Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-04 · Byla Nr. N-62-262-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-04
Bylos Nr.
N-62-262-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-262/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. ir jo įgalioto atstovo advokato R. G. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nutarimo panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 29 d. nutarimu A. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirta 150 Lt bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams. Teismas nustatė, kad A. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2008 m. spalio 13 d. atbuline eiga vairavo transporto priemonę „Audi 90“, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį, kurį apgadino, pasišalino iš eismo įvykio vietos apie eismo įvykį nepranešęs policijos pareigūnams. Teismas nurodė, pažeidėjas kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nukentėjusiojo A. P. ir liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiojo paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – asmuo pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda.

Šalies argumentai

A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad A. P. automobilį buvo pastatęs pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 146 punktą, dėl to buvo sunku išvažiuoti iš kiemo. Pirmosios instancijos teismas išvažiavimo situacijos neaptarė, šiuo klausimu nepasisakė. Asmens teigimu, eismo įvykio situacija buvo pateikta neišsamiai - policijos pareigūnų nubraižytoje eismo įvykio vietos schemoje buvo nubraižyti tik du automobiliai, nors įvykio metu kiemas buvo pilnas stovinčių automobilių. Po kontakto tarp asmenų automobilių jie abu pasišnekėjo, prieštaravimų nebuvo, susitarta dėl žalos atlyginimo, nebuvo kalbėta apie policijos iškvietimą. Taip pat nurodoma, kad liudytojos postinės L. R. parodymai netikslūs, nes protokolas buvo įformintas be apelianto paaiškinimo, asmuo iš susijaudinimo mažai parašė paaiškinime, su kitais dokumentais supažindintas nebuvo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė tik pareigūnų pateiktus paaiškinimus, nieko nepasisakė dėl jo ir A. P. parodymų. Taip pat nepasisakė dėl asmens surašyto paaiškinimo 2008 m. gruodžio 22 dieną.

A. M. įgaliotas atstovas advokatas R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kuria A. M. pripažintas kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį A. M. išteisinti ir nutraukti bylą minėtoje dalyje. R. G. teigia, kad išvažiavimas iš kiemo automobilių stovėjimo aikštelės buvo galimas tik atbuline eiga, o prie A. P. stovėjimo vietos dar buvo ir didelė duobė, todėl pravažiuojant pro A. P. priklausantį automobilį kontaktas su juo įvyko ne dėl vairuotojo aplaidumo, o dėl to, kad pravažiavimas buvo itin siauras, A. M. automobilis įkrito į duobę ir apgadino A. P. automobilį. Asmuo taip pat nurodo, kad po eismo įvykio A. M. nepasišalino iš įvykio vietos, nes su kaimynu A. P. susitarė dėl žalos atlyginimo ir bendru sutarimu nusprendė nekviesti policijos. A. M. nenumatė, kad vėliau A. P. persigalvos ir praneš apie įvykį policijai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259). Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. byl. N3-443/2006).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius įrodymus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2008 m. spalio 13 d. prie daugiabučio namo laiptinės iš automobilio krovė bulves ir matė, kaip kaimynas savo automobilio galiniu bamperiu atsitrenkė į jo automobilio sparną, kuris buvo įskeltas, nubraukti dažai. Abu asmenys pašnekėjo ir išsiskyrė, nukentėjusiajam grįžus namo, jis iškvietė pareigūnus. Iš esmės analogiškas aplinkybės nukentėjusysis išdėstė ir 2008 m. spalio 13 d. paaiškinime (b. l. 6), kuriame buvo užfiksuota, kad išlipęs iš automobilio po eismo įvykio A. M. pasakė, kad čia nieko tokio ir nuvažiavo. Liudytojai pareigūnai L. R. ir M. V. parodė, kad gavo pranešimą iš budėtojo apie eismo įvykį, kurio metu vienas asmuo pasišalino. Nukentėjusysis paaiškino, kad į jo automobilį, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė kitas automobilis. Buvo nustatytas automobilio savininkas. A. M. pripažino buvus eismo įvykį, teigė, kad kontaktas buvo nežymus, nukentėjusysis yra jo kaimynas ir kad dėl žalos atlyginimo susitars vėliau. Teismas neturi pagrindo atmesti šių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga (b. l. 1, 2, 3, 4, 5, 7). R. G. apeliaciniame skunde (b. l. 62) teigiama, kad A. M. ne dėl savo aplaidumo, bet dėl šalia A. P. automobilio buvusios duobės apgadino pastarojo automobilį. Byloje nėra duomenų, kad ši aplinkybė būtų įrodyta. Taigi byloje įrodyta, kad A. M. vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. A. M. ir jo įgalioto atstovo advokato R. G. apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nėra pakankamos atmesti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus. Esminių procesinių teisės pažeidimų teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas A. M. kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgus į tai, skundžiamas nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o A. M. ir jo įgalioto atstovo advokato R. G. apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. M. ir jo įgalioto atstovo advokato R. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d.nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius