- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- eA-2422-602/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00449-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- I. S. T. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. T. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietis I. S. T. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 22S54673 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje (toliau – ir Lietuva) iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Prieglobsčio prašo dėl savo seksualinės orientacijos, nes yra biseksualus ir dėl to turėjo problemų kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini).
2.2. Pareiškėjo kilmės valstybėje už homoseksualumą yra baudžiama. Pareiškėjas diskriminuojamas, jam grasinama dėl lyties ir jis patiria sunkumų dėl kilmės valstybėje įsivyravusios šeimos tradicijos.
2.3. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad kilmės valstybėje yra grasinama ir žudoma dėl biseksualumo ir homoseksualumo. Tai patvirtina ir pareiškėjui kylančią realią grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, dėl ko pareiškėjui turi būti suteiktas prieglobstis.
Šalies argumentai
2.4. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.
2.5. Departamentas neįvertino aptartų individualių pareiškėjo aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje.
2.6. Procedūra nebuvo organizuota taip, kad būtų užtikrinta pareiškėjo teisė būti išklausytam.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad yra homoseksualus, o homoseksualumas kilmės valstybėje nėra priimtinas, todėl apie jo ir (duomenys neskelbtini) santykius sužinojus (duomenys neskelbtini) tėvui, šis to netoleravo ir norėjo juos išskirti, o pareiškėją nužudyti.
3.2. Homoseksualumas nėra liga ar sutrikimas, jog jos vertinimui reikėtų pasitelkti sveikatos specialistus.
3.3. Prieglobsčio procedūros kontekste pareiškėjo paaiškinimo, kad jis yra homoseksualus, patikimumas vertintas, remiantis DSSH modeliu, kuriuo siekta įvertinti paties pareiškėjo savęs suvokimą, jausmus bei patirtį, nesikoncentruojant į seksualinę praktiką. Šis modelis remiasi kitoniškumo, stigmos, gėdos ir žalos vertinimu. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą šių elementų kontekste, jis buvo atmestas dėl patikimumo stokos, t. y. tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas priklauso LGBT bendruomenei.
3.4. Nors pareiškėjo pasakojimas buvo pakankamai nuoseklus, tačiau kalbant apie pareiškėjo seksualinę orientaciją, pasakojime pasitaikė nelogiškų ir nekonkrečių detalių. Pareiškėjas teigė, kad suprato esantis homoseksualus tik po to, kai turėjo seksualinius santykius su vyru, prieš tai jam patiko moterys. Dažniausiai suvokimas, jog esi homoseksualus, ateina palaipsniui, asmuo tai suprasdamas jaučiasi kitoks, jaučia gėdą, stigmą – pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nenurodė, kad būtų jautęsis kitaip, jaustų gėdą ar stigmą. Kilmės valstybėje homoseksualių asmenų santykiai yra draudžiami ir baudžiami laisvės atėmimo bei pinigine bauda. Atsižvelgiant į tai ir tai, kad įprastai homoseksualūs asmenys palaipsniui suvokia esantys kitokie, pareiškėjo paaiškinimai, kad jis, galvodamas, jog yra homoseksualus, nusprendė turėti lytinius santykius su vyru, yra vertinamas kaip mažai tikėtinas. Pareiškėjas paaiškinimuose visai neskyrė dėmesio aplinkinių nuomonei ir į tai, kaip jis jautėsi visuomenėje, kuri į tokius asmenis kaip jis žiūri skeptiškai. Kitoniškumo, stigmos bei gėdos elementų pareiškėjo pasakojime vertinimas kėlė pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo nuoširdumo ir labiau suponavo prielaidą, jog pareiškėjo deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas, siekiant pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį aplinkybėmis, kurių neįmanoma patikrinti ir paneigti. Todėl buvo pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjo pasakojimas negali būti laikomas patikimu įrodymu ir jo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.
