Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, studijuojantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus,

kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. V., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2008-12-02 apie 11.51 val. Vilniuje, važiuodamas I.Šimulionio g. nuo L.Asanavičiūtės g. pusės, vairuodamas automobilį „Mazda MX-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį E. V., važiavo 83 km/h greičiu, viršydamas leistiną maksimalų 50 km/h greitį, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, t.y. išvažiavus iš dešinėje gatvės pusėje esančios aikštelės automobiliui „Lexus IS 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio vairuotojas S. S. nedavė kelio juo važiavusiam automobiliui „Mazda MX-3”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio, nusuko jį į kairę gatvės važiuojamosios dalies pusę, dėl ko I.Šimulionio g. važiuojamosios dalies kairėje pusėje atsitrenkė į automobilį „Lexus IS 200”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po susidūrimo M. V. vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Lexus IS 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. S., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu M. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 125, 133, 134 punktų reikalavimus ir atsirado minėtos pasekmės.

Kaltinamasis M. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-12-02 apie 11.50 val. jis vairavo tėvo vardu registruotą automobilį Mazda MX-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo I.Šimulionio g. nuo L.Asanavičiūtės g. pusės apie 50 km/h greičiu. Artėdamas prie dešinėje kelio pusėje esančio išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės, iki jo likus kelių šimtų metrų atstumui, jis matė, kad minėtame išvažiavime prie pat kelio važiuojamosios dalies stovi kažkoks lengvasis automobilis. Kai jis priartėjo iki minimo išvažiavimo maždaug 5-10 m. atstumu, šis automobilis pradėjo nedideliu greičiu judėti. Norėdamas išvengti susidūrimo ir nebeturėdamas laiko mažinti greitį ar stabdyti, kaltinamasis pasuko vairą į kairę pusę. Stabdyti nebuvo prasmės, nes tada jo vairuojamas automobilis būtų atsitrenkęs į minėto automobilio dešinį šoną. Automobilio priekinės dalies dešine puse jo automobilis trenkėsi į „Lexus“ automobilio kairįjį priekinį kampą. Susidūrimas įvyko kažkur ant linijos, skiriančios skirtingų krypčių eismo srautus, daugiau jo važiuojamojoje dalyje, automobilis „Lexus“ susidūrimo metu buvo jo važiuojamojoje dalyje. Po smūgio M. V. vairuojamas automobilis užvažiavo ant vejos, buvusios iš kairės pusės, ir automobilis priekine dalimi trenkėsi į medį.

