Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už šilumos energiją, tiektą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), kurios buvo išnuomotos atsakovui.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kurioms tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Tačiau šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), kurias ji 2004-05-10 nuomos sutartimi išnuomojo atsakovui už mokestį laikinai valdyti ir jose gyventi, o atsakovas įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (b. l. 16, 55–57). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp atsakovo ir ieškovės rašytinė sutartis dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo nebuvo sudaryta, tačiau nepaisant to jos buvimą patvirtina faktinė situacija, t. y. abiejų šalių valia – tiekti ir gauti šiluminę energiją realizuota konkliudentiniais veiksmais (CK 41 str. 2 dalis, 4 str. 1 dalis). Be to, pažymėtina ir tai, kad 2004-05-10 nuomos sutartyje šalys buvo sulygusios, kad atsakovas, be nuomos mokesčio, atskirai įsipareigojo mokėti mokesčius už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, elektros energiją, dujas, komunalines paslaugas, teiktas jo nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms. Taigi atsakovui gyvenant ir naudojantis patalpa atsirado pareiga atsiskaityti už tiektą šilumos energiją. Tačiau šioje byloje esminę reikšmę turi laikotarpis, už kurį ieškovas prašo priteisti iš atsakovo skolą už savivaldybės nuomojam butui tiektą šilumos energiją. Bylos duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-17 sprendimu už akių nutraukė 2004-05-10 gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 15-620, sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo, ir atsakovas su visais jam priklausančiais daiktais iškeldintas iš minėtos gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (civilinė byla Nr. 2-14815-730/2010, b. l. 42-43). Teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2009-08-17, Klaipėdos miesto savivaldybei 2009-08-25 išduotas vykdomasis raštas. Taigi nuomos teisiniai santykiai tarp savivaldybės ir atsakovo baigėsi įsiteisėjus teismo sprendimui.

Apeliantė teigia, kad atsakovas buvo iškeldintas tik 2010-08-13, duomenų, kad jis nesinaudojo butu iki 2010-08-13, nėra, todėl jis privalo sumokėti už šilumos energiją, tiektą atsakovui išnuomotam butui iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

Atsakovas teisės naudotis gyvenamąja patalpa neteko įsiteisėjus teismo sprendimui dėl iškeldinimo (2009-08-17), pagal šį sprendimą 2009-08-25 buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris antstoliui buvo pateiktas vykdyti tik 2009-09-11. Tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas buvo faktiškai įvykdytas beveik po metų 2010-08-03 antstolei formaliai surašant iškeldinimo protokolą ir 2010-08-27 grąžinus teismui vykdomąjį dokumentą visiškai įvykdytą (pridėta byla Nr. 2-14815-730/2010, b. l. 72–74), negali būti pagrindas priteisti atsakovui mokesčius už tiektą šilumos energiją butui, kuriuo jis neturėjo teisės naudotis ir kuriuo jis faktiškai nesinaudojo, nes nuo 2007-04-23 iki 2010-10-23 atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (civilinė byla Nr. 2-14815-730/2010, b. l. 78, 81). Apeliantės nurodyti argumentai, kad jis neturėjo nei galimybių, nei teisinio pagrindo imtis atsakovo iškeldinimo ar paspartinti iškeldinimo, atmestini kaip neturintys jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovo pareigos mokėti mokesčius už ieškovės tiektą šilumos energiją, nes nuomos teisiniai santykiai tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo pasibaigę, teismo sprendimo pagrindu atsakovas teisės naudotis savivaldybei priklausančiomis patalpomis nebeturėjo. Nors ieškovė tiekė šilumos energiją butui, bet tuo metu atsakovas ieškovės paslaugomis neturėjo teisinio pagrindo naudotis, nes nuomos sutartis su atsakovu buvo nutraukta, atsakovui šis butas jau nebuvo nuomojamas, todėl atsakovui prievolės mokėti mokesčius už tiektą šilumos energiją butui, kuris nuosavybės teise priklauso savivaldybei, neatsirado. Kadangi atsakovas nei faktiškai nesinaudojo gyvenamąja patalpa, nes, kaip minėta, jis tuo metu buvo pataisos namuose, nei teisiškai neturėjo pagrindo naudotis gyvenamąja patalpa, nes nuomos sutartis su atsakovu teismo sprendimu buvo nutraukta ir atsakovas iškeldintas iš gyvenamosios patalpos, todėl darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. rugpjūčio m. atsakovas neturėjo prievolės mokėti mokesčius už butui tiekiamą šilumos energiją, todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą už šilumos tiekimą butui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. gruodžio mėn. yra nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-07 sprendimą palikti nepakeistą.