3.5. Pareiškėjas neminėjo, jog pavojus jam kiltų dėl teisinės padėties kilmės valstybėje arba dėl visuomenės stigmatizavimo, kaip vienintelę grėsmę jis įvardijo tik (duomenys neskelbtini) tėvo grasinimus.
3.6. Pareiškėjas neatitinka ne tik pabėgėliui keliamų reikalavimų, bet ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, nes pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) beatodairiško smurto lygis yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų minimali.
3.7. Į Lietuvą pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis, neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Tai patvirtina, kad pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Iki Departamento sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos sieną. Skubos tvarka išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuva. Todėl pagrįstai Departamento sprendime pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos.
3.8. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Pareiškėjui nustatyti maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvą ir 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpiai yra proporcingi.
3.9. Departamentas nepažeidė pareiškėjo teisės būti išklausytam, nes pareiškėjo skundas ikiteismine tvarka nenagrinėtas. Departamentas atliko pareiškėjo apklausą, t. y. suteikė galimybę pateikti visą turimą informaciją dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvą 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos.“; pakeitė Departamento sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos.“, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė tokias faktines aplinkybes:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje.
5.2. Departamentas, atlikęs tyrimą, priėmė Departamento sprendimą, kuriame nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos į kilmės valstybę; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos; įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos. Departamento sprendime konstatuota: pareiškėjo istorija turi rimtų patikimumo spragų, todėl kyla abejonių dėl jo deklaruojamos seksualinės orientacijos ir pasakojimo tikrumo; pareiškėjas nepagrindė savo baimės grįžti į kilmės valstybę, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, dėl to jam šiuo pagrindu negali būti suteiktas pabėgėlio statusas; be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Šio tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Pareiškėjo paskutinė pastovi gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) vietovėje, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įvyksta nuo 1 iki 2 incidentų, kurių metu žūsta žmonės. Beatodairiško smurto lygis šioje vietovėje yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte; nustačius aplinkybes, pagrindžiančias tai, kad pareiškėjui, nesuteikus prieglobsčio, jis gali pasislėpti, pareiškėjui, vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti iš Lietuvos, jis išsiunčiamas; kadangi pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, nes tyčia neteisėtai kirto Lietuvos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją pasiekti kitą Europos Sąjungos šalį, jam nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvą bei į C.SIS II įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos.
6. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies nuostatas, Įstatymo nuostatas (83 str., 86 str., 87 str.), šias nuostatas aiškinančią nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, kuriais jis grindė baimę grįžti į kilmės valstybę, byloje surinktą medžiagą apie padėtį kilmės valstybėje, situaciją, susijusią su tos pačios lyties asmenų santykiais, jų kriminalizavimu padarė išvadą, kad Departamentas atliko išsamų pareiškėjo kilmės valstybės vertinimą ginčui aktualiu aspektu, o bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę pati savaime nesudaro pagrindo išvadai dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie pareiškėjo priklausymą homoseksualių asmenų bendruomenei (pvz., viešus pasisakymus socialiniuose tinkluose ir pan.) bei dėl to galimas patirti neigiamas pasekmes, kurios būtų pagrindu pareiškėjui taikyti tarptautinę apsaugą. Teismas sutiko su Departamento pozicija, kad pareiškėjo paaiškinimai stokoja konkrečių detalių, logiškumo. Pareiškėjas teigė, kad jis suprato esantis homoseksualus tik po to, kai turėjo seksualinių santykių su vyru. Iki pirmų seksualinių santykių su vyru, jis draugavo su moterimis ir nemanė, kad yra homoseksualus. Tačiau dažniausiai suvokimas, kad esi homoseksualus ateina palaipsniui, o ne tada, kai asmuo turi homoseksualių santykių, o asmuo tai suprasdamas jaučiasi