M. V. Kelių eismo taisyklių 125 p. nepažeidė, nes važiavo pagal reikalavimus kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto. Į jo važiuojamąją kelio dalį staiga įvažiavus S. S. vairuojamam automobiliui, t.y. atsiradus netikėtai kliūčiai, jis buvo priverstas apvažiuoti kliūtį, pasukdamas kairėn tam, kad išvengtų dar skaudesnių padarinių. Kelių eismo taisyklių 134 punkto jis nepažeidė, nes stengėsi apvažiuoti staiga atsiradusią kliūtį. Kelių eismo taisyklių 133 punkto jis taip pat nepažeidė, nes važiavo maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu. Ekspertas klaidingai paskaičiavo važiavimo greitį, kadangi neįvertino realios jo automobilio masės (vairuotojo svoris, garso aparatūra, įrankių dėžė, atsarginis ratas), o ėmė tuščio automobilio masę. Jo manymu, dėl minėto eismo įvykio yra kaltas nukentėjusysis S. S., nes jis, išvažiavęs iš aikštelės į pagrindinį kelią, sudarė kliūtį, dėl ko kaltinamasis buvo priverstas keisti savo automobilio važiavimo trajektoriją. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta, nes jis pats taip pat buvo sužalotas, be to, smarkiai apgadintas tėvui priklausantis automobilis, kuriuo jis važiavo.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1 b.l.86-91) matyti, kad M. V. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus ir parodė vietą, kur išvažiavime stovėjo automobilis „Lexus IS 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - 1,15 m atstumu nuo automobilio priekinės dalies iki I.Šimulionio g. važiuojamosios dalies ir 2,2 m atstumu nuo automobilio kairiojo priekinio rato iki įsivaizduojamos tiesiosios linijos nuo išvažiavimo kairiojo krašto, bei 2,0 m. atstumu iki minėtos linijos. M. V. nurodė vietą, kur buvo jo vairuojamas automobilis „Mazda MX-3”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jis pastebėjo išvažiavime stovintį automobilį - 162,8 m nuo automobilio „Mazda MX-3” priekinės dalies iki išvažiavime stovėjusio automobilio „Lexus IS 200” kairiojo priekinio kampo. M. V. nurodė vietą, kur buvo jo automobilis „Mazda MX-3”, kai automobilis „Lexus IS 200”, pradėjo judėti - tuo metu atstumas nuo jo vairuojamo automobilio „Mazda MX-3” priekinės dalies iki įsivaizduojamos tiesiosios linijos nuo išvažiavimo kairiojo krašto buvo 9,7 m. M. V. taip pat nurodė vietą, kur buvo jo vairuojamas automobilis, kai jis pasuko kairėn pusėn - tuo metu atstumas nuo jo vairuojamo automobilio „Mazda MX-3” priekinės dalies iki įsivaizduojamos tiesiosios linijos nuo išvažiavimo kairiojo krašto buvo 6,3 m. Taip pat M. V. nurodė automobilių susidūrimo vietą - 1,9 m iki įsivaizduojamos tiesiosios linijos nuo išvažiavimo kairiojo krašto ir 4,7 m iki I.Šimulionio g. važiuojamosios dalies dešinio krašto, žiūrint nuo L.Asanavičiūtės g. pusės.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo S. S. parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2008-12-02 apie 12.00 val. jis vairavo automobilį „Lexus IS 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo automobilių aikštele, esančia Vilniuje, I.Šimulionio g. ties 11-tu pastatu. Jis važiavo išvažiavimu iš aikštelės link I.Šimulionio g. važiuojamosios dalies. Privažiavęs prie I.Šimulionio g. kelio važiuojamosios dalies, jis sustojo išvažiavimo krašte taip, kad jo automobilio priekinė dalis buvo lygiai su išvažiavimo kraštu. Jis pažiūrėjo į kairę ir pamatė, kad iš tolo maždaug 250 m atstumu link jo artėja automobilis „Mazda MX-3“. Tada jis pažiūrėjo į dešinę - iš tos pusės jokių automobilių nebuvo, ir pradėjo nedideliu apie 12 km/h greičiu judėti, norėdamas sukti į kairę, automobilis „Mazda“ nuo jo buvo maždaug 80 metrų atstumu. Prieš pat pradėdamas važiuoti, jis pakartotinai į kairę nepasižiūrėjo, po to žvilgtelėjo važiuodamas. Visu automobilio korpusu jis įvažiavo į savo juostą. Įvažiavęs į savo juostą jis stengėsi laikytis kuo arčiau dešinės kelio pusės, nes matė, kad „Mazda“ važiavo labai greitai. Kai jo automobilio kairės pusės galinis kampas buvo kažkur prie linijos, skiriančios skirtingų krypčių eismo srautus (tačiau jau savo juostoje), iki automobilio „Mazda“ buvo apie 12-15 metrų, nukentėjusysis pamatė, kad automobilis „Mazda“ iš savo juostos staigiai pasuko į kairę ir visa priekine dalimi trenkėsi į „Lexus“ automobilio kairįjį priekinį kampą. Susidūrimas įvyko S. S. eismo juostoje. Po susidūrimo automobilis Mazda, nekeisdamas savo važiavimo trajektorijos nuvažiavo toliau į kairę pusę, peršoko 10-15 cm aukščio bordiūrą ir, atsitrenkęs į medį, jį nukirto, o nukentėjusiojo automobilis nuo smūgio apsisuko priekiu į išvažiavimą, iš kurio jis buvo išsukęs. Dėl minėto eismo įvykio jis patyrė fizinę žalą (buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata), turtinę žalą (gydymo išlaidos, sugadintas jam priklausantis automobilis „Lexus“, valst Nr. (duomenys neskelbtini)) bei neturtinę žalą. Automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis nupirko 2008 m. lapkričio mėnesį iš giminaitės A. Č., tačiau dokumentų nespėjo įforminti, nes 2008 m. gruodį su minėtu automobiliu pateko į eismo įvykį. Iki eismo įvykio turėjo 1 metų vairavimo stažą.

Nesutinka su baudžiamojoje byloje esančiomis specialisto išvadomis, kadangi jose neteisingai pažymėta jo automobilio padėtis prieš susidūrimą ir jo metu.

Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl kaltinamojo padarytų KET pažeidimų, kadangi prieš susidūrimą jo automobilis jau buvo išvažiavęs iš kaltinamojo važiuojamosios dalies pusės ir jam kliūties nebesudarė, tačiau M. V., važiuodamas didesniu, nei leistinas, greičiu ir sukdamas į kairę, sukėlė eismo įvykį. Pats M. V., kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, į priekinį stiklą susitrenkė galvą, todėl galima daryti išvadą, kad jis buvo neprisisegęs diržu.

Reiškia civilinį ieškinį kaltinamajam ir jį apdraudusiai draudimo bendrovei UADB „Ergo Lietuva“ dėl 10795 Lt turtinės žalos, kurią sudaro 10555 Lt automobilio remonto kaštai ir 240 Lt automobilio saugojimo stovėjimo aikštelėje išlaidos, bei dėl 4000 Lt neturtinės žalos, kadangi dėl sveikatos sutrikdymo jautė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, ilgą laiką negalėjo sportuoti, trauma trukdė judėti, negalėjo vairuoti automobilio, vis dar jaučia skausmą peties srityje, ten liko randas. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas. Draudimo bendrovei reikalingus dokumentus yra pateikęs, jam nurodyta laukti teismo nuosprendžio.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1 b.l.74-81) matyti, kad S. S. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus ir parodė vietą, kur aikštelės išvažiavime sustojo jo vairuojamas automobilis „Lexus IS 200“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - 0,75 m. atstumu nuo automobilio priekinės dalies iki I.Šimulionio g. važiuojamosios dalies ir 3,85 m. atstumu nuo automobilio kairiojo priekinio rato iki įsivaizduojamos tiesiosios linijos nuo išvažiavimo kairiojo krašto, bei 3,2 m atstumu iki minėtos linijos. S. S. nurodė vietą, kur jis pirmą kartą pastebėjo automobilį „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - nuo jo stovėjusio automobilio kairiojo priekinio kampo iki automobilio „Mazda MX-3“, kuris važiavo I. Šimulionio g. nuo L.Asanavičiūtės g. pusės, priekinės dalies buvo 201,3 m. S. S. nurodė vietą, kur buvo jo automobilis „Lexus IS 200“, kai automobilis „Mazda MX-3“ pasuko kairėn pusėn - automobilis „Lexus IS 200“ visu korpusu buvo įvažiavęs į I.Šimulionio g. juostą, skirtą važiuoti link L.Asanavičiūtės g. Atstumas nuo automobilio dešinio priekinio rato iki dviračių tako žymėjimo - 2,55 m, atstumas nuo automobilio dešinio galinio rato iki dviračių tako žymėjimo - 3,65 m, atstumas nuo automobilio dešinio galinio kampo iki įsivaizduojamos tiesiosios linijos nuo išvažiavimo kairiojo krašto - 0,6 m. S. S. nurodė, kad kai jo vairuojamas automobilis buvo šioje padėtyje, automobilis „Mazda MX-3“, pasuko kairėn pusėn. Tuo metu (kai automobilis „Mazda MX-3“ pasuko kairėn) atstumas nuo automobilio „Mazda MX-3“ dešinio priekinio kampo iki automobilio „Lexus IS 200“ kairiojo priekinio kampo buvo 16,8 m., nuo automobilio „Mazda MX-3“ dešinio priekinio rato iki dešinio I.Šimulionio g. važiuojamosios dalies krašto buvo 4,0 m., nuo dešinio galinio rato - 3,8 m. Parodymų patikrinimo metu S. S. nurodė jo automobilio „Lexus IS 200“ buvimo vietą susidūrimo momentu - atstumas nuo įsivaizduojamos tiesiosios linijos nuo išvažiavimo kairiojo krašto iki jo automobilio dešinio galinio kampo buvo - 2,0 m, nuo automobilio dešinio priekinio rato iki dviračių tako žymėjimo -2,1 m, nuo dešinio galinio rato - 2,85 m. Šiuo, t.y. susidūrimo, momentu automobilis „Mazda MX-3“ buvo maždaug tokioje padėtyje - atstumas nuo jo dešinio priekinio kampo iki „Lexus IS 200“ kairiojo priekinio kampo - 0,3 m, nuo automobilio dešinio priekinio rato iki I.Šimulionio g. važiuojamosios dalies dešinio krašto - 6,15 m, nuo automobilio dešinio galinio rato - 5,25 m.

Nukentėjusysis E. V. parodė, kad 2008-12-02 eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas jam priklausantis automobilis „Mazda MX-3”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Savo sūnui M. V. dėl šio automobilio sugadinimo jis jokių pretenzijų neturi. Dėl šio įvykio jis patyrė turtinę žalą ir dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta. Kiek jam paaiškino sūnus apie eismo įvykio aplinkybes, mano, kad dėl įvykusio įvykio yra kaltas S. S., kuris išvažiavo, neduodamas kelio, o jo sūnus M. V. nebeturėjo objektyvių galimybių išvengti susidūrimo, pasūkimas į kairę atitinka KET reikalavimą, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, stabdyti arba kliūtį apvažiuoti.

