Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. R., išnagrinėjęs pareiškėjo D. B. 2020-10-06 komisariate registruotą pareiškimą, kad jo kaimynas V. B. nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), savavališkai iš savo sklypo pusės nukirpo pareiškėjo pasodintų ties sklypo riba 7-8 vnt. tujų šakas, tuo padarydamas jam 240 eurų žalą, 2021-03-01 priėmė nutarimą, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, nes negauta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad buvo įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnio 1 dalyje (savavaldžiavimas). Nutarime nurodė, kad pareiškėjas D. B. teigė, jog 2020-09-30 iš R. V. sužinojo, kad kaimynas V. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nupjovė dalį tujų iki kamieno. Nuėjo įvertinti ir pamatė, kad nupjautos 7-8 tujų šakos iki kamieno. Žemės sklypas, kuriame auga tujos, nėra atidalintas, vyksta teisinis procesas. Pareiškėjas prašo užfiksuoti faktą, kad be jo leidimo buvo pažeistos tujos ir tokiu būdu pažeistos jo nuosavybės teisės. D. B. patikslino, kad jam ir A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teises priklauso 0,2000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jam priklauso 660/2000 dalys žemės sklypo, o A. B. – 434/2000 dalys sklypo. Žemės sklypo dalys nėra atidalintos. 2007-03-30 Nekilnojamojo turto dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarka. Žemės sklypas yra apželdintas, pasodinta tujų gyvatvorė tikslu atskirti žemės sklypo dalis, gyvatvorės sodinimą derino su tuometiniu savininku R. P. D.. Dėl tujų gyvatvorės priežiūros tarp jo ir dabartinės savininkės A. B. nuolat kyla konfliktai. A. B. reikalauja, kad jis prižiūrėtų tujas, jas genėtų, tačiau leidimo patekti į jos naudojamą žemės sklypo dalį neduoda. Jis ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu (prideda 2018-07-30 raštą) kreipėsi į A. B., prašydamas leisti jam apgenėti tujų gyvatvorę, tačiau atsakymo nesulaukė. 2020-09-19 pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos, jam išvykstant tujos buvo tvarkingos. 2020-09-21 kaimynė R. V. telefonu informavo jo tėvą A. B., kad kaimynai A. B. ir V. B. dalį tujų gyvatvorės šakų nupjovė, palikdami tik tujų kamienus. Pareiškėjas į savo gyvenamąją vietą grįžo 2020-09-26. Kaimynė R. V. 2020-10-04 paskambino jam ir pasakė, kad kaimynai antrą kartą kitoje gyvatvorės dalyje apipjovė tujų gyvatvorę. Jis nuėjo į R. V. namus ir iš jos žemės sklypo pusės pastebėjo, kad iš tikrųjų dalis gyvatvorės apipjauta paliekant tik tujų kamienus. Jis padarė keletą nuotraukų ir kreipėsi į policiją. Pažymi, kad tujos buvo neapgenėtos, o nukirstos visos tujų šakos, medžiai buvo apgadinti ir galimai nudžius. Turtinę žalą įvertino 240 eurų. Atlikus tyrimą pagal D. B. pareiškimą, įvertinus V. B. ir A. B. paaiškinimus, kad D. B. 2008 metais neturint kito bendrasavininko, t. y. R. P. D. sutikimo, ties žemės sklypo riba pasodino tujas, kurios laikui bėgant išsiplėtė ir jų negenėjo iš A. ir V. B. pusės, nors daug kartų jie prašė tujas apgenėti. Tujų šakos užimdavo vis didesnį jų žemės dalies plotą, todėl 2020-10-03 tujas nugenėjo pats V. B.. 2019 m. A. B. buvo kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę ir 2019-11-08 Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas P. S., atlikęs patikrinimą, nustatė pažeidimą, kad tujos auga mažesniu nei leidžiama atstumu (Statybos techninis reglamentas STR2.02.09:2005). Taip pat A. B. nurodė, kad dėl žemės sklypo ribų nustatymo vyksta teisminis procesas. Atsižvelgiant į tai, vyresnysis tyrėjas M. R. 2021-03-01 nutarime konstatavo, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog tarp pareiškėjo D. B. ir A. B. vyksta ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausomo žemės sklypo atidalijimo, kuris perduotas į teismą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl abiejų šalių ginčas ir turtinės žalos atlyginimas gali būti išspręstas civilinio teisminio nagrinėjimo metu, kaip yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje Nr. 2K-P-451/2011 (b. l. 7-8).