kitoks, jaučia gėdą, stigmą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas, pirmos apklausos metu nurodydamas galimą jo persekiotoją dėl jo seksualinės orientacijos, neužsiminė, kad jo nurodomas galimas persekiotojas yra (duomenys neskelbtini) tėvas. Teismas laikė reikšminga aplinkybe ir tai, kad pareiškėjo paaiškinimuose DSSH modelio elementų nenustatyta, pareiškėjas nesijautė kitoks, savo kitoniškumą pareiškėjas priėmė natūraliai, jam patiko santykiai su vyru. Nors pareiškėjo kilmės valstybėje homoseksualūs santykiai nėra toleruojami, jie yra draudžiami, pareiškėjas paaiškinimuose nei karto nepaminėjo, kad jis būtų jautęsis negerai dėl vyraujančios aplinkinių nuomonės, dėl visuomenės, kurioje gyveno. Pareiškėjas nenurodė, kad jam kilmės valstybėje pavojus būtų kilęs dėl visuomenėje vyraujančių nuostatų, teisinio reguliavimo ar pan. Kaip nustatyta, pareiškėjui kilmės valstybėje grasino tik (duomenys neskelbtini) tėvas ir jo pasiųsti žmonės. Teismas taip pat nustatė pareiškėjo paaiškinimų neatitikimus ir prieštaravimus, kai pareiškėjas teismui nurodė, jog (duomenys neskelbtini) tėvas ir jo pajėgos sudegino jo kanceliarinių prekių parduotuvę bei butą, tačiau antrosios apklausos metu jis jau teigė, jog (duomenys neskelbtini) tėvas suniokojo (sudaužė) jo butą, restoraną ir biurą, tačiau apie kanceliarinių prekių parduotuvę ir jo nuosavybės deginimą nieko neužsiminė.
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pareiškėjo paaiškinimus, duotus ir teismo posėdyje, padarė išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimai yra su trūkumais, tad jis negali būti laikomas pagrįstu įrodymu, kuris būtų pagrindu taikyti pareiškėjui tarptautinę apsaugą. Teismas sutiko su Departamento pozicija, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl jo homoseksualumo iš esmės yra išgalvotas (pramanytas), siekiant pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį. Be to, teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir būtų laikomas homoseksualiu, ši aplinkybė savaime nesudarytų pagrindo suteikti jam prieglobstį. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje pareiškėjas aiškiai nurodė, jog kilmės valstybėje jam jokia byla dėl homoseksualių santykių nebuvo iškelta, jis valdžios institucijų nebuvo persekiojamas. O tai, kad pareiškėjui grasino (duomenys neskelbtini) tėvas neįrodo, kad pareiškėjui buvo grasinta dėl jo homoseksualumo, o greičiau dėl to, kad (duomenys neskelbtini) tėvas nenorėjo, jog jo sūnus draugautų su pareiškėju. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo santykiai su (duomenys neskelbtini) atitolę, teismui nebuvo jokio pagrindo padaryti išvadą, kad pareiškėjui grįžus į savo kilmės valstybę, jam kiltų reali grėsmė iš (duomenys neskelbtini) tėvo. Todėl teismas sutiko, kad pareiškėjas nepagrindė savo baimės grįžti į kilmės valstybę, dėl ko jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Teismas konstatavo, kad Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra jokio pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą.
9. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas prašymą suteikti papildomą apsaugą grindė tais pačiais argumentais, kuriais grindė prašymą suteikti pabėgėlio statusą, ir nustatęs, kad kitų aplinkybių nenurodė, padarė išvadą, kad neegzistuoja individualios pareiškėjo savybės, dėl kurių galėtų būti pažeidžiamos pagrindinės pareiškėjo teisės ir laisvės, jam grįžus į kilmės valstybę. Teismas, įvertinęs Departamento surinktą informaciją apie kilmės valstybę ir smurto lygį pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, sutiko su Departamento pozicija, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), beatodairiško smurto lygis toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei minimali. Dėl to teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos kriterijų. Teismas pažymėjo, kad bendra smurto situacija kilmės valstybėje, vykstant vidiniam kariniam konfliktui, nereiškia, jog pareiškėjo deportavimo atveju jam kiltų reali grėsmę ar būtų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas konstatavo, kad Departamentas atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo ir padėties jo kilmės valstybėje tyrimą. Teismas pripažino, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, todėl Departamentas nepažeidė pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, dėl to Departamentas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas ikiteismine tvarka nebuvo nagrinėtas. Tad pareiškėjo teiginius dėl žodinio skundo nagrinėjimo neužtikrinimo atmetė kaip nesusijusius su esama faktine situacija ir neturinčius pagrindo.
12. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į kilmės valstybę, teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatas (7 str. 4 d.). Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, sutiko su Departamento pozicija, kad tikėtina, jog, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo į kilmės valstybę, jis gali pasislėpti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas niekada nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvoje ir neturi artimų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, čia buvo tik jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Tuo remdamasis, teismas padarė išvadą, kad Departamentas pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo buvimas Lietuvoje pagrįstai įvertintas kaip siekis ne legaliai gyventi Lietuvoje, o sutrikdyti grąžinimo į kilmės valstybę procesą. Dėl to aptariama Departamento sprendimo dalis laikyta teisėta ir pagrįsta.
13. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (133 str.), Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija) patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos nuostatas (5 p., 44 p.). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas iš Lietuvos būtų išsiunčiamas ne pirmą kartą, taip pat nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Todėl teismas konstatavo, kad nustatytas 5 metų atvykimo į Lietuvą terminas yra neproporcingas ir šis terminas mažintinas iki 3 metų.
14. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria nutarta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (133 str.), Lietuvos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių nuostatas (15 p.), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 nuostatas (24 str., 25 str.). Teismas, draudimo atvykti terminą sumažinęs iki 3 metų, konstatavo, kad yra pagrindas keisti ir aptariamą Departamento sprendimo dalį, atitinkamai sumažinant aptariamą laikotarpį iki 2 metų.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pareiškėjo baimė yra visiškai pagrįsta. Pareiškėjo paaiškinimai patvirtina aplinkybes, dėl kurių pareiškėjo gyvybei ir sveikatai kyla grėsmė, todėl jam turėjo būti suteiktas prieglobstis.
16.2. Pareiškėjas nuolat patiria baimę, kad galimas smurtas pasikartos, kenčią nuo diskriminacijos ir depresijos, kas nebuvo įvertinta.
16.3. Nei Departamentas, nei teismas neįvertino objektyviai nustatytų individualių aplinkybių. Pareiškėjo paaiškinimai neturi formos ar turinio trūkumų, jį patvirtina surinkta informacija apie kilmės valstybę.
16.4. Departamentas ir teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo individualios situacijos pabėgėlio statuso suteikimo kontekste. Pareiškėjui suteiktina ir papildoma apsauga, nes jis atitinka jos suteikimui nustatytus kriterijus.
16.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, neištaisęs Departamento tyrimo metu padarytų pareiškėjo individualios situacijos vertinimo trūkumų.
Atsiliepimas
17. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
18. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui. Papildomai Departamentas nurodo, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį parašymą grįsdamas siekiu būti išklausytas tiesioginiai ir betarpiškai.
20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.
21. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas buvo apklaustas Departamentui nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir advokatai dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek advokatai teikė žodinius paaiškinimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.
V.
22. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ((duomenys neskelbtini) piliečiui) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje, išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvą 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo ir įpareigojimo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvą yra neproporcingas ir dėl to šioje dalyje pakeitė Departamento sprendimą, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvą 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos dienos. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas sumažino laikotarpį nuo 3 metų iki 2 metų, kada į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą bus įvestas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas visiškai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neištaisė Departamento tyrimo trūkumų dėl pareiškėjo individualios situacijos įvertinimo kilmės valstybės kontekste, nepasisakė dėl pareiškėjo diskriminacijos ir grasinimų dėl lyties, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas bijo grįžti į kilmės valstybę dėl savo seksualinės orientacijos, dėl ko patyrė persekiojamą ir jaučiasi nesaugus.