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio S. V. 2008-12-02 tarnybinio pranešimo (t.1 b.l.4) matyti, kad 2008-12-02 apie 11.50 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu I.Šimulionio g. 12, Vilniuje susidūrė du automobiliai ir yra nukentėję žmonės. Atvykus į įvykio vietą, buvo rasti du apgadinti automobiliai: Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. S., ir Mazda, valtybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. V.. Abu vairuotojai buvo sužaloti, todėl juos greitoji pagalba išvežė į ligoninę.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo bei eismo įvykio vietos plano ir fotolentelių (t.1 b.l.5-14) matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, adresu I.Šimulionio g. 12, Vilniuje, ir nubraižyta eismo įvykio vietos schema bei padarytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota transporto priemonių padėtis po eismo įvykio.

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų (t.1 b.l.15-16, 19-20) matyti, kad juose užfiksuoti transporto priemonių sugadinimai po eismo įvykio. Automobiliui Mazda Mx-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas priekinis stiklas, priekinis bamperis, grotelės, priekiniai žibintai, abu sparnai, priekinė pakaba, dešinės pusės durelės, dešinės pusės stogo stovas. Automobiliui Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinta priekinė pakaba, priekinis bamperis, kairės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės variklio dangtis, kairės pusės priekinis žibintas.

Iš pažymos dėl kelių eismo įvykio (t.1 b.l.23-24) matyti, kad 2008-12-02 11.51 val. Vilniuje, adresu I.Šimulionio g. 12 susidūrė du automobiliai: Mazda Mx-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. V., ir Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas S. S.. Abu vairuotojai pristatyti į ligoninę, kur S. S. nustatytas raktikaulio lūžis, o M. V. nustatytas dešinio kelio sumušimas. Taip pat iš pažymos matyti, kad eismo įvykio metu buvo saulėta, šviesu, kelio danga - sausas asfaltas.

Iš apžiūros protokolo (t.1 b.l.92-97) matyti, kad buvo apžiūrėtas nupjauto medžio, į kurį atsitrenkė įvykio metu automobilis Mazda, kelmas.

Iš specialisto išvados Nr. T-A 8365/08(01)-R579/08 (t.1 b.l.40) matyti, kad M. V. kraujyje, kurio mėginys paimtas 2008-12-02 12.45 val., etilo alkoholio nerasta.

Iš specialisto išvados Nr. G 217/09(01) (t.1 b.l.48-49) matyti, kad M. V. eismo įvykio metu buvo padaryti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, sužalojimai verinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš specialisto išvados Nr. T-A 8364/08(01)-R579/08 (t.1 b.l.28) matyti, kad S. S. kraujyje, kurio mėginys paimtas 2008-12-02 12.15 val., etilo alkoholio nerasta.

Iš specialisto išvados Nr. G 5989/08(01) (t.1 b.l.37-38) matyti, kad S. S. eismo įvykio metu buvo padarytas kairio raktikaulio lūžis, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Iš 2009-02-23 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-3378(08) (t.1 b.l.55-61) matyti, kad automobilio „Mazda MX-3”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. V. prieš eismo įvykį važiavo apie 83 km/h greičiu. Automobilis „Mazda MX-3”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilio „Lexus IS 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairį šoną priekinio rato srityje atsitrenkė I.Šimulionio gatvės važiuojamosios dalies kairėje pusėje, apie 1 m. atstumu už išvažiavimo iš aikštelės įsivaizduojamo artimojo krašto, žiūrint nuo L.Asanavičiūtės gatvės. Šio eismo įvykio eiga tikėtina buvo tokia: automobilio „Mazda MX-3”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. V., važiuodamas I.Šimulionio g. nuo L.Asanavičiūtės gatvės apie 83 km/h greičiu ir būdamas nuo išvažiavimo iš aikštelės artimojo krašto apie 59 m. atstumu, sureagavo eismo saugumo grėsmei ir nusuko automobilį į gatvės važiuojamosios dalies kairę pusę, kur jo automobilis už I.Šimulionio gatvės ir išvažiavimo iš aikštelės važiuojamų dalių sankirtos artimojo krašto apie 1 m. atstumu, priekinės dalies dešine puse trenkė į kairio posūkio kreive apie 6 km/h greičiu važiavusio S. S. vairuojamo automobilio „Lexus IS 200”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairį šoną priekinio kairiojo rato srityje ir apie 32 km/h greičiu bloškė jį į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidūrimo automobilis „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 41 km/h greičiu užvažiavo ant kairėje I.Šimulionio gatvės pusėje esančios žaliosios vejos ir nulaužęs čia augusį medį, taip pat sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Lexus IS 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. S., turėdamas objektyvią galimybę nustatyti, kad jam iš kairės gatve artėjusio automobilio vairuotojas važiuoja žymiai viršydamas 50 km/h greitį, techniniu požiūriu privalėjo duoti kelią. Automobilio „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. V. techniniu požiūriu privalėjo važiuoti nedidesniu kaip 50 km/h greičiu I.Šimulionio gatvės važiuojamosios dalies dešine puse, o iš aikštelės pajudėjus automobiliui „Lexus IS 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant būtinybei mažinti važiavimo greitį. Automobilio „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. V. veiksmai - I.Šimulionio gatve važiavo apie 83 km/h greičiu, išvažiavus iš dešinėje gatvės pusėje esančios aikštelės automobiliui „Lexus IS 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. S., nusuko automobilį į kairę gatvės važiuojamosios dalies pusę, kur susidūrė su šiuo automobiliu, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio „Lexus IS 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo S. S. veiksmai, - turėdamas objektyvią galimybę nustatyti, kad jam iš kairės gatve artėjusio automobilio vairuotojas važiuoja žymiai viršydamas 50 km/h greitį, dėl ko jis, išvažiavęs iš aikštelės, sudarys pastarajam kliūtį, - techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Iš eksperimento protokolo (t.1 b.l.82-85) matyti, kad iš automobilio, stovinčio I.Šimulionio g. ties pastatu Nr.12 esančiame išvažiavime iš automobilių stovėjimo aikštelės, nuo L.Asanavičiūtės g. artėjantis lengvasis automobilis matomas 244,6 m atstumu, t.y. tokiu atstumu automobilio „Lexus IS 200“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. S. turėjo objektyvią galimybę pamatyti automobilį „Mazda MX-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. V..

