- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- II-1030-667/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00887-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- K. V.
- Advokatai
- Robertas Rimkaus
- Kategorijos
- 2.5.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.16pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atstovo advokato padėjėjo Roberto Rimkaus skundą dėl 2023 m. liepos 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14677-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresnysis tyrėjas Laurynas Masiulevičius 2023 m. liepos 27 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14677-2023 K. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį, 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. birželio 28 d. 15.33 val. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, o pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepraleido į pėsčiųjų perėją ketinančio įžengti pėsčiojo ir už tai jam buvo paskirta 60 eurų bauda už ANK 417 straipsnio 4 dalį bei 300 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams už ANK 424 straipsnio 3 dalies pažeidimą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Nutarimu, K. V. per atstovą advokato padėjėją Robertą Rimkų. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui Kauno rūmams, prašydama pakeisti Nutarimo dalį, kuria K. V. skirta 300 eurų nuobauda bei specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams jų neskiriant. Skunde nurodo, Pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus buvo priimtas 2019 m. sausio 22 protokolas Nr. 88-ANR_P-636-2019 su administraciniu nurodymu (toliau - Protokolas) Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą, Pareiškėjui buvo siūloma sumokėti 85,00 eurų baudą ir nutarta skirti specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams. Paskirtą baudą pareiškėjas sumokėjo, kas reiškė, kad jis sutiko su Protokole nurodytu administraciniu nusižengimu. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 5 d. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą. Pareiškėjui buvo išduota iki 2027 m. sausio 24 d. galiojanti vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, kurioje nurodyta, kad Pareiškėjas be apribojimų gali vairuoti, tame tarpe, B kategorijos transporto priemones. Protokole Pareiškėjui nebuvo nurodyta, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarka ir sąlygos, kurias reikia išpildyti, todėl Pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti ir laikyti, kad visus reikalavimus dėl teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo yra įvykdęs ir turi teisę vairuoti transporto priemones. Primintina, kad Nutarime nurodyto administracinio pažeidimo, t. y. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo metu, Pareiškėjui buvo pasibaigęs 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Pareiškėjas buvo sumokėjęs paskirtą baudą ir baigęs papildomą vairuotojų mokymą bei turėjo galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą. Darytina išvada, kad Pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl Nutarimo dalis, kuria taikant minėtą ANK straipsnį buvo paskirta bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė yra naikintina. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis neginčija ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Skunde pareiškėjas taip pat pateikia argumentus dėl teisės vairuoti transporto priemones būtinumo. Pareiškėjas nurodo, kad dirba Uždarojoje akcinėje bendrovėje „A.“ darbų vadovo pareigose (nenuolatinė darbo vieta įmonės objektuose). Bendrovės direktorius 2023 m. liepos 7 d. charakteristikoje nurodo, kad pareiškėjas yra pareigingas, labai gerai atlieka jam pavestas užduotis, yra patikimas darbuotojas, niekada nepadaręs jokių darbo drausmės pažeidimų, o pareiškėjo darbo pobūdis yra elektros darbų organizavimas ir priežiūra įvairiuose statybiniuose objektuose, medžiagų tiekimas. Bendrovės darbai vykdomi visoje Lietuvoje, darbo metu vykstama į objektus, tiesioginėms pareigoms vykdyti yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. Pareiškėjas akcentuoja, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis negalėtų atlikti darbo funkcijų Bendrovėje, dėl ko iškiltų reali ir objektyvi grėsmė netekti darbo, o kartu ir pajamų. Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina (reikalinga) dėl šių svarbiausių priežasčių: pareiškėjo motina E. J. V. (gim: (duomenys neskelbtini)) nuo 2023 m. sausio 1 d. iki šiol yra slaugoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ir yra maitinama tik įvesto zondo pagalba, todėl jos lankymas yra būtinas; taip pat pareiškėjo sesuo serga onkologine liga, jos sutuoktinis automobilio nevairuoja, todėl Pareiškėjas nuveža ją į gydymo įstaigą chemoterapijai ir kitoms procedūroms, į vaistinę ir pan. Pareiškėjas aukščiau nurodytas priežastis vertina kaip išimtines ir sukelsiančias neatkuriamus bei itin svarbius padarinius, kurie kiltų Pareiškėjui skyrus administracinio poveikio priemonę, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Dar daugiau, Pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), iki artimiausios autobusų stotelės yra apie 1 km., autobusai važiuoją retai. Pareiškėjas ne tik, kad lanko ir visokeriopai prižiūri motiną bei seserį, tačiau prižiūri motinos katę, kuri gyvena motinos namuose (augintinio pasiimti į savo gyvenamąją vietą Pareiškėjas negali, kadangi joje laiko šunį).
