Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:

2012-06-26 pagal LR BK 178 str. 1, 2 d. laisvės apribojimu 1 metams; 2012-11-23 pagal BK 178 str. 2d. , pritaikant BK 63 str., laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d., 214 str. 1d., 22 str. 1d.- 215 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis A. R. 2012 m. kovo 10 d. apie 23.30 val. Alytaus m. Putinų g. ties 72 A namu, būdamas neblaivus, asmeninio konflikto metu su nukentėjusiuoju E. P., tyčia sudavė E. P. ne mažiau vieno smūgio kumščiu į veido sritį, po ko E. P. nukritus ant žemės, sudavė ne mažiau dešimt smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas E. P. nežymų sveikatos sutrikdymą bei tuo pačiu nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulų lūžimo, su dislokacija, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d.;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką toje pačioje vietoje, tuo pat metu, po smūgių sudavimo E. P. gulint ant žemės, iš E. P. rūbų kišenės pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam E. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „ Nokia 7230“, kurio vertė 200 litų su telefone buvusia Sim kortelę, kurios vertė 30 litų, bei šalia nukentėjusiojo gulėjusią piniginę, kurios vertė 20 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. P. 250 litų turtinę žalą, tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d.;

taip pat paimdamas iš nukentėjusiajam E. P. priklausančios piniginės AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą E. P. vardu, neteisėtai įgijo ir laikė prie savęs vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t.y padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 214 str. 1 d.;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2012 m. kovo 10 d. 23.01 val. iš AB banko „Swedbank“ bankomato, esančio Naujoji g. 48A, Alytuje, pateikdamas neteisėtai įgytą E. P. išduotą AB bankas Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino atlikti finansinę operaciją, išgryninti pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes mokėjimo kortelėje pinigų nebuvo, tai yra pasikėsino padaryti nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. - 215 str. 1 d.

Kaltinamasis A. R. dėl šių veikų savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad visų įvykio aplinkybių jis gerai neatsimena, nes buvo stipriai išgėręs, be to, nuo įvykio praėjo daug laiko. Kiek atsimena, įvykio dieną, jis buvo atėjęs pas D. C., kur buvo ir K., kiti nepažįstami asmenys, o vėliau atėjo ir nukentėjusysis, kuris buvo išgėręs. Jie visi gėrė alų. Nukentėjusiojo jis nepažinojo- matęs anksčiau vieną kartą. Su nukentėjusiuoju jis susimušė dėl kilusio kivirčo- dėl ko sudavė smūgius ir kiek, jis neatsimena. Mintis paimti iš nukentėjusiojo telefoną su pingine kilo tik po to, kai jis sumušė nukentėjusįjį: šiam gulinti ant žemės, jis pirmiausia iš vidinės kišenės paėmė telefoną, o paskui ant žemės gulėjusią piniginę, kuri buvo nenauja, ir kurioje buvo daug įvairių kortelių, tačiau pinigų nebuvo. Jis paėmėm „Swedbank“ kortelę, o neradus pinigų, visą kitą išmetė.

Po įvykio jis atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl savo veiksmų, kritiškai vertina savo elgesį, žada ateityje daugiau nedaryti nusikalstamų veikų.

Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. teisiamajame posėdyje buvo perskaityti balsu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įtarimo esmę suprato, nes E. P. delnais sudavė per veidą 5 kartus, ir 5-6 kartus jam stovinčiam įspyrė, dėl ko nuo smūgių į kojas šiam pargriuvus dar sudavė gulinčiam ant asfalto du kartus ir pagrobė telefoną bei piniginę, tačiau ten pinigų nebuvo, taip pat buvo banko kortelė, kuria bandė pasinaudoti. 2012 m. kovo 10 d. apie pietus, kada tiksliai neatsimena atėjo pas draugą D. C., pas kurį dar buvo atėjęs Vilmantas, pavardės nežino, visi išgerdinėjo alų. Į vakarą pas D. C. į butą atėjo E. P., pravarde „Džo“, su dviem draugais, kurių nepažįsta. E. P. anksčiau yra matęs vieną kartą, jo nepažinojo. Jie truputį pabuvo išgėrė alaus ir iš D. išėjo. Kažkur už valandos laiko gal ir daugiau E. P. vėl grįžo pas D. į butą, atsinešė alaus, kurį visi išgėrė. Begeriant alų kilo mintis nuvažiuoti pas merginas gyvenančias Panemunėje. Prieš tai D. dar norėjo nuvažiuoti prie Bangos parduotuvės pakalbėti su kažkokiais draugais. Jis paskambino savo dėdei K. B. ir paprašė, kad jis visus nuveštų. Dėdė sutiko, atvažiavo prie D. namų, adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu „Audi 80“, juodos spalvos. Jis, V., D. ir E. P. susėdo į automobilį, jis sėdėjo priekyje, o kiti gale, iš pradžių nuvažiavo prie parduotuvės „Banga“, kur D. nuėjo susitikti su kažkokiais draugais. Jis grįžo kažkur už 15 min. ir tada visi važiavo link Panemunės. Pravažiavus žiedą, kuris yra važiuojant link naujo tilto, pasakė dėdei, kad jis sustotų, kad išsiaiškintų su E. P. dėl jo netesėtų pažadų nupirkti daugiau alkoholio. Išlipo iš automobilio, kartu išlipo ir E. P., nuėjo už automobilio galo ir dar kartą susiginčijo, kad jis visko prižadėjo ir nieko nenupirko, po to E. P. priėjo prie pat jo, ir jis pagalvojo, kad gali jam trenkti, todėl pirmas delnais sudavė 4-5 smūgius per veidą dešine ranka. Nuo suduotų smūgių į veidą jis nepargriuvo, tada dar jam sudavė 5-6 kartus kojomis per jo kojas. Dėl suduotų smūgių į kojas E. P. nugriuvo ant asfaltuoto kelio, gulinčiam jam dar pora kartų įspyrė į kojas. Tiksliai nepamena ar telefonas buvo iškritęs ant žemės per muštynes ir jis jį pasiėmė, ar jį padavė pats E. P., ar jį išsėmė iš kišenės. Tuo metu buvo jau stipriai apgirtęs ir visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Žino, kad jam gulint iš jo striukės vidinės kišenės pasiėmė piniginę, kokios spalvos nepamena, be to buvo tamsu ir jo daiktus atsinešė į automobilį, o E. P. liko gulėti ant asfalto ( t., b.l. 54-56, 59-60).

Nukentėjusysis E. P. parodė, kad su kaltinamuoju įvykio dieną susipažino pas D. C. ir matė jį antrą kartą. Jis su dviem draugais atėjo pas D. C. su tikslu išgerti ir visi kartu gėrė alų- išgėrė 5-6 bambalius alaus. Paskui su draugais išvažiavo automobiliu Audi 80 prie „Bangos“ parduotuvės. Grįžtant namo kaltinamasis liepė sustoti ir jie abu išlipo iš automobilio parūkyti. Berūkant abu susikivirčijo dėl alaus, kurį jis prižadėjo nupirkti, tačiau nenupirko. Ginčas dėl alaus jau buvo prasidėjęs pas D. C. namuose, vėliau visą laiką tęsėsi ir važiuojant automobiliu. Išlipus iš automobilio, kaltinamasis jam trenkė apie 5-6 smūgius kumščiu į galvą, nuo vieno smūgio jis parkrito ir toliau jautė, kad buvo spardomas į krūtinę ir nugarą. Jis nejautė ir nematė, kaip kaltinamasis paėmė iš jo daiktus, nes nuo smūgių trumpam buvo paradęs sąmonę. Kai jis gulėjo ant žemės, telefonas buvo kišenėje, o pinginė galėjo iškristi ant žemės. Piniginėje buvo įvairios kortelės, tame tarpe ir „Swedbank“, o pinigų nebuvo. Pas medikus kreipėsi tik pirmadienį, nes po galvos traumos nesugebėjo mąstyti.

