Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimo K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. K. už tai, kad jis 2011 m. vasario 24 d. 16 val. 09 min. Kaune, Naujakurių g., prie namo 33, vairavo transporto priemonę „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, manevruodamas namo kieme kliudė ir apgadino kitą kieme stovėjusį automobilį (viso apgadinti du automobiliai), eismo įvykio vietoje nesustojo, policijai apie eismo įvykį nepranešė ir policijos pareigūnams pareikalavus nepateikė jokių vairuotojo ir transporto priemonės dokumentų. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 106, 231.1, 234 punktų reikalavimus. Tuo jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Skunde teigiama, kad protokolą surašęs subjektas bei nutarimą priėmęs teismas neanalizavo ATPK 130 straipsnio taikymui svarbių faktinių aplinkybių, neapklausė liudytojo A. Č., nepašalino byloje esančių prieštaravimų, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Protokolą surašęs subjektas jame nenurodė, jog būtų apgadintos transporto priemonės, tačiau tarnybiniuose pranešimuose ir Eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 4, 9, 10) jau nurodyta, jog apgadinti du automobiliai - Volkswagen Transporter ir Chrysler Neon. Tačiau teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, jog pats nukentėjusysis nurodė, jog jis jokių pretenzijų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neturi, nes jo automobilis galimai buvo apgadintas kitos transporto priemonės (b.l. 11). Be to, nukentėjusysis nurodė, jog jo automobilis yra Chrysler Stratus, o ne Chrysler Neon, kaip užfiksavę procesinius dokumentus surašę policijos pareigūnai. Kauno miesto apylinkės teismas nekvietė į teismą liudytojo A. Č., kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Chrysler Stratus, siekiant pašalinti egzistuojančius trūkumus. Tuo tarpu tuo atveju, jei būtų užfiksuotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio sužalojimas, tai neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nutarimo motyvuojamojoje dalyje net nenurodė, kokia ATPK 127 straipsnio dalis (1 ar 2 dalis) jam yra inkriminuojama. Teismas neišsiaiškino dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos, nenustatė jos susiformavimo pagrindų, nesiaiškino ir netyrė, ar dėl tariamo įvykio turėjo būti pranešta policijai, ar pastarasis, remiantis teisės aktų reikalavimais, gali būti vertinamas kaip įvykis, apie kurį policijai pranešti nėra būtina.

Apeliantas tvirtina, kad nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento tiek policijos pareigūnams, tiek teismui jis nurodė, jog transporto priemonės nevairavo. Fakto, jog jis buvo sulaikytas ne už automobilio vairo, o netoli jo, neneigia ir tarnybinius pranešimus surašę policijos pareigūnai (b.l. 9, 10). Kaltinimas, jog jis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę ir atsitrenkė į kitą automobilį, grindžiamas tik nenustatyto asmens pranešimu. Tačiau bet kokio pobūdžio kaltinimai privalo būti pagrįsti, neparemti prielaidomis. Teismas visiškai nevertino ir netyrė aplinkybės, ar iš tiesų pranešimas apie tariamą įvykį buvo, kas tokį pranešimą pateikė ir koks to asmens santykis su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Be to, kaip matyti iš tarnybinį pranešimą surašiusio policijos pareigūno D. G. paaiškinimų (b.l. 9), juose nurodytas ir tariamo įvykio liudytojo kontaktinis telefonas. Tačiau nei protokolą surašęs subjektas, nei pirmosios instancijos teismas nebandė išsiaiškinti šio asmens tapatybės, kviesti jį į teismą, patikrinti parodymų objektyvumą, sudaryti galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui užduoti jam klausimus. Dėl tos priežasties, teismo nutarimo grindimas vien abstrakčiomis prielaidomis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Be to, nesuprantama, neargumentuota ir prieštaraujanti realioms faktinėms aplinkybėms teismo pozicija, jog automobilį vairavo K. K., o ne G. M., kuris prisipažino, jog transporto priemonę nurodytu laiku vairavo jis. 2011-04-29 dienos Kauno miesto apylinkės teismo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta aplinkybė, jog G. M. prisipažino nevairavęs automobilio, prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

Tokiu būdu, nustačius asmens kaltę nesant objektyvių įrodinėjimo priemonių, o nutarime bei administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksavus faktinius duomenis, grindžiamus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, būtų pažeistos Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės. Taip pat pažymima ir tai, jog pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pageidaujant, jog būtų apklausti kaltinimo liudytojai - pranešęs apie įvykį asmuo, nukentėjusysis asmuo, o teismui nesiėmus priemonių sudaryti tam sąlygų, buvo pažeista teisė į gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą.

