Kauno apygardos teismo sprendimas

UAB „Manfula“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įrengusi šildymo-vėdinimo, šaldymo ir oro kondicionavimo sistemą, katilinę pagal techninį projektą, parengtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias higienos normas HN 33-2001. Ieškovas 2004-12-03 pareiškė pretenzijas dėl sistemos funkcionavimo. LR CK 6.667 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimams kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad kai įstatymas nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ieškovas praleido įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą, todėl atsakovas prašo taikyti senatį ir ieškinį atmesti. Ne vieną kartą ieškovui buvo pateikiami neginčijami objektyvūs įrodymai (atlikti temperatūrų, triukšmo matavimai), kad jo reikalavimai dėl tariamų sistemos trūkumų yra niekuo nepagrįsti. UAB „Manfula“ buvo įsipareigojusi vieno mėnesio laikotarpiu vykdyti eksploatacijos darbus nemokamai. Šiuo laikotarpiu jokių pretenzijų dėl sistemos trūkumų nebuvo gauta, nes sistema buvo eksploatuojama tinkamai. Ieškovas paskyrė atsakingus asmenis sistemai eksploatuoti bei pateikė raštą su pageidaujamomis patalpų temperatūromis. 2004-12-08, 2004-12-17, 2004-12-28 dalyvaujant ieškovo atstovams buvo atlikti temperatūrų matavimai. 2005-02-25 dalyvaujant ieškovo atstovams , atliktas lubinių kasečių patikrinimas, kurio metu rastas kasečių sparnuočių stiprus apsinešimas dulkėmis, ko pasėkoje padidėja triukšmas patalpose, tačiau jis neviršija leistinų normų. Ieškovas nesilaikė gamintojo rekomendacijų valyti lubines kasetes mažiausiai du kartus per metus. 2005-03-31 dalyvaujant ieškovo atstovams atlikti lubinių kasečių valymo darbai ir pakeisti kondensato siurbliai. Atlikus išbandymus triukšmo nerasta. UAB „Manfula“ siūlė ieškovui padėti spręsti sistemos eksploatavimo problemas sudarius sutartį, kadangi įrangos garantinio aptarnavimo terminas yra pasibaigęs bei pateikė visą eilę pasiūlymų. Ieškovas sudaryti sutartį atsisakė ir sistemą eksploatavo savarankiškai.UAB „Manfula“ užsakymu buvo atlikta dalinė sistemos projekto ekspertizė, kurios akte nurodyta, kad suprojektuotų šildymo ir vėdinimo sistemų darbo efektyvumas priklauso nuo sistemų sureguliavimo ir eksploatacijos kokybės, oro vėsinimo sistemų galingumas projekte pasirinktas pagal paskaičiuotus šilumos išsiskyrimus kiekvienai patalpai. Suprojektuotose vėsinimo sistemose numatyta galimybė reguliuoti kiekvienos patalpos oro temperatūrą pagal užsakovo pageidavimus. Apibendrinant, atsakovo UAB „Kaminta“ nuomone, galima teigti, kad visa sistema yra suprojektuota ir įrengta tinkamai, tačiau ieškovas netinkamai ją eksploatuoja. Be to, atsakovas nurodo, kad dėl byloje pateiktų ieškovo įrodymų (ekspertizės aktas, UAB „YIT Technika“ pasiūlymas) pagrįstumo kyla neginčijamų abejonių, kurias pašalinti galima tik teisme paskyrus atitinkamą ekspertizę.

Tarp atsakovo (draudiko) UAB DK „PZU Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB DK „Lindra“; UAB DK „PZU Lietuva“ yra UAB DK „Lindra“ teisių ir pareigų perėmėja) ir atsakovo (draudėjo) UAB „Kaminta“ 2003-02-10 buvo sudaryta Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutartis Nr.6554 (draudimo liudijimas AL Nr.6544) UAB DK „Lindra“ Atsakomybės laidavimo, išduodant pasiūlymo, atlikimo, išankstinio apmokėjimo, garantinio laikotarpio bei tiekimo draudimo polisus, savanoriškojo draudimo taisyklių Nr.036 (toliau - Taisyklės) pagrindu; atitinkamai ieškovui (užsakovui) UAB „SSPC“ minėtos draudimo sutarties bei Taisyklių pagrindu 2003-02-10 buvo išduotas Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštas Nr.09-1155 (toliau - Laidavimo raštas). Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pabrėžia, kad Taisyklių 2.2. punktas numato, kad draudimo objektas, kai išduodami <...> garantinio laikotarpio <...> laidavimo draudimo polisai bei laidavimo raštai yra draudėjo prievolė (-ės) pagal pirkimo - pardavimo sutartį užsakovui. Atitinkamai Taisyklių 3.4. punktas numato, kad draudiminis įvykis, išduodant garantinio laikotarpio <...> laidavimo polisą bei laidavimo raštą, yra draudėjo neįvykdyti įsipareigojimai užsakovui per pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą garantinį terminą. Be to, minėtų Taisyklių 10.8. punktas įtvirtina, kad teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi užsakovas; jei išmokėti draudimo išmoką reikalauja užsakovas, draudikas turi teisę pareikšti užsakovo reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti draudėjas, jei ko kita nenustato draudimo sutartis. Minėtame punkte taip pat numatyta, kad reikalavimas atlyginti užsakovui žalą turi būti pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, užsakovas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus: 1) reikalavimą išmokėti draudimo išmoką; 2) dokumentus apie prievolės neįvykdymo, kurios pasekmėje atsirado žala, aplinkybes ir pasekmes; taip pat nurodyta, kad būtinos sąlygos tiesioginio reikalavimo teisei realizuoti yra draudiminio įvykio buvimas ir tai, jog draudėjas užsakovui nėra atlyginęs žalos arba atlyginęs tik jos dalį. Ieškovui UAB „SSPC“ išduotame minėtame Laidavimo rašte aiškiai nurodyta, kad rangovas UAB „Kaminta“ pagal 2002-04-17 Statybos rangos sutartį Nr.R02-21 ir šios sutarties 2002-07-09 papildomą susitarimą Nr.l bei 2002-09-16 Papildomą susitarimą Nr.2 įsipareigojo užsakovui UAB „Senukų statybos paslaugų centras" pastatyti Kaune, ant žemės sklypo, kurio kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), 1901/0287, individualų gyvenamąjį namą. Kaip nurodoma Laidavimo rašte, pagal minėtą rangos sutartį, rangovas UAB „Kaminta“ tinkamam sutartyje nustatytų prievolių, susijusių su minėtų darbų garantiniu laikotarpiu, įvykdymui užtikrinti įsipareigojo pateikti laidavimo raštą sumai, lygiai 200.000,00 Lt. Atitinkamai, atsižvelgiant į šį reikalavimą, draudikas įsipareigojo atsakyti užsakovui UAB „SSPC", jei rangovas UAB „Kaminta“ neįvykdys minėtų javo įsipareigojimų ar juos įvykdys netinkamai. Taip pat draudikas įsipareigojo, rangovui UAB „Kaminta“ nesilaikant savo įsipareigojimų pagal sutarties garantiniu laikotarpiu išaiškėjusių defektų šalinimo sąlygas, per 15 kalendorinių dienų nuo UAB „SSPC“ raštiško reikalavimo registruotu paštu gavimo sumokėti šiame reikalavime nurodytas iš rangovo pagal sutartį priklausančias sumas, neviršijant bendros 200.000,00 Lt sumos; Laidavimo rašte yra nurodyta, kad prie reikalavimo išmokėti nurodytas sumas turi būti pridedami reikalavimą pagrindžiantys dokumentai. Minėtame laidavimo draudimo rašte taip pat numatyta, jog draudikas, neviršydamas 100.000,00 Lt draudimo sumos, už tinkamą rangovo UAB „Kaminta“ įsipareigojimų įvykdymą sutartyje numatytu penkerių metų garantiniu laikotarpiu (iš jų vienerių metų garantiniu laikotarpiu įrengimams) atsako ta pačia apimtimi, kaip ir rangovas. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, konstatuotina, jog pagal minėtas Taisykles ir minėtą laidavimo draudimo raštą bet kuriuo atveju tam tikras įvykis gali būti pripažintas draudiminiu tik tuo atveju, kai yra įvykdytos visos minėtos sąlygos, t.y. turi būti nustatytos/įrodytos šios aplinkybės : draudėjas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal su užsakovu sudarytą sutartį (t.y. nustatyta ir įrodyta draudėjo civilinė atsakomybė (kaltė, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolio, nuostolio dydis)) ir dėl to patirti nuostoliai. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir dokumentus, konstatuotina, kad šiuo metu neįrodyta draudėjo UAB „Kaminta“ civilinė atsakomybė dėl UAB „SSPC“ reikalaujamos atlyginti/priteisti sumos. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ iki šio ginčo teisminio nagrinėjimo pradžios atliko ieškinyje nurodyto įvykio/nurodomų aplinkybių žalos bylos administravimą pagal užsakovo pretenzijos pareikštos UAB „SSPC“ 2005-03-21 raštu Nr.2.01-148, adresuotu UAB DK „PZU Lietuva“, dėl ginčo objekto - individualiojo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune - defektų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, šalinimo. Žalos bylos administravimo metu pretenzijos pareiškėjas UAB „SSPC“ nurodė, kad 2005-04-25 raštu Nr. 2.01-241 buvo pakartotinai kreiptasi į UAB DK „PZU Lietuva" dėl defektų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, pašalinimo, tačiau defektai nebuvo pašalinti; atitinkamai 2006-07-13 UAB „SSPC" pateikė dar vieną pretenziją UAB DK „PZU Lietuva“ ir nurodė minėto statinio defektus bei prašė tarpininkauti su rangovu UAB „Kaminta“ ir subrangovu UAB „Manfula“ siekiant išspręsti minėtų defektų pašalinimo problemą. Minėtoje pretenzijoje taip pat nurodyta, kad rangovui UAB „Kaminta" atsisakius šalinti defektus prašoma apmokėti defektų šalinimo išlaidas. Žalos bylos administravimo metu be kitų duomenų ir dokumentų draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ buvo pateiktas UAB „Statybos ekspertizė“ 2007-02-06 Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr.02-07/413 (Ekspertizei pateikto projekto apžvalga), kuriame nurodoma, kad nustatyta vėdinimo-kondicionavimo sistemos defektų - trūkumų priežastis - projekto klaidos; taip pat nurodoma sprendimų - pertvarkymų orientacinė vertė - 98.500,00 Lt (be PVM). Draudikas, įvertinęs minėtame ekspertizės akte nurodytus duomenis ir informaciją, pateikė UAB „Statybos ekspertizė“ 2007-03-15 paklausimą Nr.03680, prašydamas atsakyti į su minėtu statinio dalinės ekspertizės aktu susijusius klausimus; atitinkamai buvo gautas UAB „Statybos ekspertizė“ 2007-03-26 raštas/atsakymas į minėtus UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktus klausimus. Atsižvelgdamas į tai , draudikas UAB DK „PZU Lietuva", įvertinus aukščiau nurodytame rašte/atsakyme pateiktą informaciją, taip pat kitus žalos byloje esančius duomenis bei dokumentus, taip pat aukščiau nurodytos draudimo sutarties, laidavimo rašto bei taisyklių nuostatas, 2007-04-06 raštu Nr.09-05076, adresuotu UAB „SSPC", bei tos pačios dienos raštu Nr.09-05077, adresuotu UAB „Kaminta" ir UAB „Manfula", informavo minėtas įmones apie minėtoje žalos byloje priimtą sprendimą. Minėtuose raštuose draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ paaiškino, kad žalos bylos administravimo metu buvo gautas UAB „Statybos ekspertizė“ atliktas minėto objekto statinio dalinės ekspertizės aktas Nr.02-07/413 (ekspertizei pateikto projekto apžvalga); minėto ekspertizės akto išvadose nurodoma, jog 2006-07-12 UAB „SSPC“ pranešime Nr.2.01-280 nurodyti vedinimo-kondicionavimo sistemos defektai-trūkumai nustatyti, jų priežastis - projekto klaidos; nurodyta, jog sprendimų pertvarkymo orientacinė vertė yra 98.500,00 Lt (be PVM) (minėtuose ratuose taip pat nurodyta PASTABA: prie minėto ekspertizės akto nepateikta detali ir pagrįsta minėtų darbų sąmata). Atitinkamai UAB DK „PZU Lietuva“, įvertinusi minėtame akte pateiktas išvadas, paaiškino, jog UAB DK „PZU Lietuva“ nuomone, minėtas ekspertizės aktas neatitinka tokio pobūdžio ir rūšies ekspertizės keliamų reikalavimų, tačiau