- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-2759-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11546-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickiėnė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- V. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Loretos Lipnickienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-18755-96/2014 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui R. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teikianti išvadą byloje valstybės institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. S. pareikštu ieškiniu teismo prašė 1) pripažinti, kad atsakovas R. M. yra nepilnamečio sūnaus F. S. biologinis tėvas; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 9.750 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 1 metus ir 3 mėnesius, o nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, faktą, kad jos sūnaus F. S. tėvas yra atsakovas, neabejotinai patvirtina 2013-03-06 Valstybinės teismo medicinos žinybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos išduota specialisto išvada Nr. S-m 13/13(01) apie atliktą biologinių giminystės ryšių nustatymo tyrimą. Atsakovas sūnaus savanoriškai nepripažino savo sūnumi, todėl atsakovo tėvystė nustatytina teismo tvarka. Teismui pripažinus, kad atsakovas yra nepilnamečio F. S. tėvas, iš jo priteistinas išlaikymas sūnui po 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Sūnui nuolat augant reikalingi rūbeliai, batai, vaistai, vitaminai, žaislai, knygos ir pan., būtina mokėti už jo lavinimą, nuo rudens pradžios pradedamą lankyti darželį. Šiuo metu sūnaus būtiniesiems poreikiams tenkinti ieškovė išleidžia ne mažesnę nei 1.241,33 Lt dydžio sumą per mėnesį. Be to, kadangi atsakovas niekada neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, iš jo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo sūnaus gimimo iki ieškinio pareiškimo dienos, tai sudarytų 9.750 Lt (b.l. 2-6).
Atsiliepimas
Atsakovas R. M. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė teismo pripažinti, kad jis yra nepilnamečio sūnaus F. S. biologinis tėvas, priteisti iš atsakovo 200 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo įsiteisėjimo dienos, taip pat paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir atsakovui po lygiai. Atsakovas neginčijo fakto, jog yra biologinis mažamečio F. S. tėvas, taip pat sutiko su periodinių išmokų mokėjimu sūnaus išlaikymui, tačiau nurodė, jog šiuo metu yra pajėgus mokėti ne ieškovės prašomą 650 Lt dydžio išlaikymą, o 200 Lt dydžio išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, mokėti už gyvenamąjį būstą ir atlikti kitus būtinuosius mokėjimus. Prašė teismo atsižvelgti į jo turtinę padėtį bei išlaikymo reikalingų vaikų skaičių ir tuo pagrindu sumažinti ieškovės prašomą priteisti mažamečio F. S. išlaikymo dydį iki 200 Lt per mėnesį. Atsakovas nesutiko su ieškiniu dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ginčo šalių sūnui priteisimo, kadangi ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas mokėdavo ieškovei už jų bendro vaiko išlaikymą. Ieškovė tik abstrakčiai nurodė, kad vaiko išlaikymui išleidžia ne mažesnę nei 1.241,33 Lt sumą, šios sumos nepagrindė (b.l. 29-31).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko F. S. interesais, remiantis jo teise žinoti savo kilmę, būti auklėjamam abiejų tėvų bei gauti iš abiejų tėvų tinkamą išlaikymą. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovas yra vaiko F. S. tėvas. Ieškovės reikalavimas dėl vaiko tėvystės nustatymo yra teisiškai pagrįstas ir tenkintinas. Išsprendus tėvystės klausimą, spręstinas ir vaiko išlaikymo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šiuo metu augina du mažamečius vaikus, jos galimybės dirbti yra ribotos, atsakovas turėtų proporcingai didesne dalimi prisidėti prie vaiko F. S. išlaikymo. Teisiškai pagrįstas ir ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus siejama su vaiko gimimu (b.l. 26).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovas R. M. yra nepilnamečio vaiko F. S. tėvas. Nustatė F. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina, ieškove V. S. Priteisė iš atsakovo F. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio pateikimo (2014-04-01) iki jo pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą – 6.400 Lt, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo motinai, ieškovei. Priteisė iš atsakovo ieškovei 608 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžeto pajamas 156 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė (b.l. 100-104). Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui nebūnant santuokoje 2012-12-19 jiems gimė sūnus F. S., jo gimimo liudijime duomenys apie tėvą nenurodyti, tačiau byloje esantis ekspertizės aktas patvirtina, jog atsakovas yra F. S. tėvas su 99,9997 proc. tikimybe. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas yra vaiko F. S. tėvas, o F. S. yra atsakovo sūnus. Ieškovei prašant ir nesant šalių prieštaravimo, teismas F. S. pavardės nekeitė. F. S. gyvenamąją vietą nustatė su jo motina. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės gaunamas pajamas sudaro 700 Lt gaunamos išmokos už vaikus, sprendimo priėmimo metu ji nedirbo, o iki sūnaus F. S. gimimo vertėsi individualia veikla. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – dukrą S. S., gim. 2009-02-26. Ji turi nekilnojamojo turto – butą, kuriame su vaikais ir gyvena. Atsakovas dirba UAB ,,Tanagra“, jo gaunamas pajamas sudaro 1.200 Lt neatskaičius mokesčių, jam su sutuoktine J. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra įkeistas. Kito turto atsakovas neturi. Atsakovas turi dar du išlaikytinius – dukrą A. M., gim. 2004-12-09, ir sūnų D. M., gim. 2004-12-09. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. L2-24483-96/2014 2014-05-22 buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš atsakovo buvo priteista kiekvieno vaiko išlaikymui po 350 Lt. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai, pats atsakovas teismo posėdyje patvirtino, jog didesnių sveikatos problemų neturi. Šiuo atveju teismas pažymėjo, kad atsakovas, turėdamas tris išlaikytinius, dirba itin mažai apmokamą darbą ir pasak jo, gauna mažiau nei 1.000 Lt, todėl konstatavo, jog atsakovas, kaip mažamečių vaikų tėvas, neišnaudojo visų galimybių ir nesiėmė tinkamų priemonių gauti tokias pajamas, iš kurių galėtų teikti savo vaikams tinkamą išlaikymą. Atsakovas, turėdamas tris vaikus nuo skirtingų moterų, privalėjo įvertinti savo pasirengimą tinkamai patenkinti vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai, teismas nesutiko su atsakovu, jog jis ginčo šalių sūnaus išlaikymui gali teikti po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuojant tuo, jog atsakovas turi dar du išlaikytinius ir jiems teikia išlaikymą, o jo turtinė padėtis bei gaunamos pajamos neleidžia jam teikti didesnio išlaikymo. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui suma – 650 Lt periodinėmis išmokomis – yra didesnė nei nustatyta minimali, be to, nepagrįsta ir įrodyta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog atsakovo turtinė padėtis nėra gera, jo gaunamas pajamas ir turimų išlaikytinių skaičių, teismas nusprendė ginčo šalių sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteisti 400 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-04-01). Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis teikė ginčo šalių sūnui išlaikymą nuo jo gimimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas. Kadangi iš atsakovo sūnui priteistinas 400 Lt išlaikymas, todėl ir išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu turėtas teikti išlaikymas skaičiuojamas tokio paties dydžio, priteisiant iš atsakovo 6.400 Lt nuo 2012-12-19 iki 2014-04-01 (už 16 mėnesių).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. M. teismo prašė pakeisti dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimą – priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus F. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo ieškinio pateikimo (2014-04-01) iki sūnaus pilnametystės ir 5.600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, taip pat sumažinti iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 107-109). Atsakovas nurodė, kad teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, jog be ginčo šalių sūnaus F. S. atsakovas turi dar du mažamečius vaikus – dukrą A. M. ir sūnų D. M., kuriems iš atsakovo jau priteistas mokėti išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį. Tuo tarpu teismas skundžiamu sprendimu ginčo šalių sūnui F. S. iš atsakovo priteisė mokėti didesnį nei kitiems vaikams išlaikymą – 400 Lt. Toks teismo sprendimas yra diskriminacinio pobūdžio ir nelygiateisiškas. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovui išlaikant tris vaikus ir mokant kas mėnesį jiems po 1.100 Lt, atsakovas nebegalės sumokėti išlaikymo vaikams ir tenkinti jų elementarių poreikių, taip pat atsakovui nebeliks jokių pajamų pragyventi pačiam. Atsižvelgiant į tai, teismo iš atsakovo ginčo šalių sūnui F. S. priteistas kas mėnesį mokamas išlaikymas mažintinas iki 350 Lt, taip pat mažintinas ir priteistas išlaikymo įsiskolinimas iki 5.600 Lt (16 x 350).
