Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-12-07 · Administracinė byla Nr. eI-5081-484/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-07
Bylos Nr.
eI-5081-484/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03120-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Ina Kirkutienė (pirm.)
Pareiškėjas
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5081-484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00442-2020-7Procesinio sprendimo kategorija: 12.18.1; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. B. (toliau – atsakovas) 48,36 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad jai pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) administravimas Akmenės rajono savivaldybėje. Paaiškina, kad Akmenės rajono savivaldybėje vietinė rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. T-141, 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104(E) bei 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-61 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai). Nuostatų 4.12, 12, 12.1 ir 15 punktai (redakcija, galiojanti iki 2019 m. kovo 29 d.), ir 12 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 29 d.) nustato, jog vietinės rinkliavos mokėtojai yra gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje savininkai, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai. Pažymi, kad vietinės rinkliavos mokėtojai neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti prievolę mokėti vietinę rinkliavą, ar ne.

Nurodo, kad atsakovas nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovas šiuo laikotarpiu tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 48,36 Eur įsiskolinimas.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, paskelbiant viešai specialiame interneto puslapyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. susidariusio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nagrinėjamu atveju Akmenės rajono savivaldybės taryba 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T-197, nuo 2008 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. T-141 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, nauja redakcija priimta 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104(E) bei 2019 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-61 (toliau tekste – ir Nuostatai). Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.akmene.lt.

Nuostatų 4.12 papunktyje (2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T-104(E) redakcija) nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal šiuos Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 10 punktą Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. Nuostatų 12.1 papunktis nustatė, jog pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Savivaldybės teritorijoje, savininkams (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė); savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkams. Nuostatų 12.1 papunktis (2019 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T-61 redakcija) nustato, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Savivaldybės teritorijoje, ir negyvenamosios paskirties statinių, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė); Savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai. Nuostatų 15 punkte nustatyta, kad kintamąją rinkliavos dedamąją moka 12.1–12.7 papunkčiuose nurodyti nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos.

Nuostatų 33 punkte nustatyta, kad pagal Registro duomenis Rinkliavos administratorius ne rečiau kaip kartą per metus parengia ir pateikia (I-ąjį metų ketvirtį) Vietinės rinkliavos mokėtojams objekto adresu arba kitu Vietinės rinkliavos mokėtojo nurodytu adresu paprastuoju arba elektroniniu paštu nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus.

Nuostatų 44 punkte (2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T-104(E) redakcija) buvo nustatyta, kad nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami vietinės rinkliavos mokėtojai, Rinkliavos administratoriui deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu, kaip vienas metų ketvirtis, ir ne ilgesniu, nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų/darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos. Nuostatų 44 punkte (2019 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T-61 redakcija) nustatyta, kad nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc. vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie Rinkliavos administratoriui deklaruoja, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu nei vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų ar darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos.

Iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 25 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 7 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Nekilnojamojo turto objektas). Taigi pagal Nuostatus atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. gegužės 28 d. siuntė atsakovui įspėjimą Nr. 382 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos“ Nr. 20-RS-2785. Pagal pareiškėjo parengtą 2020 m. rugpjūčio 31 d. pažymą apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą, matyti, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. nėra sumokėjęs 48,36 Eur rinkliavos.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos (ar jos mažinimo) ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo (rinkliavos dydis būtų sumažintas). Bylos duomenys rodo, kad atsakovas nevykdo savo prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjai iš atsakovo priteisti 48,36 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nurodytu laikotarpiu, sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti jos naudai iš atsakovo 15,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos byloje patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis (15,30 Eur) yra pagrįstas ir įrodytas byloje pateiktais dokumentais: profesinės bendrijos „Spectrum legis“ pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 10 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija SPEC Nr. 20-00595 su specifikacija ir sąskaitos apmokėjimą patvirtinančiu 2020 m. rugsėjo 15 d. banko mokėjimo nurodymu. Patirtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio, ir atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir sudėtingumą, teismo vertinimu, yra teisingas, todėl, tenkinus pareiškėjos prašymą, visa apimtimi priteistinas pareiškėjai iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo A. B. 48,36 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus ir trisdešimt šešis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.

Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo A. B. 15,30 Eur (penkiolika eurų ir trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė