Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui T. Z., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š., jo atstovui advokatui J. B.,

išnagrinėjus J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) m., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 23 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) bendros nuosavybės su žmona V. Š. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra žemės nuosavybės dokumentuose pažymėto sklype esančio kelio, uždėjo užtvarą, kai pagal gautą raštą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus, per sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), eina 4 m pločio kelias. J. Š. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal LR ATPK 188 str.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas T. Z. teisme patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nusipirko sodybą 2007 m., nuosavybės dokumentuose jokių įrašų dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims nėra. 2014 m., norėdamas užtikrinti sodybos privatumą ir saugumą, pastatė savo žemėje užtvarą, nes per jo 34 arų sklypą važinėja sunkiasvorės mašinos, ūkininkai atvažiuoja į tvenkinį pasisemti gyvuliams vandens. D. sodyba yra už kilometro, yra ir kitas įvažiavimas ir kelias, nors kelias ir pievomis, laukais. Savo žemėje jis kelią tvarkė, įvažiavimas geras, todėl visi ir važinėja, buvo sulaužyta vandentiekio pralaida. Yra atskiras D. keliukas, kuris yra už 50 metrų nuo jo įvažiavimo. Keliuku galima nuvažiuoti į laukus, šalia yra kelias, kuris yra valstybinėje žemėje, eina tiesiai iki D. sodybos. Yra kiti savininkai, jo keliukas įeina į keliuką, esantį valstybinėje žemėje. Su D. kalbėjosi, sakė, kad nenori, jog važiuotų per jų žemę, buvo atėjusi seniūnė, žemėtvarkininkė, parodė dokumentus, jiems pasakė, kad per jų žemę kelias neina, nes šalia už 50 metrų yra kitas kelias, ir tai buvo pasakyta D.. Dėl servituto nebuvo jokios kalbos.

Liudytojas R. M. – Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad gavo D. pareiškimą dėl užtverto kelio link jų sodybos. Buvo gauta pažyma, kad kelias per J. Š. žemę yra. Žemė buvo atmatuota 1996 metais, tuo laiku servituto nebuvo, buvo aišku, kad yra civilinis ginčas ir buvo pradėta teisena pagal LR ATPK 188 str. Kadangi iškilęs ginčas dėl kelio turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, bet Š. savavališkai užtvėrė kelią. Teisena buvo pradėta pagal V. D. pareiškimą bei gavus raštą iš Nacionalinės žemės tarnybos, kad kelias eina iki D. namų pro Š. sklypą, be to yra pridėtas žemėlapis, kur pagal 2000 m. patvirtintą įsakymą žemėtvarkos plane yra nurodytas kelias. Negali būti atliekami jokie savavališki veiksmai, neišnagrinėjus ginčo civiline tvarka.

Liudytoja V. D. teisme paliudijo, kad keliu per Š. sklypą važinėja nuo seno, be jų važinėja ūkininkai, dar yra sodyba prie Š. ir tie žmonės važinėja, šiais metais važinėdavo tuo keliu, tačiau rugsėjo mėnesį Š. užsitvėrė. Ji kreipėsi į žemėtvarką, gavo raštą, kad jiems priklauso tik šis kelias į sodybą ir kito kelio nėra. Kitas kelias eina dirvonu, kelias nelygus ir rudenį neįmanoma privažiuoti. Konflikto jokio nebuvo dėl kelio iki 2014 metų vasaros. Š. sakydavo, kad nevažiuotume per jo sklypą, o paskui ir užsitvėrė. Apie servitutą nieko nežino, kreipėsi į seniūnę, į žemėtvarką ir jai nurodė, kad yra 4 m pločio kelias. Dabar vaikšto pėsčiomis arba važiuoja per dirvonus. Civiline tvarka nesikreipė. Kitą kelią, kuris eina ne per Š. sodybą, taip pat užtvėrė betoniniu stulpu, bet į policiją nesikreipė dėl to užtvėrimo, nes žemėtvarkoj nurodė, kad gali važiuoti bet kuriuo keliu.

Liudytojas A. B. – Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjas teisme paaiškino, kad keliukai pažymėti sklypuose yra ne veltui, jie pažymėti pagal teritorijų planavimo projektą, ginčo kelias reikalingas susisiekimui su gretimais sklypais, tad turi būti leidžiama naudotis kitiems asmenims. Asmuo, norėdamas pasitikslinti sklypo planą, užsako kadastrinius matavimus, ir jei po kadastrinių matavimų nebūtų kelias pažymėtas, tai tokį planą Nacionalinė žemės tarnyba ir patvirtina, kelio gali ir nebelikti. Žmonės, kurie važinėja tuo keliu, dėl servituto įrašymo gali kreiptis notarine tvarka arba teismine tvarka. Pilietis gaudamas sprendimą dėl nuosavybės atkūrimo gauna ir sklypo planą. Pagal teismui pateiktą žemės sklypo planą nėra įrašų, kad L. žemės sklypo dalį turi palikti bendram naudojimui. Tuo metu - 1996 m. keliai buvo pažymimi brūkšnine linija, skaičiavimo dokumentuose parodoma, kad plotas išskaičiuotas iš sklypo ploto. L. padarius projektą kelio plotas nebuvo išskaičiuotas iš jos žemės sklypo ploto.

