Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėja K. K. pareiškimu (b.l. 1-3) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai tėvo E. K. mirties dieną, t.y. 2005-04-01, buvo reikalingas išlaikymas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad 2005-04-01 mirė jos tėvas. Tėvas ją visada finansiškai išlaikydavo. Iki tėvo mirties ji gyveno su mama, tėvai buvo išsituokę. Ji mokosi Kauno medicinos universiteto dieniniame skyriuje, nedirba. Su tėvu pareiškėja susitikdavo, bendraudavo, jis jai duodavo apie 100 Lt smuklioms išlaidoms. Ją išlaiko motina. Praeitą vasarą dirbo „Eurovaistinėje". Po tėvo E. K. mirties, 2005-06-03 kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau sužinojo, kad G. K. parašytas testamentas. Tėvo mirties dieną savarankiškų pajamų neturėjo, buvo tėvų išlaikoma, stipendijos negaudavo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 89-92) pareiškėja K. K. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-0391-097/2008 ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kadangi jis yra priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisė normas, nukrypstant nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokios kategorijos bylose, todėl turi būti panaikintas. Tėvo mirties dieną (2005-04-01) jai buvo reikalingas išlaikymas, nes ji buvo studentė, neturėjo jokių savarankiškų pajamų, turto, vertybinių popierių, akcijų. Ji mokėsi Kauno medicinos universiteto Visuomenės Sveikatos fakultete, dieniniame skyriuje, šias aplinkybes patvirtino Kauno medicinos universiteto 2007-10-29 pažyma. Būtent už 2004/2005 mokslo metus, t.y. už I kurso 2-ojo semestro studijas, nuo 2005-02-01 iki 2005-06-30 pareiškėja mokėjo pati už studijas, buvo visiškai išlaikoma mamos A. G. , gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, socialinės paramos negavo, stipendija pareiškėjai nebuvo mokama, negavo jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais, jokio turto nuosavybės teise nevaldė. Šias aplinkybes pareiškėja pagrindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Rašytiniai įrodymai pilnai patvirtino, kad savo tėvo mirties dieną pareiškėja neturėjo jokių savarankiškų pajamų bei turto ir jai buvo reikalingas išlaikymas, tačiau teismas šiuos įrodymus vertino netinkamai, nurodydamas, kad pareiškėja tėvo mirties dieną buvo pilnametė, sveika, darbinga, nei savo tėvo mirties dieną nei vėliau nesikreipė dėl darbo paieškos. Apeliantė nurodė, jog dėl intensyvaus paskaitų grafiko, ji negalėjo ieškotis darbo ir dirbti, nes visą laiką reikėjo skirti mokymuisi, pirmajame kurse mokslų grafikas buvo labai intensyvus, paskaitos trukdavo nuo 8 arba 9 val. iki 16 arba 18 val., po paskaitų dar reikėdavo ruoštis kitos dienos užsiėmimams, todėl pareiškėja visą laiką turėjo skirti mokslams. Teismas šioje byloje ne tik netinkamai vertino rašytinius įrodymus, bet sistemiškai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies, kuri reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų, aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Pareiškėja buvo pilnai išlaikoma savo mamos A. G. , kuri atliko savo pareigą remti savo pilnametį vaiką, kuris mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, tokią pat pareigą turėjo ir pareiškėjos tėvas. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, įrodinėjimo dalykas yra reikšmingi duomenys apie nuosavybę į daiktus ir pareiškėjo gaunamas pajamas, banko indėlius, gaunamas visas kitų rūšių pajamas ir pan. palikėjo mirties dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008). Teismo argumentai, kad pareiškėja nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo tėvui gyvam esant arba „jeigu tikėti pareiškėja, tampa nebeaišku, kaip ji pragyveno tris metus po tėvo mirties" neturi jokios įrodomosios reikšmės ir negali būti laikomi tinkamais sprendime daromai išvadai pagrįstai, nes šios aplinkybės nesusiję su pareiškėjos turtine padėtimi išlaikymo reikalingumo dieną, nepaneigia byloje surinktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos reikalavimą. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose yra suformulavęs teisminę praktiką ir pasisakęs, kad tokiose bylose svarbu nustatyti aplinkybes, kad išlaikymas įpėdiniui turi būti reikalingas palikimo atsiradimo dieną, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo bylos esmės, aiškindamasis aplinkybes apie pareiškėjos santykius su tėvu po jos tėvų ištuokos, tėvo prisidėjimą prie išlaikymo po to, kai pareiškėjai suėjo 18 metų, jų bendravimo ir materialinio išlaikymo teikimo pareiškėjai aplinkybes. Teismo pareiga tokiose bylose yra nustatyti pareiškėjo turtinę padėtį palikimo atsiradimo dieną, o ne išlaikymo teikimo ar neteikimo asmeniui faktą. Jokios įrodomosios reikšmės neturi ir aplinkybė, kad pareiškėja su seserimi kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti asmeninį testamentą negaliojančiu civilinėje byloje Nr.2-125-45/2007, ir tik po to kreipėsi dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo. Įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą pažeistai teisei ginti, senaties termino pareiškimui pateikti pareiškėja nepraleido. Įstatymų leidėjas garantuoja įpėdiniui teisę į privalomąją palikimo dalį, nepaisant testamento turinio, todėl testatoriaus valia šiuo atveju nėra svarbi ir neturi būti vertinama. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnį, todėl toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ir turi būti panaikintas.