Iš 2009-11-03 Lietuvos Teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto V. Š., turinčio aukštąjį inžinierinį išsilavinimą, eismo įvykių tyrimo ir transporto trasologijos eksperto kvalifikaciją ir 24 metų ekspertinio darbo stažą, duotos specialisto išvados Nr. 11-2124(09) (t.1 b.l.101-105) matyti, kad išvadoje specialistas nurodo:

„Kaip užfiksuota 2009-07-09 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, automobilio „Lexus IS 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. S. nurodė, kad prieš susidūrimą jo automobilis buvo I.Šimulionio g. važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, žiūrint link L.Asanavičiūtės g. taip, kad atstumas nuo priekinio dešiniojo rato iki dviračių tako buvo 2,1 m, galinio dešiniojo - 2,85 m; atstumas nuo galinės dalies iki išvažiavimo artimojo krašto įsivaizduojamos linijos buvo 2,0 m. Pagal S. S. parodymus automobilis „Mazda MX-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo I.Šimulionio g. važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint nuo L.Asanavičiūtės g., taip, kad atstumas nuo jo priekinio dešiniojo rato iki važiuojamosios dalies bordiūro buvo 6,15 m, galinio dešiniojo - 5,25 m. Atstumas tarp automobilių, matuojant išilgine gatvės kryptimi, buvo 0,3 m. Esant S. S. nurodytoms jo automobilio „Lexus IS 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtims betarpiškai prieš susidūrimą, automobilis „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniu dešiniuoju kampu turėjo atsitrenkti į automobilio „Lexus IS 200“, valst. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį kairiojo žibinto srityje. Byloje esančiose nuotraukose matyti, kad automobilio „Lexus IS 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai buvo lokalizuoti kairiojo šono priekinėje dalyje, t.y. priekinis kairysis sparnas buvo sugniuždytas iš šono, link variklio skyriaus. Tai duoda pagrindą teigti, kad S. S. nurodomos automobilių padėtys susidūrimo metu prieštarauja sugadinimų pobūdžiui ir lokalizacijai.

Kaip užfiksuota 2009-07-09 liudytojo M. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole, automobilio „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. V. parodė, kad tuo momentu, kada automobilis „Lexus IS 200“, valst. (duomenys neskelbtini), pradėjo judėti, jo vairuojamas automobilis nuo išvažiavimo artimojo krašto įsivaizduojamo tęsinio buvo 9,7 m; kai pasuko kairėn - 6,3 m atstumu nuo minėto krašto, o susidūrimas įvyko 1,9 m atstumu nuo krašto ir 4,7 m atstumu nuo I.Šimulionio g. važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ir išvažiavimo sankirtos. Automobilis „Mazda MX-3“, judantis vairuotojo M. V. nurodytu 50 km/h greičiu, 7,8 m atstumą iki vietos (9,7 m - 1,9 m), kurioje pagal jo parodymus įvyko susidūrimas, nuvažiuotų per 0,56 s. Automobilis „Lexus IS 200“ staigiai pajudėdamas iš vietos per 0,56 s nuvažiuotų apie 0,6 m atstumą. Tokiu būdu vairuotojo M. V. nurodomos eismo įvykio kilimo aplinkybės neįtikėtinos, - automobilis „Lexus IS 200“, vairuotojui ir staigiai pajudėjus iš vietos, nuvažiavęs tik apie 0,6 m atstumą, nespėtų užtverti jo vairuojamam automobiliui I.Šimulionio gatvės važiuojamosios dalies.“