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į K. V. atstovo advokato padėjėjo Roberto Rimkaus skundą, prašo skundą atmesti. Atsiliepime vyriausiasis tyrėjas, laikinai atliekantis viršininko funkcijas, T. P. nurodo, kad Lietuvos Respublikos Saugaus Eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET. Taigi kiekvienas eismo dalyvis privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau - SEAKĮ) ir mokėti Kelių eismo taisykles. LR ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra numatytos eismo dalyvių pareigos siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Šio įstatymo 24 straipsnyje yra apibrėžtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas. Minėto straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Taigi kiekvienam išmanančiam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą eismo dalyviui yra žinoma, kad padarius KET pažeidimą, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama įstatymų nustatyta tvarka, šiuo atveju tik užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Taip pat pažymėtina, kad šis įstatymas yra visiems viešai prieinamas, todėl atsakingas eismo dalyvis bet kada gali sužinoti jam keliamas pareigas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas“ (toliau - Aprašas). Aprašo III skyriuje įtvirtinta teisės vairuoti grąžinimo tvarka. Aprašo 9 punkte įtvirtinta, jog asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau - pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) (toliau – prašymas) ir šiuos dokumentus: galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (forma Nr.083-l/a „Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma“ nurodyta Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašo ir saugojimo terminų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr.515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, 89 punkte), išduotą pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (toliau - medicininė pažyma) (VĮ „Regitra“ padalinyje medicininės pažymos pateikti nereikia, jei Vairuotojų registre yra duomenys apie medicininę pažymą), kuri turi būti išduota vėliau, nei buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ar priimtas sprendimas atimti teisę vairuoti dėl sveikatos būklės ar elgesio (kai teisė vairuoti buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, arba asmens sveikatos priežiūros įstaigai nustačius, kad dėl sveikatos būklės ar elgesio asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių); sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, išduotą pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69 „Dėl Privalomųjų pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai mokymų ir atestavimo tvarkos aprašo ir Asmenų, kuriems privalomas sveikatos ir / ar pirmosios pagalbos mokymas, profesijų ir veiklos sričių sąrašo, mokymo programų kodų ir mokymo periodiškumo patvirtinimo“ (kai teisė vairuoti buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs). Aprašo 10 punkte įtvirtinta, jog pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. Įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 12 punkte įtvirtinta, jog VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas, gavęs Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patikrina: pareiškėjo asmens tapatybę; Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame registre, ar pareiškėjas nėra ieškomas; Administracinių nusižengimų registre: ar pareiškėjui yra pasibaigęs teisės vairuoti atėmimo terminas ir nėra sustabdyta teisė vairuoti; ar pareiškėjui netaikoma administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; ar Aprašo 10 punkte nurodytas pareiškėjas yra pabaigęs papildomą vairuotojų mokymą; ar nepasibaigęs vairuotojo pažymėjimo ar traktorininko pažymėjimo galiojimo terminas; Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre: ar pareiškėjui nėra atimta teisė vairuoti arba paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas arba teisės vairuoti sustabdymas; Vairuotojų registre – ar yra duomenys apie medicininę pažymą, kai pareiškėjas kreipiasi į VĮ „Regitra“ Aprašo 9.2 papunktyje nurodytais atvejais. Aprašo 13 punkte įtvirtinta, jog įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Atsižvelgiant į įstatyminio reglamentavimo nuostatas akivaizdu, kad asmuo siekiantis susigrąžinti teisę vairuoti turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Akivaizdu, kad pagrindas, VĮ „Regitra“ darbuotojui, pradėti teisės vairuoti grąžinimo procedūrą yra asmens gautas prašymas. Šį prašymą asmuo teikia asmeniškai. Taip pat asmuo už KET pažeidimą, kai jam yra taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas privalo baigti papildomus mokymus. Institucijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimai pilnai įrodyti. Pažymėtina, kad inkriminuotų nusižengimų sudėtis formali ir jiems nebūtinos jokios pasekmės. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones patirs nepatogumų. Panašaus pobūdžio bylose, tokie argumentai savaime nepripažįstami ypatingomis aplinkybėmis, turinčias lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pareiškėją kelyje elgtis drausmingai įpareigoja Kelių eismo taisyklės ir tai, kad jis patirs tam tikrų nepatogumų nesudaro jokio pagrindo taikyti LR ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, ¡vykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu manome, jog šioje byloje LR ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos Pareiškėjo atžvilgiu netaikytinos. Sutikti su Pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, tai yra nuosekliai daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie yra daromi pakartotinai ir yra vis šiurkštesni. Pareiškėjas iki šio nusižengimo, administracine atsakomybe dėl KET pažeidimų, penkerių metų laikotarpyje buvo baustas 11 kartų. Toks pažeidimų skaičius rodo nebrandi} ir neatsakingą požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi, akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė t. y. Jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.
Teisiamojo posėdžio metu Pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, buvo gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Lauryno Masiulevičiaus 2023 m. liepos 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14677-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) K. V. vairavo transporto priemonę, neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, o pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepraleido į pėsčiųjų perėją ketinančio įžengti pėsčiojo ir už tai jam buvo paskirta 60 eurų bauda už ANK 417 straipsnio 4 dalį bei 300 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams už ANK 424 straipsnio 3 dalies pažeidimą.
Pareiškėjas K. V. pripažįsta padaręs nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Savo skunde pareiškėjas neginčija byloje nustatytų faktinių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius šį jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir jo kvalifikacijos. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir teisingai kvalifikuotas. Skunde keliamas tik K. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pagrįstumo klausimas. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Nutarimu ir su jam skirtu specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog K. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Pareiškėjas teigia, kad vairavo transporto priemonę įsitikinęs, kad tokią teisę turi, kadangi 2019 m. sausio 22 d., už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam buvo atimta specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. 2019 m. balandžio 5 d. jis mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, už tai jam buvo išduota iki 2027 m. sausio 24 d. galiojanti vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažymą, kurioje nurodyta, kad Pareiškėjas be apribojimų gali vairuoti, tame tarpe, B kategorijos transporto priemones. Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo metu, t.y. 2023 m. birželio 28 d., Pareiškėjui buvo pasibaigęs 3 mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas, Pareiškėjas buvo sumokėjęs paskirtą baudą ir baigęs papildomą vairuotojų mokymą bei turėjo galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą. Kaip nurodo Pareiškėjas, 2019 m. sausio 22 d. administracinio nusižengimo protokole jam nebuvo nurodyta teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarka ir sąlygos, kurias reikia išpildyti, todėl Pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti ir laikyti, kad visus reikalavimus dėl teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo jis yra įvykdęs ir turi teisę vairuoti transporto priemones.
ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. Teismas konstatuoja, kad Pareiškėjas neįsitikino, kad tinkamai įvykdė visus reikalavimus, norint susigrąžinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones ir pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje nurodyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį pagrindo nėra.