VI.
25. 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris: „<...> dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.“
26. Remiantis 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 2 straipsnio d punktu, pabėgėlis – visų pirma trečiosios šalies pilietis, kuris yra ne savo pilietybės šalyje „dėl pagrįstos persekiojimo“ dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei „baimės“ ir negali arba „dėl tokios baimės“ nepageidauja pasinaudoti tos šalies „globa [apsauga]“. Taigi atitinkamas pilietis dėl kilmės valstybėje esančių aplinkybių ir persekiojimo dalyvių veiksmų turi pagrįstai baimintis persekiojimo dėl bent jau vienos iš 5 Direktyvoje 2011/95/ES ir Konvencijoje išvardytų priežasčių (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. vasario 26 d. Sprendimo Shepherd, C?472/13, 24 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją). Pagal Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (žr. Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C?238/19, 23 p.).
27. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).
28. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
VII.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog kilmės valstybėje yra persekiojamas dėl jo seksualinės orientacijos. Pareiškėjas Departamentui ir pirmosios instancijos teismui prisistatė kaip biseksualus ir homoseksualus asmuo.
30. Departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, nustatė, kad: kilmės valstybėje tos pačios lyties santykiai yra kriminalizuoti ir už juos baudžiama pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį kodeksą, kurio 247-1 skirsnyje nurodyta, kad: „[v]isi, kurie turi seksualinių santykių su tos pačios lyties žmogumi, bus įkalinti nuo 6 mėnesių iki 5 metų ir jiems bus skiriama bauda nuo 20 000 CFAC iki 200 000 CFAC.“; nors kilmės valstybės konstitucija skelbia lygias visų piliečių teises, tačiau įstatymas atvirai neuždraudžia į LGBT asmenis nukreiptos diskriminacijos, apimančios apgyvendinimo, įdarbinimo, tautybės ar prieigos prie valstybinių paslaugų; pateiktos ataskaitos dėl kilmės valstybės policijos patyčių, skirtų LGBT asmenims 2019 m., 2020 m. ir 2021 m.; 2018 m. duomenimis, 60 žmonių buvo suimti dėl savo lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės, daugiau nei 200 žmonių patyrė fizinį smurtą; visuomenėje vyrauja neigiamas požiūris į LGBT asmenis; kilmės valstybė apibūdinta, kaip „viena homofobiškiausių šalių pasaulyje“, „gėjai ir translyčiai asmenys (duomenys neskelbtini) patiria priešiškumą ir viešumoje dažnai yra sumušami.“
31. Nors Departamentas pripažino, kad pareiškėjo „pasakojimas“ buvo pakankamai nuoseklus, tačiau, nustatęs, kad pareiškėjo „pasakojime“ pasitaikė nelogiškumų ir nekonkrečių detalių dėl pareiškėjo seksualinės orientacijos, pareiškėjo paaiškinimus dėl jo seksualinės orientacijos laikė nepatikimu. Departamentas kritiškai įvertino tai, kad pareiškėjas apie tai, kad jam patinka vyrai, suprato tik tuomet, kai turėjo seksualinių santykių su vyru. Departamentas, remdamasis tuo, jog dažniausiai suvokimas, kad asmuo yra homoseksualus, ateina palaipsniui, asmuo tai suprasdamas jaučiasi kitoks, jaučia gėdą, stigmą, susiduria su suvokimu, kad yra kitoks visuomenėje, kurioje vyrauja prielaida, kad visi žmonės yra heteroseksualūs, bei manoma, kad yra tik dvi socialinės lytys – vyrai ir moterys, ir visi asmenys atitinka jų biologinę lytį, nustatė, kad pareiškėjas neminėjo, jog pavojus jam kiltų dėl teisinės padėties arba dėl visuomenės stigmatizavimo. Departamentas, atsižvelgęs į kilmės valstybės informaciją dėl homoseksualių asmenų padėties (duomenys neskelbtini), nustatęs, kad, kaip minėta, pareiškėjas visai neskyrė dėmesio aplinkinių nuomonei, pareiškėjas nedetalizavo, kaip jį įtikino pradėti seksualinius santykius su vyru, pareiškėjo paaiškinimą, kad jis, galvodamas, jog yra heteroseksualus, nusprendė turėti lytinius santykius su vyru, t. y. kad pareiškėjas yra homoseksualus, įvertino kaip mažai tikėtiną. Kitoniškumo, stigmos bei gėdos elementų pareiškėjo „pasakojime“ vertinimas sukėlė Departamentui įtarimų dėl pareiškėjo nuoširdumo. Dėl to Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas su tikslu pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį aplinkybėmis, kurių neįmanoma patikrinti ir paneigti.