nesant kitų priešingas aplinkybes nustatančių įrodymų, žalos bylos administravimo metu buvo vertinamas minėtas ekspertizės aktas, kiti žalos bylos administravimo metu surinkti duomenys ir dokumentai. Minėtuose raštuose taip pat nurodyta, kad tarp užsakovo UAB „SSPC“ ir rangovo UAB „Kaminta“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr.R02-21, pagal kurią rangovas įsipareigojo pagal sutartyje nustatytas sąlygas savo jėgomis ir priemonėmis pastatyti Kaune, ant žemės sklypo, kurio kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), 1901/0287, ir kartu su užsakovu pateikti valstybinės komisijos priėmimui individualųjį gyvenamąjį namą, o užsakovas nustatyta tvarka apmokėti rangovui už atliktus darbus. Atitinkamai 2003-02-10 tarp UAB „Kaminta“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ (UAB DK „Lindra“ teisių ir pareigų perėmėja) buvo sudaryta garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutartis Nr.6554 (laidavimo draudimo liudijimas Nr.AL-6554); pagal minėtą draudimo sutartį užsakovui UAB „SSPC“ buvo išduotas garantinio laikotarpio laidavimo raštas; minėtame laidavimo rašte nurodoma, jog UAB „Kaminta“ <...> įsipareigojo užsakovui UAB „Senukų statybos paslaugų centras“ pastatyti <...> individualų gyvenamąjį namą; pagal minėtą laidavimo draudimo raštą UAB DK „Lindra“ įsipareigojo sumokėti rangovui UAB „Kaminta“ minėtoje rangos sutartyje nustatytų prievolių, susijusių su minėtų darbų garantiniu laikotarpiu, vykdymo laidavimą; t.y. draudikas įsipareigojo atsakyti užsakovui UAB „SSPC“, jei rangovas UAB „Kaminta“ neįvykdys minėtų savo įsipareigojimų ar juos įvykdys netinkamai; taip pat draudikas įsipareigojo, rangovui UAB „Kaminta“ nesilaikant savo įsipareigojimų pagal sutarties garantiniu laikotarpiu išaiškėjusių defektų šalinimo sąlygas, per 15 kalendorinių dienų nuo UAB „SSPC“ raštiško reikalavimo registruotu paštu gavimo sumokėti šiame reikalavime nurodytas iš rangovo pagal sutartį priklausančias sumas, neviršijant bendros 200.000,00 Lt sumos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, laidavimo draudimo sutarties ir laidavimo draudimo rašto nuostatas, taip pat atsižvelgiant į UAB „Statybos ekspertizė“ ekspertizės akto išvadas, jog 2006-07-12 UAB „SSPC“ pranešime Nr.2.01-280 nurodyti vėdinimo-kondicionavimo sistemos defektai -trūkumai nustatyti, jų priežastis - projekto klaidos, UAB DK „PZU Lietuva“ rašte apie priimtą sprendimą konstatavo/paaiškino, jog, atsižvelgiant į žalos byloje surinktus duomenis ir dokumentus, nėra pagrindo mokėti draudimo išmokos pagal minėtą laidavimo draudimo raštą Nr.09-1155 (draudimo liudijimas AL Nr.6554), kadangi nustatyti individualaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, vėdinimo-kondicionavimo sistemos trūkumai/defektai yra ne kokybiškai atliktų vėdinimo-kondicionavimo sistemos montavimo darbų pasekmė, o vėdinimo-kondicionavimo sistemos projekto klaidos; atitinkamai nustatytos aplinkybės nėra minėtos laidavimo draudimo sutarties ir laidavimo draudimo rašto objektas. Be to atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime nurodė, jog Ekspertizės aktas, kuriuo byloje savo reikalavimus grindžia ieškovas, nėra ir negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas ieškovo reikalavimams pagrįsti, kadangi neatitinka tokio pobūdžio ekspertizėms Keliamų reikalavimų, numatytų Statybos techniniame reglamente STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (patvirtintame LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr.214) bei minėto reglamento pakeitimuose (patvirtintuose LR aplinkos ministro 2005-12-12 įsakymu Nr.D 1-594). Atitinkamai atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad minėtas ekspertizės aktas nėra/negali būti laikomas tinkamu įrodymu LR CPK 178 straipsnio prasme ieškovo reikalavimams įrodinėti. Taip pat, atsakovo nuomone, ieškovo UAB „SSPC“ reikalavimas priteisti 163.657,31 Lt trūkumų šalinimo išlaidų yra neteisėtas ir nepagrįstas reikalaujamos priteisti sumos aspektu, nes šios sumos ieškovas nepagrindė tinkamais įrodymais.