Liudytojas V. K. parodė, kad įvykio dieną jis buvo pas D., kur visi gėrė alų. Išgėrę visi važiavo į Panemunės rajoną. Konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prasidėjo dar D. C. namuose, tačiau važiuojant automobilyje nekonfliktavo. Važiuojant kažkur buvo sustoję parūkyti: jis rūkė prie automobilio, o kaltinamasis su nukentėjusiuoju stovėjo toliau nuo automobilio. Girdėjo, kaip jie barėsi. Jis parūkęs įlipo atgal į automobilį, vėliau grįžo ir kaltinamasis, kuris buvo vienas ir pasakė, kad susipyko su E.. Visų įvykio aplinkybių gerai neatsimena, nes praėjo daug laiko.

Liudytojas D. C. parodė, kad įvykio dieną pas jį buvo A. ir V., su kuriais visi kartu gėrė. Vėliau atėjo nukentėjusysis su draugu ir toliau visi gėrė alų, kurio buvo daug. Jo namuose konfliktas kilo tarp kitų asmenų, kuriuos vėliau išvažiavo spręsti į Panemumę. Automobiliu jie važiavo penkiese- jis, A., E., V. ir K. Automobilyje kaltinamasis su nukentėjusiuoju kažką kalbėjo ir susiginčijo, liepė stabdyti automobilį ir abu išlipo aiškintis. Dėl ko jie susiginčijo, jis nežinantis, nes mašinoje grojo muzika, todėl negirdėjo. Jie nuėjo už automobilio, todėl jų nematė. Po kelių minučių kaltinamasis atėjo vienas ir liepė važiuoti. Jis pas kaltinamąjį neklausė, kur liko nukentėjusysis. Apie muštynes jis sužino tik po kelių dienų.

Liudytojas K. B. parodė, kad įvykio dieną kaltinamasis paprašė jo pavežėti. Kaltinamasis važiavo su draugais- visi buvo pakankamai girti. Mašinoje grojo muzika. Kad kažkas ginčytųsi, jis negirdėjo. Važiuojant kažkuris paprašė sustoti į tualetą. Jam sustojus, buvo išlipę visi važiavę, bet greitai, išskyrus kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, sugrįžo į mašiną. Ką jie abu darė , nematė, nes pats sėdėjo automobilyje ir nieko nematė, nes buvo tamsu. Po 5-10 min kaltinamasis grįžo vienas. Jam paklausus, kur kitas, kaltinamasis pasakė, kad jie abu susibarė ir liepė jam važiuoti.

Iš E. P. protokolo – pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2012-03-10 apie 23.30 val. kartu su D. C., Vilmantu K. A., kurio pavardės nežino, automobiliu „Audi -80“ važiavo į Putinų g. ir išlipus parūkyti buvo sumuštas ir apiplėštas A. (t.1, b.l. 3-4).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėta vieta, ties Putinų g. 72 A namu. ( t. 1, b.l. 5-7).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad iš nukentėjusiojo E. P. paimtas prašymas įjungti abonentą Nr. B346683 (t. 1, b.l. 8).

AB „Swedbank“ banko rašte nurodyta, kad 2012-03-10 23:00 Alytaus m. Naujoji g. 48 A bankomate bandyta nuimti 0 Lt., tam pačiam bankomate 23:01 bandyta nuimti 40 litų, tačiau atmesta kaip nesant lėšų (t. 1, b.l. 21-24).