Ieškovė V. S. teismo prašė atsakovo R. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 115-118). Ieškovės vertinimu, atsakovo teiginys, esą nesuprantama, kodėl teismas priteisė ginčo šalių sūnui didesnį išlaikymą nei kitiems atsakovo vaikams, yra visiškai neaiškus ir akivaizdžiai emocinio pobūdžio. Teismų praktikoje nustatytas minimalus vaiko išlaikymo orientacinis kriterijus yra siejamas su minimalia mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 1.000 Lt. Tad teismas skundžiamame sprendime ir taip, atsižvelgdamas į atsakovo finansinę būklę ir įsipareigojimus, priteisė mažesnę sumą nei nurodoma teismų praktikoje. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad, nepaisant to, jog vaikai turi vienodą teisę į išlaikymą, vienodos teisės į išlaikymą turėjimas nereiškia, kad dviem ir daugiau vaikams turi būti priteistas visiškai vienodas išlaikymas iš to paties išlaikyti privalančio tėvo. Konkretus išlaikymo dydis priklauso nuo individualių vaiko poreikių ir nuo kito tėvo turtinės padėties. Teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė argumentus, kuriais remiantis jis priteisė ginčo šalių sūnaus išlaikymui būtent 400 Lt išlaikymo sumą. Teismas teisingai pastebėjo, kad vaiko tėvo, kuris turi teikti vaikui išlaikymą, gaunamos minimalios pajamos negali būti pripažinta pagrįsta priežastimi teikti vaikui netinkamo dydžio išlaikymą. Atsakovas, turėdamas tris išlaikytinius, dirba itin menkai apmokamą darbą, todėl konstatuotina, kad jis, kaip mažamečių vaikų tėvas, neišnaudojo visų galimybių ir nesiėmė tinkamų priemonių gauti tokias pajamas, iš kurių galėtų teikti savo vaikams tinkamą išlaikymą. Atsakovas, turėdamas tris vaikus nuo skirtingų moterų, privalėjo įvertinti savo pasirengimą tinkamai patenkinti visų vaikų poreikius. Ieškovė taip pat nurodo, kad mažamečiam ginčo šalių sūnui nuolat augant reikalingi rūbeliai, batai, vaistai, vitaminai, žaislai, knygos ir pan., būtina mokėti už jo lavinimą, nuo rudens pradžios pradedamą lankyti darželį. Išlaikymo pareiga negali būti perkelta tik ant vaiko motinos pečių, t. y. išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, todėl pagrįsta reikalauti, jog vaiko tėvas taip pat teiktų nuolatinį, nepertraukiamą išlaikymą savo sūnui. Šiuo metu ginčo šalių sūnaus būtiniesiems poreikiams tenkinti išleidžiama ne mažesnė nei 1.241,33 Lt dydžio suma per mėnesi, dėl to pagrįsta teigti, jog jam reikalingas būtent tokio dydžio mėnesinis išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, jog vaiko išlaikymo pareiga tenka abiems tėvams bei į sūnaus išlaikymui objektyviai reikalingos sumos dydį, akivaizdu, kad atsakovo reikalavimas sumažinti ir taip nedidelę teismo nustatytą išlaikymo sumą, kuri padengia tik trečdalį sūnui reikalingos išlaikyti sumos, yra visiškai neadekvatus, todėl neturėtų būti tenkinamas. Atitinkamai nemažintina ir sūnaus išlaikymo įsiskolinimo suma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė V. S. ir atsakovas R. M. yra nepilnamečio vaiko F. S., gimusio 2012-12-19, tėvai (b.l. 8, 10-11). Ginčo dėl šios faktinės aplinkybės, kuri buvo patvirtinta ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, byloje nėra, todėl plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Byloje kilo ginčas tik dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ginčo šalių sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo (2014-04-01) iki sūnaus pilnametystės ir atitinkamai 6.400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-12-19 iki 2014-04-01. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog kitiems jo nepilnamečiams vaikams, dukrai A. M. ir sūnui D. M., iš atsakovo įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteista mokėti po 350 Lt išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl teismo sprendimas ginčo šalių sūnui priteisti didesnį išlaikymą yra diskriminacinio pobūdžio ir nelygiateisiškas. Be to, pasak atsakovo, teismas neįvertino to, kad jo gaunamos pajamos, 1.200 Lt neatskaičius mokesčių, yra nepakankamos patenkinti visų vaikų elementarius poreikius ir pačiam atsakovui pragyventi. Atsakovas sutiktų ginčo šalių sūnaus išlaikymui mokėti ne daugiau kaip 350 Lt kas mėnesį.
Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą priteisti iš atsakovo ginčo šalių sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įvertino tiek atsakovo pareigą išlaikyti kitus du nepilnamečius vaikus, tiek abiejų ginčo šalių turtinę padėtį.
CK 3.198 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–303/2008; 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-419/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų nutraukęs savo santuoką su sutuoktine J. M., su kuria turi du nepilnamečius vaikus – dukrą A. M. ir sūnų D. M. (b.l. 36-38). Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas su sutuoktine gyventų atskirai ar kad atsakovas būtų vengęs teikti išlaikymą jų bendriems vaikams. Atsakovas, iš pradžių teigęs, kad gali mokėti ginčo šalių sūnaus išlaikymui tik po 200 Lt per mėnesį, nepareiškė jokių prieštaravimų dėl jo sutuoktinės iniciatyva teismo nustatyto įpareigojimo kitų vaikų išlaikymui mokėti po 350 Lt per mėnesį. Manytina, kad atsakovo ir jo sutuoktinės vaikų išlaikymo dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, tačiau tai nereiškia, jog ir ginčo šalių sūnui turėtų būti priteistas tokio paties dydžio išlaikymas. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo ir jo sutuoktinės vaikų poreikius, atsakovo sutuoktinės galimybes užtikrinti šių poreikių patenkinimą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistas iš atsakovo ginčo šalių sūnaus išlaikymo dydis, įvertinus šio vaiko amžių, jo poreikius, ginčo šalių turtinę padėtį ir jų išlaikomų nepilnamečių vaikų skaičių, yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti. Pabrėžtina, kad iš atsakovo priteistas ginčo šalių sūnaus išlaikymo dydis (400 Lt) yra net mažesnis nei teismų praktikoje nustatytas minimalus išlaikymo dydis, kurį privalo teikti vienas iš tėvų tam, jog užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (šiuo metu 500 Lt).
Atsakovas taip pat neturi pagrindo remtis aplinkybe, kad jo gaunamos pajamos yra nepakankamos išlaikyti savo tris nepilnamečius vaikus. Atsakovas yra jaunas, darbingas, neturi jokių sveikatos apribojimų, todėl turi dėti maksimalias pastangas tam, kad užtikrintų visų savo vaikų tinkamą vystymąsi ir būtinų poreikių patenkinimą. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti savo vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti vaikams pakankamo dydžio išlaikymo. Ieškovės turtinė padėtis taip pat prasta, ji nedirba, nes augina ginčo šalių mažametį sūnų, gauna tik 700 Lt dydžio išmoką už vaiką, turi išlaikyti dar vieną vaiką (b.l. 26-28). Šiuo atveju būtų neteisinga ir nesąžininga nustatyti ieškovei didesnę ginčo šalių sūnaus išlaikymo naštą negu atsakovui.
Galiausiai pažymėtina, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nagrinėjamu atveju nustatytas ginčo šalių sūnaus išlaikymo dydis, kurį privalo mokėti atsakovas, negali būti mažinamas remiantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–469/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–243/2010).
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui ji sumokėjo 700 Lt (b.l. 119-120), todėl ši suma priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 700 litų bylinėjimosi išlaidų.