UAB „Manfula“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaune yra įrengusi šildymo-vėdinimo, šaldymo ir oro kondicionavimo sistemą, katilinę pagal techninį projektą, parengtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias higienos normas HN 33-2001. Įrengta sistema sudėtinga, todėl ne vieną kartą ieškovui buvo siūloma sudaryti eksploatavimo sutartį. 2004-12-03 UAB „Manfula“ įsipareigojo vieno mėnesio laikotarpiu vykdyti eksploatacijos darbus nemokamai. Šiuo laikotarpiu jokių pretenzijų dėl sistemos trūkumų nebuvo gauta, nes sistema buvo eksploatuojama tinkamai. Ieškovas paskyrė atsakingus sistemai eksploatuoti bei pateikė raštą su pageidaujamomis patalpų temperatūromis. 2004-12-08, 2004-12-17, 2004-12-28, 2005-07-26, 2005-07-27, 2005-07-29 dalyvaujant ieškovo atstovams buvo atlikti temperatūrų matavimai. 2005-02-25 dalyvaujant ieškovo atstovams , atliktas lubinių kasečių patikrinimas, kurio metu rastas kasečių sparnuočių stiprus apsinešimas dulkėmis, dėl ko padidėja triukšmas patalpose, tačiau jis neviršija leistinų normų (bandymų protokolas Nr. 060440-1). Ieškovas nesilaikė gamintojo rekomendacijų valyti lubines kasetes mažiausiai du kartus per metus (aktas Nr. 2005-02-25). 2005-03-31 dalyvaujant ieškovo atstovams atlikti lubinių kasečių valymo darbai ir pakeisti kondensato siurbliai. Atlikus išbandymus triukšmo nerasta (aktas Nr. 2005-03-31).UAB „Manfula“ siūlė ieškovui padėti spręsti sistemos eksploatavimo problemas sudarius sutartį, kadangi įrangos garantinio aptarnavimo terminas yra pasibaigęs bei pateikė visą eilę pasiūlymų (2005-04-28 raštas Nr. SR-2005-82).UAB „Manfula“ užsakymu buvo atlikta dalinė sistemos projekto ekspertizė, kurios akte nurodyta, kad suprojektuotų šildymo ir vėdinimo sistemų darbo efektyvumas priklauso nuo sistemų sureguliavimo ir eksploatacijos kokybės, oro vėsinimo sistemų galingumas projekte pasirinktas pagal paskaičiuotus šilumos išsiskyrimus kiekvienai patalpai. Suprojektuotose vėsinimo sistemose numatyta galimybė reguliuoti kiekvienos patalpos oro temperatūrą pagal užsakovo pageidavimus. LR CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas savo reikalavimus įrodinėja įrodymais, kurie turėtų būti vertinami kritiškai. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1161 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Vertinant byloje pateiktą 2007-02-06 Statinio dalinės ekspertizės aktą Nr.02 - 07/413, akivaizdu, kad jis neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, t.y. nėra nurodyta tyrimo metu atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Atkreiptinas dėmesys vien tik į akte padarytą išvadą dėl nuostolių dydžio - nėra jokių skaičiavimų kas sudaro 116.230 Lt. sumą, kuri reikalinga trūkumams pašalinti, nėra nurodyta trūkumams ištaisyti reikalingų atlikti darbų apimčių ir t.t. Akivaizdu, kad dėl byloje pateiktų ieškovo įrodymų (ekspertizės aktas, UAB „YIT Technika“ pasiūlymas) pagrįstumo kyla neginčijamų abejonių, kurias pašalinti galima tik teisme paskyrus atitinkamą ekspertizę.