Specialisto išvadoje Nr. G250/12(06) užfiksuota, kad nukentėjusiajam E. P. padaryta nosies kaulų lūžimas su dislokacija, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės viršutinėje dalyje, abiejų akių vokuose, dešinio smilkinio srityje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, paviršiniai odos nubrozdinimai dešinio skruosto srityje, nosies nugarėlės kairėje pusėje, dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, kairės plaštakos delniniame paviršiuje, juosmens kairėje pusėje, pirmo kandinio danties viršutiniame žandikaulyje vidinio krašto nuskėlimas padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai padaryti ne mažiau dešimt trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo su dislokacija sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, visi kiti sužalojimai tiek visumoje, tiek imant juos atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 27-29).

Iš pristatyto asmens testo protokolo matyti, kad po įvykio E. P. buvo nustatytas 1,37 promilės nebliavumas (t.1, b.l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. R. nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 180 str. 1d., 214 str. 1d., 22 str. 1d.- 215 str. 1d.

Kaltinamasis A. R. pagal BK 180 str. 1d. buvo kaltinamas dėl to, kad jis 2012 m. kovo 10 d. apie 23.30 val. Alytaus m. Putinų g. ties 72 A namu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. P. – suduodamas ne mažiau vieno smūgio kumščiu į veido sritį, po ko E. P. nukritus ant žemės sudavė ne mažiau dešimt smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas E. P. nežymų sveikatos sutrikdymą bei tuo pačiu nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulų lūžimo, ir apkraustydamas E. P. rūbų kišenes pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam E. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „ Nokia 7230“, kurio vertė 200 litų, telefone buvusią Sim kortelę, kurios vertė 30 litų, piniginę, kurios vertė 20 litų, piniginėje buvusius 20 litų, tuo padarant nukentėjusiajam E. P. 270 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Tačiau ištyrus ir įvertinus pagal byloje esančius įrodymus, toks kaltinimas nepasitvirtino.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad tikslo apiplėšti E. P. neturėjo. Jis pripažino sumušęs E. P., bet ne dėl to, kad norėjo jį apiplėšti, o dėl to, kad tarp jų kilo ginčas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad išlipus iš automobilio ties Putinų g. 72 A namu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo ginčas dėl to, kad nukentėjusysis išgėrimo D. C. namuose metu buvo prižadėjęs kompanijai nupirkti butelį alaus, tačiau pažado neištesėjo, dėl ko kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį, nesunkiai sutrikdymas jam sveikatą. Tokias aplinkybe ikiteisminio tyrimo metu nurodė kaltinamasis, kad jam kartu su nukentėjusiuoju ir kitais draugais važiuojant dėdės automobilyje link naujo tilto, jis pasakė šiam sustoti, kad išsiaiškintų su E. P. dėl jo netesėtų pažadų nupirkti daugiau alkoholio, ir kad išlipę iš automobilio kartu su E. P., abu nuėjo už automobilio galo, kur dar kartą susiginčijo, kad jis visko prižadėjo ir nieko nenupirko, kad ginčo metu jis sudavė 4-5 smūgius per veidą dešine ranka, vėliau dar jam sudavė 5-6 kartus kojomis per jo kojas, ko pasekoje E. P. nugriuvo ant asfaltuoto kelio, ir tuomet jam gulinčiam dar pora kartų įspyrė į kojas. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtino ir nukentėjusysis, kad jiems išlipus iš mašinos ir berūkant abu susikivirčijo dėl alaus, kurį jis prižadėjo nupirkti, tačiau nenupirko, ir kaltinamasis jam trenkė apie 5-6 smūgius kumščiu į galvą, jis parkrito ir toliau jautė, kad buvo spardomas į krūtinę ir nugarą. Nors kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl smūgių sudavimo mechanizmo iš dalies ir skiriasi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie abu buvo pakankami girti ir tikslių įvykio aplinkybių gali ir neatsiminti, teismas vadovaujasi byloje esančia specialisto išvada, kurioje nurodyti nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimais, kvalifikuojami kaip nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Ir nors teismo posėdyje apklausti liudytojai negalėjo nurodyti visų įvykio aplinkybių, tačiau vertinant įrodymų visumą matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo važiuojant automobilyje kilo ginčas, kuris tęsėsi ir jiems išlipus abiems automobilio: liudytojas D. C. parodė, kad automobilyje kaltinamasis su nukentėjusiuoju kažką kalbėjo ir susiginčijo, liepė stabdyti automobilį ir abu išlipo aiškintis, liudytojas V. K. parodė, kad jam išlipius iš automobilio parūkyti, kartu išlipo kaltinamasis su nukentėjusiuoju, kurie nuėjo toliau nuo automobilio ir barėsi.

