirtį. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės baigiamųjų kalbų metu pakeisti ieškinio pagrindą. Ieškovei nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą kitu pagrindu, nei jis yra šioje byloje, todėl dėl šio reikalavimo teismas nepasisako.
Ieškovė nurodė, jog atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio. Atsakovas neneigia, kad žemės nuomos mokesčio iki šiol nemokėjo, tačiau nurodė, kad prieš sudarant Sutartį buvo davęs 1000 Eur kaip avansą, siekiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Šios pozicijos atsakovas laikosi nuo 2016 m. gruodžio 1 d. atsakymo ieškovei dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo (b. l. 11). Susitarimą, kad ieškovė ir atsakovas siekė ateityje sudaryti Sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, iš dalies patvirtina tai, kad ieškovė atliko Sklypo kadastro duomenų tikslinimą (b. l. 4-5). Tai, kad 1000 Eur buvo duoti ieškovei, patvirtina atsakovo tėvo P. P. sąskaitos išrašas apie 1000 Eur nuėmimą iš sąskaitos 2015 m. balandžio 3 ir 13 d. (b. l. 26-27). 1000 Eur perdavimo faktą ieškovei patvirtina atsakovo, liudytojų P. P. ir V. P. parodymai. Atsakovas į bylą kaip įrodymą pateikė jo ir ieškovės pokalbio garso įrašą (b. l. 82). Ieškovė sutiko, kad garso įraše yra jos balsas. CPK 177 straipsnio 2 dalis nustato, kad įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, jog garso įrašas negali būti įrodinėjimo priemonė. Ieškovė neneigė pokalbio su atsakovu fakto, teismo posėdyje turėjo galimybę teikti dėl jo paaiškinimus, garso įrašu nustatyta, kad ieškovė nebuvo provokuojama pateikti atsakovui naudingus atsakymus. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp ieškovės, atsakovo ir atsakovo tėvo, kai atsakovo tėvui paklausus, ar ji gavo jo duotus 1000 Eur, ši nepaneigia pinigų gavimo fakto, o klausia „bet ar davei nuomą?“. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo perduota 1000 Eur, o šalims nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad nuomos mokestis bus išskaičiuotas iš sumokėtų 1000 Eur. Atsakovė ieškiniu neprašė iš atsakovo išieškoti nesumokėtą nuomos mokestį, o tai irgi rodo, kad ieškovė galimai nuomos mokestį išskaičiuoja iš gautų 1000 Eur.
Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas kaip žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, jeigu yra žemės nuomos mokesčio bent vienos įmokos viso dydžio įsiskolinimas daugiau negu tris mėnesius, jeigu įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui pranešus apie ketinimą nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir jeigu skola egzistuoja sutarties nutraukimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2006). Sutartimi nustatyta, kad nuomos mokestis sudaro 30 Eur, jis mokamas metų gale. Šiai dienai nesumokėtas nuomos mokestis sudarytų 60 Eur. Ieškovė nenuginčijo, kad ji negavo iš atsakovo tėvo 1000 Eur, nuomos mokesčio priteisti neprašė, laikytina, kad ji nuomos mokestį išskaičiavo iš gautos 1000 Eur sumos ir šiuo metu nuomos mokesčio įsiskolinimo nėra. Teismas daro išvadą, kad ieškinyje nurodytos ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės negali būti laikomos tarp šalių sudarytos sutarties pažeidimu, juo labiau – esminiu, kaip jį apibūdina CK 6.217 ir 6.564 straipsnių normų dispozicijos, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti žemės Sutartį netenkintinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė teismui advokato teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančius dokumentus, prašė iš ieškovės priteisti 250 Eur išlaidas, pateikė pinigų priėmimo kvitą. Šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos ir iš ieškovės priteistinos atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.