Už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymą skiriama nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų bauda. Vadovaujantis ANK 424 straipsnio 7 dalimi, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Pareiškėjui, atsižvelgiant į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, 2023 m. liepos 27 d. nutarimu paskirta minimali sankcijoje numatyta 300 eurų bauda ir minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Pareiškėjas prašo panaikinti Nutarimo dalį, kuria jam skirtas teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Pareiškėjas nurodė, kad su nusižengimo padarymu nesutinka, tačiau be to pateikė aplinkybes, dėl kurių teisė vairuoti jam yra reikalinga. Pareiškėjas nurodo, kad dirba Uždarojoje akcinėje bendrovėje „A.“ darbų vadovo pareigose (nenuolatinė darbo vieta įmonės objektuose). Bendrovės direktorius 2023 m. liepos 7 d. charakteristikoje nurodo, kad pareiškėjas yra pareigingas, labai gerai atlieka jam pavestas užduotis, yra patikimas darbuotojas, niekada nepadaręs jokių darbo drausmės pažeidimų, o pareiškėjo darbo pobūdis yra elektros darbų organizavimas ir priežiūra įvairiuose statybiniuose objektuose, medžiagų tiekimas. Bendrovės darbai vykdomi visoje Lietuvoje, darbo metu vykstama į objektus, tiesioginėms pareigoms vykdyti yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. Pareiškėjas akcentuoja, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis negalėtų atlikti darbo funkcijų Bendrovėje, dėl ko iškiltų reali ir objektyvi grėsmė netekti darbo, o kartu ir pajamų. Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina (reikalinga) dėl šių svarbiausių priežasčių: pareiškėjo motina E. J. V. (gim: (duomenys neskelbtini)) nuo 2023 m. sausio 1 d. iki šiol yra slaugoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ir yra maitinama tik įvesto zondo pagalba, todėl jos lankymas yra būtinas; taip pat pareiškėjo sesuo serga onkologine liga, jos sutuoktinis automobilio nevairuoja, todėl Pareiškėjas nuveža ją į gydymo įstaigą chemoterapijai ir kitoms procedūroms, į vaistinę ir pan. Pareiškėjas aukščiau nurodytas priežastis vertina kaip išimtines ir sukelsiančias neatkuriamus bei itin svarbius padarinius, kurie kiltų Pareiškėjui skyrus administracinio poveikio priemonę, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Dar daugiau, Pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), iki artimiausios autobusų stotelės yra apie 1 km., autobusai važiuoją retai. Pareiškėjas ne tik, kad lanko ir visokeriopai prižiūri motiną bei seserį, tačiau prižiūri motinos katę, kuri gyvena motinos namuose (augintinio pasiimti į savo gyvenamąją vietą Pareiškėjas negali, kadangi joje laiko šunį).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes ir tinkamai taikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Teismas sutinka su Institucijos padaryta išvada, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau pažymi, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pareiškėjas nevengė atsakomybės, jam nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas sumokėjo jam skirtą baudą. Pareiškėjas anksčiau yra baustas už smulkius administracinius nusižengimus, nėra baustas už vairavimą neblaiviam ar kitus šiurkščius pažeidimus, kas jį teigiamai charakterizuoja.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi šeimą, jo darbo pobūdis reikalauja jam turėti teisę vairuoti transporto priemones, viešuoju transporto susiekimas yra sudėtingas, dėl šių priežasčių jis gali netekti darbo. Jam taip pat reikia rūpintis sergančia motina bei seserimi. Pareiškėjas darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.
Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis laikotarpiu, nuo 2019 m. sausio 22 d., kai jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, šio įpareigojimo laikėsi. Tą patvirtinta ir administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys, kuriame nuo 2019 m. sausio 22 d. trijų mėnesių laikotarpiu neužfiksuotas nė vienas administracinės teisės pažeidimas. Kaip matyti iš Pareiškėjo pateiktų duomenų, jis įvykdė beveik visas sąlygas, norint susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemonę – mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, įgijo vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą. Teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, padaryto nusižengimo pavojingumą, mano, kad K. V. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas trumpintinas iki 4 mėnesių. Teismo manymu, tai padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus ir atgrasys pareiškėją nuo administracinių nusižengimų darymo bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, nesuvaržant pareiškėjo teisių labiau nei būtina.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo K. V. skundas tenkintinas dalinai, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Lauryno Masiulevičiaus 2023 m. liepos 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14677-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeistinas, K. V. sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 4 mėnesių. Likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
K. V. skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Lauryno Masiulevičiaus 2023 m. liepos 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14677-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeisti, K. V. sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 4 mėnesių. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.