Specialistas išvadoje taip pat nurodyta, kad: „Prieš eismo įvykį susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Lexus IS 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. S., prieš išvažiuodamas iš aikštelės, techniniu požiūriu privalėjo duoti kelią jam iš kairės I.Šimulionio g. apie 60 m atstumu artėjusiam automobiliu „Mazda MX-3“. Automobilio „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. V. techniniu požiūriu privalėjo važiuoti nedidesniu kaip 50 km/h greičiu I.Šimulionio gatvės važiuojamosios dalies dešine puse, o iš aikštelės pajudėjus automobiliui „Lexus IS 200“, valst. (duomenys neskelbtini), esant būtinybei mažinti važiavimo greitį. Automobilio „Lexus IS 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo S. S. veiksmai, - turėdamas objektyvią galimybę iš anksto pamatyti iš kairės artėjusį automobilį „Mazda MX-3“ ir nustatyti, kad jo vairuotojas važiuoja žymiai viršydamas 50 km/h greitį, dėl ko jis, išvažiavęs iš aikštelės į I.Šimulionio g. važiuojamą dalį, sudarys pastarajam kliūtį, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio „Mazda MX-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. V. veiksmai – I.Šimulionio g. važiavo apie 83 km/h greičiu, išvažiavus iš dešinėje gatvės pusėje esančios aikštelės automobiliui „Lexus IS 200“, kurį vairavo S. S., nusuko automobilį į kairę gatvės važiuojamosios dalies pusę, kur susidūrė su šiuo automobiliu, kada M. V. važiuojant nedidesniu kaip 50 km/h greičiu I.Šimulionio g. važiuojamosios dalies dešine puse ir nestabdant, šis susidūrimas nebūtų įvykęs, - techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.“

Specialistas V. Š., apklaustas teismo posėdyje, patvirtino savo duotas specialisto išvadas ir paaiškino, kad jos buvo duotos, įvertinus jam pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuotas objektyvias aplinkybes – įvykyje dalyvavusių automobilių padėtis po susidūrimo, automobiliams padarytų apgadinimų pobūdį ir lokalizaciją, eismo įvykio vietos važiuojamosios dalies išmatavimus, kelio sąlygas, rastus automobilio ratų pėdsakus, išsibarsčiusias stiklo šukes.

Kadangi minėtuose dokumentuose nebuvo duomenų, jog kuris nors iš eismo įvykyje dalyvavusių automobilių būtų vežęs krovinį, paimta standartinė masė pagal automobilių tipą.

Antroje specialisto išvadoje šias objektyvias aplinkybes lyginant su kaltinamojo parodymais, jo parodymų patikrinimo vietoje protokole pateiktais duomenimis ir nukentėjusiojo parodymais bei jo parodymų patikrinimo vietoje protokole pateiktais duomenimis, nustatyta, kad nukentėjusiojo S. S. nurodomos automobilių padėtys susidūrimo metu prieštarauja automobilių sugadinimų pobūdžiui ir lokalizacijai ir kaltinamojo M. V. nurodomos eismo įvykio kilimo aplinkybės yra neįtikėtinos – jei automobilis „Lexus IS 200“ būtų staigiai pajudėjęs prieš pat jo automobilį, kaltinamasis dėl reakcijos laiko nebūtų spėjęs imtis jokių veiksmų ir automobilis, įvertinus dar laiką, reikalingą mechanizmams suveikti, nebūtų spėjęs pasukti į kairę.

Baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 281 str.1d. traukiamas asmuo, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, kai analogiškoje situacijoje, vykdant taisyklių reikalavimus, įvykis nebūtų atsitikęs.

Išnagrinėjus baudžiamojoje surinktą medžiagą, nustatyta, kad kelių eismo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai: M. V., vairuodamas automobilį „Mazda MX-3“ važiavo 83 km/h greičiu, viršydamas leistiną maksimalų 50 km/h greitį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto, nustatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti, neviršydamas leistino greičio, reikalavimus, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, kai iš dešinėje gatvės pusėje esančios aikštelės išvažiavo automobilis „Lexus IS 200“ , kurio vairuotojas S. S. nedavė kelio juo važiavusiam automobiliui „Mazda MX-3”, laiku nestabdė vairuojamo automobilio, nusuko jį į kairę gatvės važiuojamosios dalies pusę, dėl ko I.Šimulionio g. važiuojamosios dalies kairėje pusėje atsitrenkė į automobilį „Lexus IS 200”, tuo pažeidės Kelių eismo taisyklių 134 punkto, nustatančio, kad, jei atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, bei Kelių eismo taisyklių 125 punkto, nustatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, reikalavimus. Taip pat Kelių eismo taisyklių 135 punktas nustato, kad važiuoti gyvenvietėse transporto priemone leidžiama ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

Kaip matyti iš pažymos apie nukentėjusiojo S. S. baustumą, pastarasis 2010-02-17 nubaustas pagal LR ATPK 127 str.1d, 127 str.2d. dėl to, kad vairuodamas automobilį, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, kai turėjo objektyvią galimybę iš anksto pamatyti iš kairės pusės artėjusį automobilį „Mazda MX-3“ v/n (duomenys neskelbtini), nedavė kelio minėtams automobiliui ir su juo susidūrė; eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai bei nežymiai sutrikdyta automobilio „Mazda MX-3“ v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. V. sveikata (nutarimas skųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-08 nutartimi nutarimas paliktas galioti).

Teismas, nustatydamas eismo įvykio aplinkybes, remiasi objektyviais bylos duomenimis – kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuotomis objektyviomis aplinkybėmis, taip pat specialisto išvadomis, kurias ekspertas grindžia paminėtais bylos duomenimis. Kaltinamojo poziciją dėl neviršyto greičio ir veiksmų, kuriuos sąlygojo neteisėtas nukentėjusiojo elgesys, teismas atmeta, kaip jo pasirinktą gynybos būdą, kadangi, kaip nurodė specialistas, esant kaltinamojo nurodytai eismo įvykio situacijai, eismo įvykio kilimas būtų techniškai negalimas, nes kaltinamasis leistinu greičiu būtų pravažiavęs pro nukentėjusįjį, kuris jam nebebūtų sudaręs kliūties. Nukentėjusiojo parodymais apie eismo įvykio situaciją teismas taip pat nesiremia, atsižvelgdamas į tai, kad jis dėl kilusio eismo įvykio nubaustas administracine tvarka, nors yra linkęs dėl kilusio eismo įvykio apkaltinti išimtinai kaltinamąjį.

Tais atvejais, kai kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė yra nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma, modeliuojant situaciją tokiu būdu, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais. Jei nukentėjusysis S. S. nebūtų pažeidęs KET 9, 107 punktų reikalavimų ir, turėdamas objektyvią galimybę iš anksto pamatyti žymiai didesniu, nei leistinas, greičiu važiuojantį kaltinamąjį M. V., supratęs, kad, įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios aikštelės, sudarys jam kliūtį ir būtų davęs kelią kaltinamajam, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi nukentėjusiojo kelių eismo taisyklių pažeidimas yra būtinoji BK 281 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo sąlyga. Taip pat kaltinamasis M. V., vairuodamas automobilį ir važiuodamas miesto gatve, kur maksimalus greitis leidžiamas yra 50 km/h, greičiu, viršijančiu 50 km/h, taip pat pažeidė kelių eismo taisykles (KET 135 punktas), taip pat ir, esant kliūčiai, pasuko į kairę, o ne mažino greitį ar stabdė (KET 134 punktas). Kaip nustatyta byloje esančiose specialisto išvadose, automobilio „Mazda MX-3“ greitis buvo 83 km/h. Nors kaltinamasis nesutinka, kad jis važiavo, viršydamas greitį ir nesutinka su byloje esančiomis specialisto išvadomis, motyvuodamas, kad specialistas neįvertino tikrosios automobilio masės, teismas neturi pagrindo netikėti specialisto išvadomis, kurias davė Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertas V. Š., įtrauktas į ekspertų sąrašą, jam išaiškinta baudžiamoji atsakomybė už melagingos išvados davimą, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi; ekspertas V. Š. teisminio įrodymų tyrimo metu patvirtino savo išvadas ir papildomai paaiškino, kad jis rėmėsi objektyviais bylos duomenimis, kadangi ir kaltinamamojo, ir nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes neatitinka objektyvių bylos duomenų – automobilių atsidūrimo po eismo įvykio vietos, automobilių apgadinimų pobūdžio ir lokalizacijos, taip pat paaiškino, kodėl nebuvo įvertinti automobilių svorio duomenys. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-02-23 bei 2009-11-03 ekspertizės aktuose nustatyta, kad, jei kaltinamasis M. V. nebūtų viršijęs greičio ir būtų važiavęs važiuojamosios dalies dešine puse, susidūrimas su nukentėjusiojo vairuojama transporto priemone nebūtų įvykęs. Kaltinamojo padaryti kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimai, o būtent, greičio viršijimas ir, esant kliūčiai, pasukimas į kairę, taip pat buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Taigi abiejų eismo dalyvių padaryti pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Nukentėjusysis nubaustas už administracinius teisės pažeidimus pagal LR ATPK. Tačiau vieno eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas neatleidžia kitų eismo dalyvių, šiuo atveju, kaltinamojo M. V., vairuojančio transporto priemonę, nuo pareigos neviršyti greičio, vairuoti saugiai, kad galėtų sustabdyti automobilį, kaip to reikalauja KET 134 punktas.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str.1d., padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai vairuotojas nesuvokia, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, šiuo atveju nesuvokia, kad pažeidžia kelių eismo taisykles (viršija leistiną greitį), ir dėl to nenumato, kad dėl pažeidimo gali kilti baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau, turėdamas vairuotojo pažymėjimą ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus šaltinį), turi ir gali numatyti galimus padarinius ir jų išvengti. Kaltinamasis nepripažino, pažeidęs kelių eismo taisykles, taigi jis nesuvokė, kad viršija leistiną greitį mieste, o tai reiškia, kad jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo rėmuose. Kaip asmuo, kuriam privalomi KET reikalavimai, jis, vairuodamas automobilį, privalo laikytis kelių eismo saugumo taisyklių, neviršyti greičio ir turi numatyti, kokius padarinius eismo saugumui gali sukelti kelių eismo taisyklių pažeidimas. M. V. nepripažino, kad viršijo greitį, nors objektyviai byloje nustatyta, kad greitis buvo viršytas. Taigi jis nesuvokė, kad esamoje situacijoje veikia rizikingai ir kelia pavojų eismo saugumui, taip pat jis nenumatė, kad, iškilus pavojui eismo saugumui, jis negalės laiku sustabdyti automobilio ir dėl to gali kilti eismo įvykis su BK 281 straipsnyje numatytais padariniais, tačiau, turėdamas vairuotojo pažymėjimą ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus šaltinį), turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti.

