- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-08-11
- Bylos Nr.
- 2A-745-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžejų Maciejevski, Virginija Volskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- L., L. L.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-998-534/2009 pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovui E. M. dėl paskolos sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas L. L. prašė nutraukti su atsakovu E. M. sudarytą 2006 m. spalio 24 d. paskolos sutartį, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 20 000 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad L. L. su E. M. sudarė 2006 m. spalio 24 d. paskolos sutartį, kuria ieškovas suteikė atsakovui 23 000 Lt paskolą verslo plėtrai, o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2009-10-24. Atsakovas yra UAB „Linevasta“ direktorius, turintis 50 proc. įmonės akcijų nuosavybės teise, tačiau šiuo metu UAB „Linevasta“ nevykdo jokios ekonominės veiklos, įmonei taikyti kreditorių turto areštai, atsakovas patyrė didelių asmeninių lėšų nuostolių, tai neabejotinai pablogino atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas nėra finansiškai pajėgus įvykdyti prievolę, turi didelių skolinių įsipareigojimų, atsisakė užtikrinti prievolės įvykdymą, todėl, remiantis CK 2.219 str., kreditorius turi teisę nutraukti sutartį, jei iki sutarties termino įvykdymo pabaigos iš konkrečių aplinkybių gali numanyti, kad kita šalis sutartį pažeis iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovas E. M. prašė ieškovo L. L. ieškinio netenkinti. Nurodė, jog atsakovas sąžiningai vykdo 2006 m. spalio 24 d. paskolos sutartį, pateikė ieškovo prašytą paskolos grąžinimo patvirtinimą, atsakovas yra finansiškai pajėgus įvykdyti prievolę, tuo tarpu ieškovas piktnaudžiauja kreditoriaus teisėmis. L. L. nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovas pažeis sutartį iš esmės. Ieškovas taip pat yra UAB „Linevasta“ akcininkas, turintis 50 proc. akcijų, todėl, prasidėjus nesutarimams įmonėje, ieškovas pradėjo reikšti nepagrįstus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atsisakė tenkinti. Nustatė, kad šalys sudarė 2006 m. spalio 24 d. paskolos sutartį, kuria ieškovas suteikė atsakovui 23 000 Lt paskolą verslo plėtrai, o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2009-10-24. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, remiantis L. L., I. L., I. G., L. U. skundais, patikrino UAB „Linevasta“ veiklą bei rado buhalterinės apskaitos pažeidimus, įmonės direktorius E. M. buvo nubaustas 500 Lt bauda (l. 9-42). Remiantis Centrinės hipotekos įstaigos pažyma, E. M. nėra įrašytas įkeisto daikto savininku ar skolininku nė viename hipotekos (įkeitimo) dokumente (l. 61). Atsakovas pateikė verslo liudijimą bei 2008 m. gruodžio 3 d. namo remonto - apdailos darbų sutartį 80 249 Lt sumai (l. 91-96). Nurodė, kad, remiantis LR CK 6.873 str. 1 d., paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolos sumą jos davėjui nustatytu laiku ir tvarka, t.y. ieškovas įgyja teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti paskolos sumą tik paskolos sutartyje numatytam terminui. Ieškovas neįrodė, jog egzistuoja LR CK 6.219 str. numatytos aplinkybės, kurios patvirtintų atsakovo prievolės neįvykdymo galimybę. Įvertinus atsakovo veiksmus, jog L. L. pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai skundą dėl atsakovo darbo, mokesčių įstatymų pažeidimų bendrovėje, o vėliau šiomis aplinkybėmis grindžia pareikštą reikalavimą, patvirtina, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia sukelti finansinius sunkumus atsakovui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, sukėlęs aplinkybes, kuriomis rėmėsi, reikalaudamas nutraukti paskolos sutartį prieš terminą, piktnaudžiauja subjektine teise, ieškovo veiksmai prieštarauja LR CK 6.189 str., 6.200 str. normoms.