Iš V. D. pareiškimo (b.l. 3) matyti, jog ji kreipėsi į policijos komisariatą dėl to, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo užtvertas privažiavimas iki jos sodybos (duomenys neskelbtini), kurio dalis nuo vieškelio eina per sodybos (duomenys neskelbtini)

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato VPS PP tyrėjo R. M. tarnybinio pranešimo (b.l. 2) matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 23 d., apie 12 val., užtvarą žemės sklype (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su namų valdos žemės sklypu (duomenys neskelbtini) įrengė J. Š. savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kadangi pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus raštą (b.l. 4) per minėtą žemės sklypą einą 4 m bendro naudojimo pravažiavimo kelias.

Iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo (b.l. 7, 8) matyti, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė registruota V. Š. vardu 2007-08-14 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5673 pagrindu (b.l. 22-26), žemės sklype įregistruotos specialios naudojimo sąlygos: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, kelių apsaugos zonos.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 10, 11) matyti, kad V. Š. ir J. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kuriame yra nustatytos kelių apsaugos zonos, elektros linijų apsaugos zonos, žemės sklypas įgytas 2013-04-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartimi Nr. RS-2138 (b.l. 27-31).

LR ATPK 284 str. 1 d. nustatyta organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

J. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal LR ATPK 188 straipsnį, pagal kurį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 8190-0003-0228, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė registruota V. Š. vardu (b.l. 7, 8). Šis žemės sklypas ribojasi su namų valdos žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. Š. ir J. Š. (b.l. 10, 11). Kaip matyti iš J. Š. paaiškinimų ir byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 6), J. Š., norėdamas užtikrinti sodybos privatumą ir saugumą, pastatė savo žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), užtvarą. Tuo tarpu V. D. su pareiškimu (b.l. 3) kreipėsi į policijos komisariatą dėl to, kad sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) savininkai nesutinka atidaryti pravažiavimo ir ji negali privažiuoti iki savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini)

Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. jam su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančioje žemėje pastatė užtvarą, draudžiantį važiuoti kitiems asmenims per jų žemę. LR CK 4.37 straipsnyje numatyta nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. LR CK1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Byloje duomenų, kad savininkų, šiuo atveju J. Š. ir V. Š. valdžia, jų teisės disponuoti, naudoti jiems nuosavybės teise priklausančią žemę ir ją valdyti būtų kažkaip apribotos, nėra. Nors iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus rašto ir prie jo pateikto Vilniaus apskrities viršininko administracijos Ukmergės rajono Šešuolių kadastro vietovės žemės reformos projekto išrašo (b.l. 4, 5) matyti, kad 4 metrų bendro naudojimo privažiavimo kelias yra suprojektuotas per žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau į bylą įrodymų, kad buvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti, nėra pateikta. Tuo tarpu iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų (b.l. 10, 11, 32, 33) matyti, kad bendro naudojimo kelias Jono iš V. Š. žemėje nėra įregistruotas, ginčo keliui nėra įregistruotas ir servitutas. Kad asmenys būtų kreipęsi į teismą dėl servituto nustatymo, duomenų taip pat nėra. Be to, žemės sklypų savininkams, t.y. J. Š. ir V. Š., įsigyjant žemės sklypus, pirkimo – pardavimo sutartyse (b.l. 22-31) specialios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su ginčo keliu, taip pat nebuvo įtrauktos.

Įregistruota kelių apsaugos zonos speciali naudojimo sąlyga nustatyta pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą. Šio įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja, kad siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona, kurios plotis nustatomas pagal kelio reikšmę. Taigi ši speciali žemės sklypo naudojimo sąlyga nesusijusi su ginčo keliu.

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, reglamentuojantis nekilnojamojo turto registro duomenų teisinį statusą, numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš esmės analogiška nuostata įvirtinta ir LR CK 4.262 straipsnyje, kuriame numatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisme liudytoju apklaustas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjas A. B. patvirtino, kad pagal teismui pateiktą žemės sklypo planą (b.l. 53), kuris yra žemės sklypo prikimo – pardavimo sutarties sudėtinė dalis, nėra įrašų, kad ankstesnė savininkė V. L. žemės sklypo dalį turi palikti bendram naudojimui. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ir dabartiniams savininkams J. Š. ir V. Š. perkant žemę ar vėliau jokie apribojimai naudoti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nustatyti nebuvo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo vietoje buvo išvažinėtas kelias, naudojamas patenkant į gretimus žemės sklypus, tačiau toks faktinis naudojimas nėra pagrįstas teisiškai. Ta aplinkybė, kad savininkas anksčiau leisdavo, o dabar nebeleidžia ir kiti asmenys patiria dėl to tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, nereiškia, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už nuosavybės teisės įgyvendinimą. Be to, kaip matyti tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Š. paaiškinimų, tiek iš liudytojos V. D. parodymų, kelias per J. Š. sodybą nėra vienintelis norint patekti į gretimus žemės sklypus ir kitas sodybas. Šiuo atveju asmenys, manantys, kad jų teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu teisės aktai nenumato galimybės administracine tvarka nustatyti kelio servituto privačiame žemės sklype, tačiau asmenys gali nustatyti servitutus tarpusavio sutartimis, o esant ginčui – teisme civilinio proceso tvarka.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad J. Š. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str., sudėties.

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Esant tokioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. Š. atžvilgiu yra nutrauktina LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., 291-293 str., teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl J. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 188 str. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.