Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Olego Šibkovo ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Š. gynėjo advokato S. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartimi K. Š. pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, bylos nagrinėjimas sustabdytas, o K. Š. nutarta taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – priverstinį ambulatorinį psichiatrinį gydymą.Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi paskyrė K. Š. stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti (duomenys nekselbtini) teismo psichiatrijos ekspertinio skyriaus ekspertams. Skunde K. Š. gynėjas advokatas S. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus apkaltinamosios senaties terminui. Skunde advokatas teigia, kad nutartis turi būti panaikinta ir baudžiamasis persekiojimas jo ginamojo atžvilgiu nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Jokie kiti proceso veiksmai jo atžvilgiu negali būti atliekami. Advokatas pažymi, kad nusikalstamas veikas K. Š. padarė 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. rugpjūčio 9 d. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Kaltinimai K. Š. buvo pateikti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Šiuo atveju senaties terminas baigėsi 2015 m. rugpjūčio 8 d., jokių įvykių, kurie sustabdytų senaties termino skaičiavimą, nebuvo. Teismo posėdyje advokatas S. S. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Prokuroras advokato prašymui neprieštaravo. K. Š. advokato S. S. skundas tenkinamas iš dalies.

BPK 208 straipsnyje nustatyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva (BPK 286 straipsnio 1 dalis).Remiantis pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė K. Š. buvo paskirta gavus Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos I-ojo teismo psichiatrijos skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. – spalio 28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog detalesniam ištyrimui, pakaltinamumo klausimo sprendimui, diagnozės tikslinimui rekomenduojama K. Š. nukreipti į (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių. Apylinkės teismas, įvertinęs minėtame ekspertizės akte nustatytas aplinkybes ir pateiktas rekomendacijas, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi, proceso dalyviams neprieštaraujant, skyrė K. Š. stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę.Atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje taikymas, patenkinus VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos teikimą, K. Š. buvo nutrauktas. Pagal BPK 406 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu asmenį, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gydytojų komisija pripažįsta pasveikusiu, teismas šio Kodekso 405 straipsnyje nustatyta tvarka priima nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę ir nusprendžia, ar bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui atlikti ar perduoti į teismą bendra tvarka, ar pasiųsti asmenį toliau atlikti bausmę. Šiuo atveju fakto, ar V. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, klausimas buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartimi, kuria K. Š. pripažintas padaręs šias veikas, tačiau bausmės skyrimo klausimas nespręstas, kadangi asmeniui po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika, dėl to jo atžvilgiu taikyta priverčiamojo pobūdžio medicininė priemonė. Taigi, pagal minėto BPK 406 straipsnio nuostatas, apylinkės teismas, panaikinęs priverčiamojo pobūdžio medicininės priemonės taikymą, turėjo spręsti klausimą dėl V. Š. pripažinimo kaltu ir bausmės skyrimo, o ne iš naujo spręsti jo pakaltinamumo klausimą paskirdamas ambulatorinę, o vėliau ir stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Advokatas skunde teisingai nurodo, kad priėmus sprendimą nutraukti priverčiamojo pobūdžio medicininės priemonės taikymą V. Š., turėjo būti sprendžiamas BK 95 straipsnio nuostatų taikymo klausimas, kadangi V. Š. negalėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas, nes jau buvo suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėmimas yra absoliutus pagrindas, tolesnį baudžiamąjį procesą darantis negalimu. Apygardos teismas, kaip skundą dėl žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties nagrinėjantis subjektas, neturi teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl bylos nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Todėl, įvertinus aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis naikinama, kaip nepagrįsta ir neteisėta, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl proceso nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

K. Š. gynėjo advokato S. S. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir K. Š. baudžiamąją bylą grąžinti apylinkės teismui spręsti klausimą dėl proceso nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.