Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (kreditorės) akcinės bendrovės SEB bankas apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1773-660/2012 pagal pareiškėjų V. B. ir O. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Teismas, patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, neatsižvelgė į kreditorės išreikštą poziciją dėl pareiškėjų pateiktos sutarties ir nepatikrino sutarties atitikties kreditorės interesams, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos.

Uzufrukto nustatymas V. B. su nepilnamečiu sūnumi N. B. gyventi iki sūnaus pilnametystės AB SEB bankui įkeistame ir O. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame turte pažeidžia kreditorės teises ir teisėtus interesus, nes esant skolos išieškojimui, kreditorė negalėtų patenkinti savo reikalavimų iš įkeisto turto (LR CK 3.189 str. 2 d.). Pareiškėjui nevykdant savo prievolės bankui, bankas neturės galimybės realizuoti savo teisės išsiieškoti negrąžintos skolos dalies iš įkeisto turto iki 2027-06-28, nes pareiškėjų sūnus nebus sulaukęs pilnametystės, nepaisant to, kad O. B. nevykdytų savo prievolių AB SEB bankui pagal kredito sutartį. Bankas pareiškėjui nevykdant įsipareigojimų taip pat gali netekti UAB Būto paskolų draudimo išmokos.

O. B. pateikdamas teismui tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį turėjo gauti banko sutikimą dėl naudojimosi turtu teisės suvaržymo (kredito sutarties bendrosios dalies 4.3 p.), o teismas, gavęs tokią sutartį, kuria suvaržoma naudojimosi įkeistu turtu teisė, turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą bei įpareigoti pareiškėjus sudaryti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį arba sutarties netvirtinti, t.y. pareiškėjų prašymą atmesti (CK 3.53 str. 4 d.).

Nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso O. B.. Kito nekilnojamojo turto, kur galėtų gyventi nepilnametis sūnus pareiškėjai neturi. Taigi, šis nekilnojamasis turtas yra vienintelė šeimos gyvenamoji vieta. Dėl šios priežasties pareiškėjai ir pareiškėjų nepilnamečiui sūnui nekilnojamajame turte nustatyta uzufrukto teisė gyventi iki sūnus sulauks pilnametystės, priešingu atveju būtų grubiai pažeidžiamos vaiko teisės, vaikas liktų be gyvenamosios vietos.

Pareiškėjas O. B. laiku sumoka kredito įmokas, todėl apeliantės teisės nėra pažeidžiamos. Apeliantė savo teisų pažeidimą sieja su sąlyga, kad pareiškėjas nevykdys sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t.y. su sąlyga, kuri gali ir niekada neatsirasti.

Teismo nustatytas uzufruktas baigsis anksčiau (2027-06-28) nei baigsis prievolės pagal sutartį įvykdymo terminas (2032-09-11), tokiu būdu apeliantė turės galimybę išsiieškoti skolą iš įkeisto turto.

Suteiktas kreditas yra apdraustas UAB Būsto paskolų draudime, taigi, pareiškėjui vėluojant vykdyti prievolę grąžinti kreditą, kreditorė turėtų teisę kreiptis į UAB Būstų draudimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Taigi, suinteresuoto asmens interesai nenukentėtų, nes paskolos įmokas sumokėtų UAB Būsto draudimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nustatytas uzufruktas nevaržo banko teisės įstatyme nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, nors dėl suvaržymo uzufruktu ir mažiau palankiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-12-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-558/2010). Įstatyme pirmiausia nustatyta pareiga tėvams rūpintis savo nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, tarp jų ir teise į būstą, todėl kiti asmenys, kurie patyrė ar dėl teismo nustatytų vaiko interesais aplinkybių patirs nuostolių, turi teisę savo pažeistas teises ginti įstatyme nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 straipsnis).

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai turtinių klausimų negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams susitariant dėl sutarties sąlygų turi būti nustatomos tokios sąlygos, kurios nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokių padarinių, patvirtinus sutartį, atsiranda ar gali atsirasti ne tik sutuoktiniams, jų nepilnamečiams vaikams, bet ir atskiriems asmenims, nagrinėjamos bylos atveju – kreditorei ABSEB bankui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas teismo sprendimu nutraukdamas šalių sudarytą santuoką ir patvirtindamas šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių patvirtino sutarties 6.3 punkto sąlygą, kurioje šalių susitarimu nustatoma V. B., nekilnojamame turte, kuris yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisė gyventi iki nepilnametis sūnus N. B. sulauks pilnametystės. Šis turtas yra įkeistas AB SEB bankui prievolės pagal 2007-09-12 kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui (b.l. 18). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kreditorė raštu buvo pateikusi prieštaravimus dėl uzufrukto nustatymo jai įkeistame nekilnojamame daikte (b.l. 32-33). Tačiau, iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teisme kreditorės argumentai, nesutinkant su sutuoktinių pateikta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo įvertinti, į juos visiškai neatsižvelgta priimant sprendimą. Nors apeliacinės instancijos teismas nesutinka su kreditorės CK 3.189 straipsnio 2 dalies aiškinimu ir pažymi, kad nustatytas uzufruktas nevaržo banko teisės įstatyme nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, tačiau pripažįsta, kad išieškojimas iš uzufruktu suvaržyto turto vyktų mažiau palankiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-12-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-558/2010). Esant šioms aplinkybėms yra pagrindo pripažinti, kad nustačius uzufruktą yra suvaržomos kreditorės teisės ir teisėti interesai. Todėl būtina įvertinti ar toks suvaržymas yra pagrįstas nagrinėjamos bylos kontekste.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių reikalavimų nagrinėjimo santuokos nutraukimo bylose, yra konstatavęs, kad jeigu kreditorius „nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Kreditorei nesutinkant su uzufrukto nustatymu jai įkeistame turte – konstatuotina, kad byloje kilo ginčas dėl teisės. Todėl teismas privalėjo išspręsti kilusį ginčą, tačiau nagrinėjamoje byloje tas nebuvo padaryta.

Vadovaujantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 straipsnis), todėl naikintinas ir byla perduotina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės ir materialinės teisės pažeidimų negali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 4 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.