UAB „Manfula“ šildymo, vėdinimo, vėsinimo sistemos įrengimo darbams buvo rangovo UAB „Kaminta“ subrangovas. Todėl už netinkamai atliktus darbus atsakomybė tenka atsakovui UAB „Kaminta“, nors darbus atliko UAB „Manfula“. UAB „Manfula“ vieno mėnesio laiku negalėjo tinkamai įvertinti pačios sumontuotos sistemos darbo efektyvumo. Nesant duomenų apie ilgesnio laiko eksploatavimo duomenis negalima teigti kad objekto sistemos sumontuotos ir suderintos darbui tinkamai. Kadangi paslėpti defektai išryškėja tik per ilgesnį laikotarpį, o ne per vieną mėnesį, sekti sistemos darbą ir priežiūrą buvo paskirtas ieškovo atstovas nuolatiniam sistemų darbo stebėjimui. Vėliau buvo nustatyta, kad šildymo sistema pajėgi užtikrinti objekte reikalaujamus parametrus, tačiau ventiliacijos - vėdinimo įranga neužtikrina pageidaujamų rėžimų. Analizuojant pridedamus patalpų temperatūrų matavimo rezultatus matoma, kad matavimai buvo atliekami vasaros laiku kai lauko temperatūros buvo artimos ribinėm ir nebuvo tiesioginio saulės poveikio (debesuota). Esant minėtoms sąlygoms sumontuotos vėsinimo sistemos nesugebėjo užtikrinti užduotų parametrų (holo temperatūrų matavimo duomenys), nustatyta pageidaujama palaikymui temperatūra 21°C, faktinė - 22°C, išmatuota lauke 27°C. Technine prasme svarbu tai, kad minėtos reikšmės buvo palaikomos kai sistemos veikė maksimaliais leistinais rėžimais. Apie tokią padėti buvo pranešta UAB „Manfula“ specialistams, kurie pripažino, kad sistema nepajėgė sumažinti patalpos temperatūrą. Vėliau UAB „Manfula“ techniniai darbuotojai bandė eilę techninių sprendimų minėtai problemai išspręsti: keitė šaltnešio sistemos cirkuliacinį siurblį galingesniu, papildomai sumontavo šaldymo sekciją, padidino patenkančio oro kiekio deflektorių skaičių holo patalpoje, pakeitė oro ištraukimo vamzdyne groteles siekiant padidinti oro cirkuliacijos kiekius, bandė keisti oro vėsinimo sistemos reguliavimo parametrus valdikliuose. Bet visos minėtos priemonės reikiamo rezultato nedavė, tad buvo vėl atstatytas ankstesnis cirkuliacinis siurblys ir grįžta prie pradinių sistemos valdymo parametrų. Kadangi UAB " Manfula“ bandė spręsti minėtomis priemonėmis iškilusią problemą, darytina išvada, kad sumontuota ir priduota vėdinimo - ventiliacijos sistema su trūkumais, kurie išryškėjo tik esant ribinėms klimato sąlygoms ir tai visiškai nesusiję su sistemos netinkamu eksploatavimu. Be to ieškovas nurodė, kad kilus ginčui dėl atitinkamų darbų kokybės ir vedant derybas šiuo klausimu, visi teisinio santykio dalyviai 2006-10-09 sudarė susitarimą Nr. 2006-ĮS-115, kuriuo susitarė skirti statinio vėdinimo/kondicionavimo sistemos, kurią montavo UAB „Manfula“, ekspertizę, siekiant nustatyti ar UAB „SSPC“ pretenzijoje nurodyti defektai yra, kokia jų atsiradimo priežastis. Visi susitarimo dalyviai patvirtino, kad išsamiai išnagrinėjo ir suprato šio susitarimo sąlygas bei sudarė susitarimą savo valia. Susitarimo Priede Nr. 1 buvo suformuluoti klausimai ekspertizei. Susitarimo dalyviai susitarė, kad bendrai paskirta ekspertizės išvada šalių bus laikoma pagrindiniu ir galutiniu įrodymu siekiant nustatyti UAB „SSPC“ pretenzijos pagrįstumą. Kada buvo gautos ekspertizės išvados, kurios patvirtino pretenzijų pagrįstumą, kiti teisinio santykio dalyviai užėmė gynybinę poziciją ir pradėjo teigti, jog ieškovo pretenzijos yra nepagrįstos. Tokia pozicija nėra korektiška, kadangi tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo nesąžiningai interpretuoja visų pasirašytą susitarimą dėl ekspertizės skyrimo. Ieškovas mano, kad teikia teismui įrodymus, kuriais grindė savo pretenzijas atsakovams, tačiau tuo nesiekia pakeisti Teismo skiriamos ekspertizės.

Triplike (b.l.136-138, t. 1) trečiasis asmuo UAB „Manfula” nurodė, kad nesutinka su ieškovo dublike nurodytais argumentais dėl priežasčių, kurias nurodė savo triplike ir atsakovas UAB „Kaminta“.