VIII.
32. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, susijusiomis su jo seksualine orientacija, aktuali Direktyvos 2011/95/ES preambulės konstatuojamoji 30 dalis, kurioje pasisakyta, kad, apibrėžiant tam tikrą socialinę grupę turėtų būti deramai atsižvelgiama į klausimus, susijusius su prašytojo lytimi, įskaitant lyties tapatybę ir seksualinę orientaciją, kurie gali būti susiję su tam tikromis teisinėmis tradicijomis ir papročiais, kurių laikantis, pvz., žalojami lyties organai, vykdoma prievartinė sterilizacija ar daromi prievartiniai abortai, tiek, kiek jie yra susiję su prašytojo visiškai pagrįsta baime būti persekiojamam. Atitinkamai Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 1 dalies d punkte išskirtoje pastraipoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į aplinkybes kilmės valstybėje, tam tikrai socialinei grupei gali priklausyti grupė, susidariusi dėl būdingos seksualinės orientacijos. Seksualinė orientacija negali būti suprantama kaip veiksmai, kurie pagal valstybių narių nacionalinę teisę laikomi nusikalstamais. Siekiant pripažinti priklausymą prie tam tikros socialinės grupės arba nustatyti tokios grupės savybes, turi būti tinkamai atsižvelgiama į su lytimi susijusius aspektus, įskaitant lyties tapatybę.
33. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendime sujungtose bylose C-199/12 ir C-201/12, pripažino, kad: dėl to, jog egzistuoja baudžiamosios teisės aktai, kurie specialiai skirti homoseksualiems asmenims, galima konstatuoti, kad šie asmenys turi būti laikomi sudarančiais tam tikrą socialinę grupę (49 p.); laisvės atėmimo bausmė, nustatyta teisės nuostatose, kuriose nustatoma baudžiamoji atsakomybė už homoseksualinius veiksmus, savaime gali būti persekiojimo veiksmas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 1 dalį, jeigu ji veiksmingai taikoma kilmės valstybėje, kurioje priimtas toks teisės aktas (56 p.); tokia bausmė [baudžiamoji atsakomybė] pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, kurį atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis, ir yra neproporcingas arba diskriminuojantis baudimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 2 dalies c punktą (57 p.); jeigu prieglobsčio prašantis asmuo remiasi tuo, kad jo kilmės valstybėje yra teisės aktas, kuriuo nustatoma baudžiamoji atsakomybė už homoseksualinius veiksmus, nacionalinės institucijos, atlikdamos faktų ir aplinkybių vertinimą pagal Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnį turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir taisykles ir jų taikymo būdą, kaip numatyta Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalies a punkte. Šios institucijos, atlikdamos šį nagrinėjimą, be kita ko, turi nustatyti, ar prašytojo kilmės valstybės teisės aktuose numatyta laisvės atėmimo bausmė taikoma praktikoje (59 p.); atsižvelgdamos į šiuos kriterijus, nacionalinės institucijos turi nuspręsti, ar galima konstatuoti, kad iš tiesų prašytojas pagrįstai bijo, kad grįžęs į savo kilmės šalį bus persekiojamas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2 straipsnio c punktą, skaitomą kartu su jos 9 straipsnio 