Apelianto įsitikinimu, teismo sprendimas paskirtas administracines baudas - 3000 Lt ir 4000 Lt - subendrinus paskirti 5000 Lt baudą, prieštarauja ATPK 33 straipsniui ir teismų praktikai. Nuobauda nepagrįstai skirta didesnė, nei numatyta sunkesniojo ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sankcijoje. Teismas taip pat nukrypo nuo proporcingumo principo, paskirdamas minimalias sankcijoje numatytas baudas, bet maksimalią teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sankciją.

Motyvuojamoji dalis

K. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas A. Č. - asmuo, kurio automobilį, kaip įtariama, apgadino K. K.. Buvo vertinami jo paaiškinime užfiksuoti parodymai. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Be to, kaip matyti iš A. Č. paaiškinimo, automobilį prie namo jis paliko 2011-02-20. 2011-02-24 apie 17.30 val. grįžęs namo pamatė, kad jo automobilis „Chrysler Stratus“ apgadintas. Kaimynai nurodė, kad tai padarė automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau nesiaiškinta, ar kaimynai A. Č. nurodė transporto priemonę vairavusį asmenį. A. Č. teigė pretenzijų pažeidėjui neturintis. Šiuo atveju liko neišaiškinta aplinkybė, ar A. Č. buvo atlyginta žala, jei taip, kas ją atlygino ir kodėl. Nesiaiškinta, kas jam pranešė, jog jo automobilį apgadino būtent automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas nesiėmė priemonių nustatyti tiesiogiai įvykių mačiusių asmenų, kurie pranešė A. Č. apie tai, kas apgadino jo transporto priemonę. Be to, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar būtent K. K. vairavo automobilį „VW Transporter“. K. K. neigė vairavęs automobilį, tvirtino, kad tai darė G. M.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. M. prisipažino vairavęs automobilį, o vėliau tai paneigė. Nesiaiškintos jo parodymų pakeitimo priežastys. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tinkamai neištyrus bei motyvuotai neįvertinus duomenų, išsamiai neapklausus asmenų tiesiogiai teisme, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-881/2009, Nr. N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai.

Pažymėtina tai, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teismo nutarime nenurodyta, kokią transporto priemonę apgadino K. K.. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad apgadintas automobilis „Dodge Neon“, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose – „Chrysler Neon“, o automobilio savininko A. Č. paaiškinime – „Chrysler Stratus“. Tad aplinkybė, koks automobilis išties buvo apgadintas, liko nenustatyta. Taip pat neišaiškintos priežastys ir motyvai, kodėl automobilio savininkas A. Č. paaiškinime nurodo, kad žala nereikšminga, nors iš įvykio vietos apžiūros ir fotonuotraukų matyti akivaizdūs apgadinimai bei būsimos išlaidos, tad būtina ištirti ar nebuvo kreiptasi į draudimo įstaigą gauti išmoką dėl įvykio ir kokie duomenys buvo pateikti.

K. K. nubaustas ir už ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t.y., kad policijos pareigūnams pareikalavus nepateikė jokių vairuotojo ir transporto priemonės dokumentų. Tačiau, kuo remiantis K. K. pripažintas kaltu padarius nurodytą administracinį teisės pažeidimą, teismo nutarime nedetalizuota. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose duomenų, kad K. K. nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės dokumentų nenurodyta. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme šio administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės taip pat nebuvo išsiaiškintos.

Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai. Todėl apylinkės teismo nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra pažeidėjo parašo ir paaiškinimo. Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo protokolu, matyti, kad jame nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo parašo atsisakė. Jo atsisakymas yra tinkamai įformintas. Protokole taip pat nurodyta, kokie dokumentai prie jo pridedami. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamai.

Apeliantas taip pat tvirtina, kad bendrinant paskirtas nuobaudas, buvo netinkamai taikomas ATPK 33 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu K. K. teiginiu. ATPK 33 straipsnis numato, kad, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, teismas galutinę nuobaudą K. K. paskyrė laikydamasis ATPK 33 straipsnio reikalavimų. Tačiau skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, todėl ATPK 33 straipsnio tinkamas ar netinkamas taikymas šiuo atveju reikšmės nutarimo teisėtumui neturi.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, K. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimas panaikinamas, perduodant šiam teismui K. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

K. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.