UAB „Statybos ekspertizė“, atlikusi Statinio dalinę ekspertizę gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, vėdinimo – kondicionavimo sistemoms, 2007 02 06 akte Nr. 02-07/413 (b.l.26-30, t.1) pateikė išvadas, kad UAB „SSPC“ 2006 07 12 pranešime nurodyti vėdinimo – kondicionavimo sistemos defektai – trūkumai nustatyti, jų priežastis – projekto klaidos.( UAB „SSPC“ 2006 07 12 pranešime buvo nurodžiusi tokius darbų defektus: rūsyje oro tiekimo šaltinio įrenginys į 1-mo aukšto patalpas tiekia 43% projekte numatyto oro kiekio, o šalina 65%, ventiliatoriai dirba ne darbinės kreivės ribose, neišlaikyti atstumai tarp oro tiekimo šaltinių aprišimų ortakiais iki alkūnių, pačios alkūnės prasideda iš karto iš ventiliatoriaus, nėra alkūnėse kreipiančiųjų, alkūnės padarytos stačiu kampu, šaldymo sistemoje nei atšakoje į oro tiekimo šalinimo įrenginį, nei atšakoje į lubines kasetes (I ir II aukštuose) nėra balansinių ventilių, šaldymo įrenginys dirba nestabiliai – suveikinėja apsauga nuo užšalimo, dirba trumpais darbo ciklais, nėra tiesioginio šviežio oro tiekimo į sporto salę, buitines patalpas, apsaugos patalpas, nepakankamas vėsinimas pirmajame aukšte, mažesnis nei projekte numatytas tiekiamo oro kiekis, oro tiekimo sistema teikia neapdorotą lauko orą į lubines vėsinimo kasetes, miegamuosiuose kambariuose instaliuotos lubinės vėsinimo kasetės skleidžia per didelį triukšmą, nepakankamas vėdinimo pojūtis antrojo aukšto patalpose – b.l.21-22, t. 1). Akte ekspertai taip pat nurodė, kokius darbus reikėtų atlikti nustatytiems defektams pašalinti, preliminariai įvertino, kad trūkumų šalinimui reikės 116.230 Lt be bendrastatybinių, apdailos darbų.

Atsakovas UAB „Kaminta“ , atsakydamas į ieškovo atstovo 2007 08 14 pretenziją, 2007 08 27 raštu (b.l. 35, t.1) informavo ieškovą, kad jis ir darbus vykdžiusi UAB „Manfula“ su ekspertizės išvadomis nesutinka, visi darbai buvo atlikti pagal statinio projektą.

Ieškovas 2006 07 12 rašte Nr. 2.01-280, kreipdamasis į UAB DK „PZU Lietuva“ , kuri laidavo, jog namą pastatęs rangovas garantiniu laikotarpiu laikysis įsipareigojimų pašalinti paaiškėjusius statybos darbų trūkumus, išvardijo konkrečius defektus, tarp jų ir susijusius su vėdinimo – kondicionavimo sistemomis, t.y, kad: rūsyje oro tiekimo šaltinio įrenginys į 1-mo aukšto patalpas tiekia 43% projekte numatyto oro kiekio, o šalina 65%, ventiliatoriai dirba ne darbinės kreivės ribose, neišlaikyti atstumai tarp oro tiekimo šaltinių aprišimų ortakiais iki alkūnių, pačios alkūnės prasideda iš karto iš ventiliatoriaus, nėra alkūnėse kreipiančiųjų, alkūnės padarytos stačiu kampu, šaldymo sistemoje nei atšakoje į oro tiekimo šalinimo įrenginį, nei atšakoje į lubines kasetes (I ir II aukštuose) nėra balansinių ventilių, šaldymo įrenginys dirba nestabiliai – suveikinėja apsauga nuo užšalimo, dirba trumpais darbo ciklais, nėra tiesioginio šviežio oro tiekimo į sporto salę, buitines patalpas, apsaugos patalpas, nepakankamas vėsinimas pirmajame aukšte, mažesnis nei projekte numatytas tiekiamo oro kiekis, oro tiekimo sistema teikia neapdorotą lauko orą į lubines vėsinimo kasetes, miegamuosiuose kambariuose instaliuotos lubinės vėsinimo kasetės skleidžia per didelį triukšmą, nepakankamas vėdinimo pojūtis antrojo aukšto patalpose ( b.l.21-22, t. 1).