Tokiu būdu, teisminio įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų visetu nustatyta kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo, kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 281 str. 1d.

Nukentėjusysis S. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10795 Lt turtinės žalos ir 4000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš civilinių atsakovų M. V. ir UADB „Ergo Lietuva“ bei dėl 2000 Lt proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo M. V..

Nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies, žala padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais, kaltinamojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu, todėl pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą draudikas – draudimo bendrovė atlygina nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims dėl eismo įvykio patirtą turtinę žalą. Iš civilinio atsakovo – UADB „Ergo Lietuva“ priteistiną turtinės žalos dydį – 5000 Lt automobilio remonto išlaidų ir 240 Lt saugojimo aikštelėje išlaidų teismas nustato, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nesilaikė nustatytos tvarkos – nepateikė automobilio apžiūrai, iki apžiūros suremontavo transporto priemonę, be to teismas atsižvelgia, kad iš dalies žala nukentėjusiajam atsirado dėl jo priešingų teisei veiksmų.

Nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos 4000 Lt atlyginimo tenkintinas iš dalies 1500 Lt sumoje. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nukentėjusiajam S. S. padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, jų sukeltas pasekmes– nors nukentėjusysis dėl padaryto sveikatos sužalojimo jautė fizinį skausmą, tačiau jo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, nesukėlė ilgalaikių nepašalinamų pasekmių, iš dalies žala nukentėjusiajam atsirado dėl jo priešingų teisei veiksmų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis neviršija žalos padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. redakcijoje nustatytų atsakingo draudiko civilinės atsakomybės ribų, visą neturtinės žalos dydį priteisia iš draudimo bendrovės – UADB „Ergo Lietuva“.

Civilinis ieškinys dalyje dėl proceso išlaidų - 2000 Lt atstovavimo išlaidų (t.2 b.l.11) tekintinas visiškai, proceso išlaidas, vadovaujantis LR BK 105-106 str., priteisiant iš kaltinamojo M. V..

LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 1 d. reglamentuota, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, t.y. iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turėjo teisę į advokato pagalbą, advokatas rengė civilinį ieškinį. Teismui buvo pateiktas mokėjimo už teisines paslaugas dokumentas (t.2 b.l. 11), kuriame nurodyta, kad S. S. sumokėjo už teisines paslaugas 2000 litus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo S. S. reikalaujama priteisti suma – 2000 Lt, nėra per didelė, todėl jo išleistos lėšos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu, pilnai priteistinos iš kaltinamojo M. V..

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų (LR BK 16 str.). M. V. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viena iš nuobaudų paskirta pagal LR ATPK 127 str. 2 d. už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str., parenkant nuo LR BK 47 str. 3d. numatyto bausmės vidurkio

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nubausti jį 12 MGL dydžio, t.y. 1560 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų) bauda.

Nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį M. V. privalo sumokėti paskirtą baudą į teritorinę mokesčių inspekcijos sąskaitą. Išaiškinti M. V., kad laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Priteisti iš M. V. S. S. 2000 Lt proceso išlaidų.

Priteisti iš Uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ S. S. 5240 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.