Šalies argumentai
Ieškovas L. L. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas nepiktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, kreipėsi į kompetentingas institucijas pagrįstai, nes už nustatytus pažeidimus atsakovui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Atsakovas patyrė daug išlaidų ir jo finansinė padėtis yra sunki, nes iš banko paskolų ir savo asmeninių lėšų jis mokėjo atlyginimus įmonės darbuotojams, perleido nuosavybės teises į UAB „Jungo Verus“ akcijas. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad sutartis iš esmės bus pažeista iki jos įvykdymo termino pabaigos, todėl ieškovas, remiantis CK 6.219 str., įgijo teisę nutraukti sutartį prieš terminą bei reikalauti paskolos grąžinimo. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai: verslo liudijimas bei 2008 m. gruodžio 13 d. rangos darbų sutartis nepatvirtina geros atsakovo E. M. finansinės padėties ir gebėjimo nustatytu laiku grąžinti ieškovui L. L. paskolos sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas E. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas sukėlė aplinkybes, kuriomis rėmėsi reikalaudamas nutraukti paskolos sutartį prieš terminą, piktnaudžiavo subjektine teise. Ieškovas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai skirtame skunde apkaltino bendrovės direktorių, jog atsakovas nelegaliai įdarbino bendrovėje ieškovo sugyventinę, mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį grynaisiais pinigais ieškovo motinai, neapskaitė pajamų, kurias pavedimu į savo asmeninę sąskaitą gavo iš kliento pats ieškovas. E. M. patvirtino paskolos grąžinimą`ieškovui, tuo tarpu L. L. prašymas užtikrinti prievolę yra nepagrįstas, nes šalys dėl prievolių užtikrinimo nesitarė, nenumatė ir paskolos raštelyje. Atsakovas sąžiningai vykdo sutartį, pateikė paskolos grąžinimo patvirtinimą, atsakovas yra finansiškai pajėgus įvykdyti prievolę, tai patvirtina: atsakovo verslo liudijimas, sutartis dėl namo remonto - apdailos darbų, išrašas iš banko sąskaitos, patvirtinantis gautą 20 000 Lt avansą, informacija apie direktoriaus pareigas ir gaunamą 2 000 Lt atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo L. L. apeliacinis skundas tenkintinas.
Civilinėje byloje, remiantis šalių paaiškinimais, paskolos rašteliu, mokėjimo nurodymu, nustatyta, kad ieškovas 2006-10-24 paskolino atsakovui 23 000 Lt trejiems metams verslui plėtoti, paskolos grąžinimo terminas nustatytas 2009-10-24. Paskola buvo suteikta be palūkanų, jos grąžinimas niekuo nebuvo užtikrintas. Šalis tuo metu siejo ir bendri verslo santykiai – ieškovas ir atsakovas valdė po 50 procentų UAB „Linevasta“ akcijų, bendrovės direktoriumi buvo atsakovas E. M.. Iki ieškinio pateikimo atsakovas ieškovui grąžino 3 000 Lt.
Civilinio kodekso 6.219 str. numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Apeliantas teigia, kad atsakovas negalės įvykdyti savo įsipareigojimų, grąžinti paskolos sutartyje numatytu terminu, nes Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, 2007-12-27 atlikusi UAB „Linevasta“ operatyvų patikrinimą, nustatė Darbo kodekso, Buhalterinės apskaitos įstatymo, Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų pažeidimus, atsakovui buvo skirta administracinė nuobauda; atsakovas iš asmeninių lėšų nuo 2007-07-24 iki 2007-10-26 bendrovės darbuotojams mokėjo už darbą; ieškovas 2008-04-30 kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimą banko garantija arba įkeitimu, tačiau atsakovas nesuteikė; atsakovas, nors ir teikė 2008-08-21 siūlymą, savo UAB „Linevasta“ akcijų dalies ieškovui nepardavė; šalių bendrai įmonei UAB „Linevasta“ 2008-10-27 buvo iškelta bankroto byla; atsakovas šiuo metu jokio turto nei lėšų sąskaitose neturi, dirba pagal verslo liudijimą, patikimų duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atsikirtimus, padarė išvadą, kad ieškovas, inicijavęs VMI patikrinimą, piktnaudžiavo teise, todėl UAB „Linevasta“ nustatytais pažeidimais negali grįsti reikalavimo nutraukti sutartį, o atsakovo pateiktas verslo liudijimas, 2008-12-03 statybos rangos darbų sutartis 80 000 Lt sumai patvirtina, kad savo įsipareigojimus atsakovas galės įvykdyti laiku. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės nesutinka su šiomis išvadomis. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi UAB „Linevasta“ operatyvų patikrinimą (2007-12-27 pažyma Nr. 185-1624, l. 9-13), už nustatytus Darbo kodekso, Buhalterinės apskaitos įstatymo, Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų pažeidimus iškėlė atsakovui E. M., bendrovės direktoriui administracinę bylą ir už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41/4 str. 3 d. pažeidimus jam buvo paskirta 500 Lt bauda. Teisėtas pranešimas apie atsakovo daromus įstatymų pažeidimus įmonėje, kurios savininku yra ir ieškovas, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise (CK 1.137 str. 3 d.), priešingai, tokio veikimo toleravimas turėtų būti laikomas neteisėtu, nesąžiningu elgesiu. Pažeidimus sukėlė ne ieškovo pranešimas, bet atsakovas neteisėtas veikimas. Patikrinimo metu nustatyti faktai – teisės aktų pažeidimai, darbuotojų darbo apmokėjimas iš lėšų, kurios neįtrauktos į įmonės apyvartą yra aplinkybės, kurios rūpestingam ir apdairiam kreditoriui pagrįstai sukeltų abejones dėl kitos sandorio šalies gebėjimo ateityje tinkamai įvykdyti paskolos prievolę. Pažymėtina, kad paskola buvo suteikta be palūkanų, verslui plėtoti, šalys buvo verslo partneriai, tokiais atvejais itin reikšmingas yra šalių pasitikėjimas vienos kita tiek sutarties sudarymo metu, tiek ją vykdant. Prarastą pasitikėjimą ieškovas siekė kompensuoti prašydamas suteikti paskolos grąžininimo užtikrinimui banko garantiją, įkeisti nekilnojamąjį turtą, parduoti bendros įmonės akcijas (l. 46-52). Toks kreditoriaus elgesys atitinka CK 6.220 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pateikė savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo patvirtinimą, nėra pagrįsta. Bendrai šalių įmonei UAB „Linevasta“ Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, atsakovas neturi kito turto nei lėšų. Aplinkybė, kad jis turi verslo liudijimą ir yra sudaręs statybos rangos darbų sutartį, neįrodo pati savaime, kad prievolės ieškovui bus įvykdytos tinkamai. Sutartis (jos dalis) nėra sudaryta ieškovo naudai. Ji turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais byloje. Duomenų apie statybos rangos darbų sutarties vykdymą atsakovas nepateikė, todėl teiginiai apie menamas pajamas nėra pagrįsti, negali būti vertinami kaip patvirtinantys būsimą prievolės įvykdymą ieškovui. Daugiau įrodymų apie savo pajamas bei turtą atsakovas į civilinę bylą nepateikė, tuo pačiu atsikirtimų į ieškinį, kad nėra grėsmės paskolos sutarties vykdymui, neįrodė.
Civilinėje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kreditoriaus pasitikėjimas skolininku buvo prarastas dėl objektyvių faktų, kurie sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad skolininkas sutartyje numatytu laiku negalės grąžinti likusios paskolos dalies – 20 000 Lt, tai reiškia sutarties pažeidimą iš esmės ir sudaro pagrindą ieškiniui tenkinti – paskolos sutarčiai nutraukti.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus (CPK 185 str., 329 str. 1 d.), netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sąžiningą sutarčių vykdymą ir vienašalį nutraukimą, padarė išvadas, neatitinkančias byloje nustatytų faktų, todėl skundžiamą sprendimą teisėjų kolegija naikina ir priima naują – ieškinį tenkina. Nutraukiant paskolos sutartį, priteistina ieškovui iš atsakovo negrąžinta paskolos dalis, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Nutraukti ieškovo L. L. ir atsakovo E. M. 2006 m. spalio 24 d. sudarytą paskolos sutartį. Priteisti ieškovui L. L. iš atsakovo E. M. 20 000 Lt negrąžintos paskolos, nuo priteistos sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2008-09-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 200 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 2 360 Lt advokato pagalbos išlaidų.