Iš kaltinamojo parodymų taip pat matyti, kad jis nukentėjusiojo telefoną ir pinginę paėmė po ginčo, kuriuo metu jis sumušė nukentėjusįjį, kai šis sumuštas gulėjo ant žemės.

Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad fizinį smurtą A. R. E. P. atžvilgiu panaudojo neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, iš asmeninių paskatų, kilus ginčui dėl nukentėjusiojo neištesėto pažado nupirkti alaus.

Tokie kaltinamojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu atitinka BK 138 str. 1d. numatyto nusikaltimo požymius, nes kaltinamasis, iš asmeninių paskatų dėl kilusio tarpusavio ginčo su nukentėjusiuoju, panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, tuo nesunkiai sutrikdydamas E. P. sveikatą, tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo, yra priežastinis ryšys. Tokiuose kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl jo veiksmai iš BK 180 str. 1d. perkvalifikuotini į BK 138 str. 1d.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad kaltinamasis po ginčo tyčia pagrobė svetimą turtą ir taip neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė E. P. priklausantį mobiliųjų telefoną, kurio vertė 200 Lt., piniginę, kurios vertė 20 Lt. ir Sim kortelę, kurios vertė 30 Lt., kurių bendra vertė yra 270 Lt., t.y. didesnė už 1 MGL, bet mažesnė už 3 MGL, todėl tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 178 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius.

Kadangi A. R. panaudojo fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, kaltinamojo veiksmai pagrobus nedidelės vertės svetimą turtą kvalifikuotini savarankiškai kaip vagystė (BK 178 str. 4 d.).

Taip pat nustatyta, kad pagrobdamas aukščiau minėtą turtą, kaltinamasis kartu neteisėtai įgijo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, priklausančią E. P. ir ją neteisėtai laikė bei ketino panaudoti svetimam turtui užvaldyti. Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdami savo veiksmų esmę, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 214 str. 1d. Tai pripažino ir pats kaltinamasis, tai patvirtino ir nukentėjusysis.

Kadangi kaltinamasis viena pavojinga veika tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose LR BK 178 str. 4d. ir 214 str. 1d., t.y. pažeidė kelis BK straipsnius, šios nusikalstamos veikos vertintinos kaip idealioji nusikaltimų sudėtis.

Kaltinamasis, neteisėtai įgijęs E. P. priklausančią mokėjimo kortelę pasikėsino atlikti finansinę operaciją- išgryninti pinigus bankomate, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes mokėjimo kortelėje nebuvo pinigų, todėl tokie nusikalstami kaltinamojo veiksmai dėl pasikėsinimo panaudoti elektroninę mokėjimo priemonę teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1d. ir 215 str. 1 d.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad kaltinamasis pagrobė iš E. P. piniginėje buvusius 20 Lt., tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus, toks kaltinimas nepasitvirtino. Kaltinamasis parodė, kad pinigų piniginėje nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino ir pats nukentėjusysis, todėl 20 Lt., pinigų pagrobimas šalintinas iš kaltinimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis padarė 4 nusikalstamas veikas: 1 baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 str. 4d.), 1 tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 138 str. 1 d.), 2 tyčinius apysunkius nusikaltimus, kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 124 str.1., 22 str. 1d. -125 str. 1d.) Nors kaltinamasis teistas du kartus, tačiau šių nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo nuteistas.