3 dalimi (60 p.); vien tai, jog homoseksualiniai veiksmai yra baudžiami, savaime nėra persekiojimo veiksmas. Tačiau laisvės atėmimo bausmė už homoseksualinius veiksmus, veiksmingai taikoma kilmės valstybėje, kurioje priimtas toks teisės aktas, turi būti laikoma neproporcingu arba diskriminuojančiu baudimu ir todėl yra persekiojimo veiksmas (61 p.); tai, jog reikalaujama, kad socialinės grupės nariai, kurių seksualinė orientacija yra ta pati, slėptų šią orientaciją, prieštarauja pačiam šios savybės, kuri yra tokia svarbi tapatumui, pripažinimui, kad susijęs asmuo negali būti verčiamas jos atsisakyti (70 p.); todėl negalima tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas slėps savo homoseksualumą kilmės valstybėje, kad išvengtų persekiojimo (71 p.); kompetentingos institucijos, <...> vertindamos, ar prašytojo persekiojimo baimė yra pagrįsta, turi įsitikinti, ar nustatytos aplinkybės yra tokia grėsmė, kad atitinkamas asmuo, atsižvelgdamas į savo asmenines aplinkybes, gali pagrįstai baimintis, kad prieš jį iš tiesų bus imtasi persekiojimo veiksmų (72 p.). Šis rizikos dydžio vertinimas, kuris bet kuriuo atveju turi būti atliekamas atidžiai ir atsargiai (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimo S. A. ir kt., C-175/08, C-176/08, C-178/08 ir C-179/08, 90 p.), grindžiamas tik konkrečiais faktais ir aplinkybėmis <...> (73 p.).
34. Nustačius ir tai, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, nustatinėjo kitoniškumo, stigmos bei gėdos elementus, kuriais remdamasis sprendė dėl pareiškėjo teiginių dėl jo seksualinės orientacijos tikrumo, pažymi, kad vertinant Departamento atliktą pareiškėjo prieglobsčio prašymo vertinimą, aktualus Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnis, reglamentuojantis faktų ir aplinkybių vertinimą, kuriame nustatyta, kad: tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius [kaip] biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala; d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas [arba] jam grėstų didelė žala; e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (3 d.); Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; c) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė[,]; e) yra nustatyta, kad prašytojas yra patikimas. (5 d.).
35. Atitinkamai Įstatymo 83 straipsnyje, kuris reglamentuoja prašymo suteikti prieglobstį vertinimą, nustatyta, kad: prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju (1 d.); kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (2 d.); tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis tokių veiksmų, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą (3 d.); prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis. Jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas (4 d.); <...> duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (5 d.).
36. Prireikus Departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus (Įstatymo 76 str. 3 d.).
37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad be to, kas nustatyta, vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar pareiškėjo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).
38. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 2011/95/ES (kuria remiantis aiškinamos aptartos Įstatymo nuostatos dėl prašymo suteikti prieglobstį vertinimo) 4 straipsnį, nustatė, kad šis straipsnis <...> turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama atlikti psichologinę ekspertizę, <...>, kurios dalykas – remiantis projekciniais asmenybės testais apibūdinti tarptautinės apsaugos prašytojo seksualinę orientaciją, ir ja remtis siekiant įvertinti šio prašytojo teiginių dėl jo seksualinės orientacijos tikrumą (71 p.). Teismas nurodė, kad, net, jei projekciniais asmenybės testais pagrįsta ekspertizė, <...>, galėtų tam tikru patikimumo laipsniu padėti nustatyti atitinkamo asmens seksualinę orientaciją, <...> tokios ekspertizės išvados galėtų tik apibūdinti tokią seksualinę orientaciją. Bet kuriuo atveju šios išvados nebūtų tikslios, todėl būtų tik iš dalies reikšmingos vertinant tarptautinės apsaugos prašytojo pareiškimus, <...> (69 p.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymėjo ir tai, kad <...> prieglobsčio prašytojo pareiškimų dėl jo seksualinės orientacijos, nepagrįstų dokumentais ar kitais įrodymais, nereikia patvirtinti, jei įvykdomos <...> sąlygos, pagal kurias, be kita ko, numatyta, kad tokie pareiškimai turi būti nuoseklūs ir patikimi (68 p.). Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiančiosios institucijos darbuotojų vykdomas asmeninis pokalbis gali padėti įvertinti <...> pareiškimus dėl seksualinės orientacijos, nes <...> valstybės narės turi užtikrinti, kad pokalbį vykdantis asmuo būtų kompetentingas atsižvelgti į asmenines aplinkybes, įskaitant prašytojo seksualinę orientaciją, kuriomis pateikiamas prašymas (66 p.).
IX.
39. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, prieina prie išvados, kad, vertinant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, kuris grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su prieglobsčio prašytojo seksualine orientacija, šios aplinkybės laikomos pagrįstomis, jeigu, be kita ko, nustatoma, kad su tuo susiję prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo kilmės šalies informacija. Tik nustačius, kad prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti, nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, aptartos aplinkybės, kurios nepatvirtintos rašytiniais įrodymais, gali būti atmetamos.
40. Nagrinėjamu atveju Departamentas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjo paaiškinimai, kuriais jis grindė prašymą suteikti prieglobstį, yra nuoseklūs.
41. Tačiau Departamentas, taikydamas, kaip atsiliepime į pareiškėjo skundą patikslino, DSSH modelį, konstatavo, jog pareiškėjo paaiškinimai dėl jo seksualinės orientacijos turi „patikimumo spragų“, dėl ko kyla abejonės dėl jo „tikrumo“.
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas aptarta (žr. Nutarties 34–38 p.), įvertinusi Departamento sprendimo turinį ir byloje surinktą medžiagą, prieina prie išvados, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį aplinkybes, susijusias su pareiškėjo seksualine orientacija, niekaip nepagrindė kitoniškumo, stigmos bei gėdos elementų taikymo. Todėl Departamento išvada, kad pareiškėjo paaiškinimai, susiję su jo seksualine orientacija, yra prieštaringi (nepatikimi) negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį, be kita ko, grindė ir aplinkybe, kad kilmės valstybėje už homoseksualius veiksmus yra baudžiama. Nors Departamentas šiuo aspektu surinko informaciją apie kilmės valstybę ir nurodė, kad į ją atsižvelgė. Tačiau, nustačius, kad Departamento išvada dėl pareiškėjo paaiškinimų dėl jo seksualinės orientacijos, yra nepagrįsta ir neteisėta, akivaizdu, kad ši kilmės valstybės informacija nebuvo įvertinta pareiškėjo individualios situacijos kontekste.
44. Tai, kas nustatyta, leidžia daryti išvadą, kad Departamentas, pareiškėjo individualios situacijos neįvertinęs kilmės valstybės kontekste, nenustatęs visų aplinkybių, leidžiančių neabejoti, kad pareiškėjas dėl jo prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis grindė asmeninę baimę grįžti į kilmės valstybę, nebus persekiojamas, neįvertinęs esminių pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priežasčių, pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį vertinimo tyrimą atliko netinkamai.
45. Apibendrinant konstatuotina, kad priimtas Departamento sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes yra neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
46. Nustačius tai, šioje bylos stadijoje nepasisakytina dėl likusių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.
47. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 str.) ir priimamas naujas sprendimas – Departamento sprendimas naikinamas ir Departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. T. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 22S54673.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo I. S. T. T. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Sprendimas neskundžiamas.