A. R. administracine tvarka bausta 7 kartus (t.1., b.l. 72-75 ), į psichikos-priklausomybių ligų kabineto įskaitą neįrašytas ( t.1., b.l. 77), bylos nagrinėjimo metu buvo nedirbantis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1d. 9 p.).

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, kritiškai vertina savo elgesį. Iš Probacijos skyriaus rašto matyti, kad kaltinamasis jam ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes vykdo pareigingai, ir nors kaltinamasis buvo praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka, tačiau tarnybai vykdant nuteistojo priežiūrą nuo 2012-12-20, per šį laikotarpį A. R. administracine tvarka nebuvo baustas. Šios aplinkybės leidžia teismui patikėti A. R. nuoširdumu kad jis nori gyventi normalų gyvenimą ir ateityje daugiau nedaryti nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, iš jo paaiškinimų ir visų kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad nusikaltimą jis padarė atsitiktinai ir spontaniškai, dėl lengvabūdiškumo, sąlygoto alkoholio, todėl negalėjo įvertinti savo veiksmų galimų pasekmių. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra linkusi nusikalsti asmenybė, kelianti didelį pavojų visuomenei ir leidžia manyti, kad A. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas mano, kad A. R. turi būti suteikta galimybė adaptuotis visuomenėje ir pateisinti teismo pasitikėjimą, ir sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo t.y. neizoliavus jos nuo visuomenės (BK 41 str.), todėl A. R. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 4 d., 214 str.1d. ir 22 str. 1d. -215 str. 1d. skirtinos bausmės susijusios su trumpalaikiu laisvės atėmimu, artimos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už jo nusikalstamas veikas, sankcijos minimumui, o už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1d. - baudžiamajame įstatyme numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, artima už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, sankcijos minimumui, kurios, įvertinus į visas aplinkybes, yra tinkamos bausmės kaltinamajam , atidedant bausmės vykdymą.

Kaltinamojo veikos, numatytos LR BK 178 str. 4d. ir 214 str. 1d., sudaro idealiąją nusikaltimų sudėtį, todėl už jas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu vadovaujantis LR BK 63 str. 2d. ir 5d. 1p. 1 d., visos kitos paskirtos bausmės už likusias veikas bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d.

Paskirta galutinė bausmė bendrintina su 2012-11-23 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį (LR BK 63 str. 1d., 4d. 9d.).

Atidedant bausmės vykdymą, A. R. skirtinas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir baudžiamojo poveikio priemonės neatlygintinai per 5 mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinaisi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ( t.1, b.l. 61,62).

Civilinis ieškinys.

Civilinis ieškovas E. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt. turtinės žalos atlyginimo ir 12.000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 40-42). teisimojo posėdžio metu nukentėjusysis reikalaujamos turtinės žalos dydį sumažino iki 600 Lt., o neturtinės- iki 5 000 Lt.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, mano, kad nukentėjusiojo reikalaujamas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis.

BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. (LAT 2009 01 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).

Kaltinamasis civiliniu ieškiniu reikalavo priteisti 1000 Lt. turtinės žalos atlyginimo pagal pridedamus dokumentus, vėliau teisiamojo posėdžio metu reikalaujamos turtinės žalos dydį sumažino iki 600 Lt. Civilinis ieškovas prie civilinio ieškinio pateikė vieną vaistinės kvitą 50,64 Lt. sumai už perkamus vaistus ir ligoninės kvitą 18,00 Lt. sumai už suteiktas paslaugas, tačiau šie kvitai dar neįrodo, kad šias išlaidas nukentėjusysis patyrė būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų, nes byloje nėra jokių duomenų, koks medikamentinis gydymas ir kokios gydymo paslaugos buvo reikalingos ir paskirtos nukentėjusiajam dėl jam nusikalstamais veiksmais padarytų kūno sužalojimų, todėl šios sumos, kaip neįrodytos, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kitokių įrodymų, pagrindžiančių 600 Lt. reikalaujamą turtinės žalos atlyginimą, nukentėjusysis teismui nepateikė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas telefonas su jame esančia sim kortele, ir piniginė. Ikiteisminio tyrimo metu pagrobtą telefoną E. P. įvertino 200 Lt. sim kortelę- 30 Lt., ir piniginę 20 Lt., viso 250 Lt. Tokia pagrobtų daiktų vertė buvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Teismui nekyla abejonių dėl pagrobtų daiktų vertės, nes ji neprieštarauja protingumo kriterijams ir atitinka vidutines rinkos kainas.

Kadangi ši turtinė žala nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, jis privalo visiškai atlyginti žalą (BPK 109 str., CK 2.263 str. 2 d.), todėl civilinis ieškinys dalyje dėl 250,00 Lt. turtinės žalos pagrįstas ir tenkintinas, o likusioje dalyje atmestinas.

Sprendžiant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, pažeminimu, negalėjimu pasirodyti viešumoje, išeiti į darbą, depresija.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, vertintina materialinė kaltinamojo padėtis- kaltinamasis niekur nedirba, jokio turto neturi.

Atsižvelgtina ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes - konfliktas, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kilo iš asmeninių paskatų nukentėjusiajam kartu su kaltinamuoju piktnaudžiaujant alkoholiniais gėrimais, kai nukentėjusysis neįvykdė savo pažado nupirkti alaus; konflikto metu abu buvo stipriai išgėrę, todėl paties rizikingas ir kartu provokuojantis nukentėjusiojo elgesys taip pat turėjo įtakos veikos padarymui.

Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam po patirtų kūno sužalojimų būtų pasikeitęs darbingumo lygis, kilusios neigiamos pasekmės sveikatai ir atsiradusios komplikacijos, ar kilusi depresija. Kaip pripažino nukentėjusysis, dėl nosies operacijos ligoninėje gulėjo vieną dieną, o vėliau 10 dienų gydėsi ambulatoriškai. Atsižvelgiant į padarytų sužalojimų pobūdį, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis turėjo gydytis tam tikrą laiką, tačiau daugiau jokių duomenų, kad kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam būtų sukėlusi kokias nors rimtas pasekmes, išskyrus patirtą fizinį skausmą ir dėl to turėtus nepatogumus, byloje nėra.

Taip pat nukentėjusysis patvirtino, kad įvykio dieną jis buvo nedirbantis, todėl nusikalstama veika padaryti kūno sužalojimai neturėjo įtakos nukentėjusiojo gaunamoms pajamos.

Nukentėjusysis taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo bendravimo galimybių sumažėjimą ar pažeminimą, juo labiau kad iš bylos duomenų matyti, kad jis buvo sumuštas jam pačiam piktnaudžiaujant alkoholiniais gėrimais.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 3.500 Lt. dydžio neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 215 str. 1d. ir paskirti jam bausmę – areštą 20 (dvidešimčia ) parų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir paskirti jam bausmę – areštą 15 (penkiolika) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2d. ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes pagal BK 178 str. 4 d. ir 214 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. ir 65 str. 1 d. 1p. a papunkčiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir A. R. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis ir 65 str. 1d. 1p. b papunkčiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2012-11-23 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir A. R. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal 2012-11-23 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į galutinės bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012-11-10 iki 2012-11-23.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 7 p. įpareigoti A. R. neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 69 ir 70 str. A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. K. dalį-75 Lt. turtinės žalos;

- 80 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atliekant šiuos darbus per 5 (penkis) mėnesius.

Bausmės vykdymo atidėjimą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

E. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. R. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. P. 250,00 Lt. (du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct.) turtinės žalos ir 3 500,00 Lt. (tris tūkstančius penkis šimtus litų 00 ct.) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.