- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-1628-850/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01471-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- L. B.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. B., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv., traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. 2016 m. rugpjūčio 29 d., apie 12 val. 10 min., ties Gedimino g. Nr. 22 namuT. T. mieste, vairuodama automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą V. P. vardu, atbuline eiga, nepastebėjo kelio ženklo, dėl ko į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu apgadino kelio ženklą ir automobilį. Tokiais veiksmais pažeidė KET 5, 9, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.
L. B. kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino. Nurodė, kad 2016-08-29, apie 12¹⁰ val., sugyventinio V. P. automobiliu Toyota RAV, kartu su dukra B. L., kuri gyvena ir dirba Airijoje, atvažiavo į vaistinę. Automobilį pasistatė prie parduotuvės „Maxima“, Gedimino gatvėje esančioje aikštelėje. Sugrįžusi sėdo į automobilį važiuoti. Užsidegus šviesoforo signalui norėjo Gedimino gatvėje apsisukti ir važiuoti priešinga kryptimi, tačiau išvažiavimą iš aikštelės užstojo autobusiukas. Per atidarytą langą prašė vairuotoją patraukti autobusiuką, tačiau jis nepatraukė ir dar iškoliojo. Dėl to patyrė stiprų emocinį stresą. Norėdama išvažiuoti į Gedimino gatvę, labai lėtai, atbuline eiga, šiek tiek atsistūmė automobilį. Automobilio langas buvo atviras, garsiai grojo radijas. Važiuodama atbuline eiga nepajuto smūgio, galbūt praslydo buferis pro minėtą ženklą. Paskui, sulaukusi momento, nuvažiavo Gedimino gatve tiesiai. Matė priešais atvažiuojantį policijos automobilį. Prieš jį ramiai apsisuko ir nuvažiavo į J. T.-Vaižganto gatvę, nepajutusi jokių papildomų garsų. Nebuvo išlipusi iš automobilio, nes nepajuto ir neišgirdo jokių atsitrenkimo požymių. Po kelių minučių minėtas automobilis ją pasivijo, sustabdė ir pasakė, kad ji įvykdė eismo įvykį. Tik išlipusi iš automobilio pastebėjo nežymų automobilio apgadinimą. Tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, nes nieko nejuto. Automobilis draustas „Kasko“ draudimu, dėl šio įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę. Su sugyventiniu gyvena kartu ir naudojasi bendru turtu.
Iš fotonuotraukų nustatyta, kad po susidūrimo ant automobilio Toyota RAV valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio bamperio matyti nedideli įbrėžimai ir nežymus gabarito skilimas. Kelio ženklas nežymiai pasviręs.
T. T. rajono savivaldybės T. T. miesto seniūnijos 2016-09-05 rašto nustatyta, T. T. miesto seniūnija dėl eismo įvykio metu Gedimino gatvėje kliudyto kelio ženklo, materialinių nuostolių nepatyrė ir L. B. pretenzijų neturi (b.l. 22).
Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad L. B. vairavo blaivi (b.l.3).
Iš B. L. rašytinio paaiškinimo (b.l. 21) matyti, kad ji nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, kurios sutampa su administracinėn atsakomybėn traukiamos L. B. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 12) ir jos paaiškinimu teisme.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus bylos medžiagą konstatuotina, kad L. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Iš jos pačios paaiškinimo matyti, kad ji ties parduotuve „Maxima“ Gedimino gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, važiavo atbuline eiga. Važiavimo trajektorija sutampa su eismo įvykio vietos schemoje atvaizduota situacija (b.l. 4). Ji neneigia, kad netyčia galėjo atsiremti į kelio ženklą, taip pat kad nežymiai apgadino V. P. vardu registruotą automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina ir draudimo bendrovės raštas (b.l. 20). Dėl šio pažeidimo jai skirtina administracinė nuobauda.
Skiriant nuobaudą L. B. už pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi šį administracinės teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkiančių aplinkybių nėra. L. B. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl jai pagal ATPK 127 str. 2 d. skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda - 28 Eur bauda.
L. B. taip pat kaltinama padariusi teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., tai yra tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d., 12¹⁰ val., Gedimino gatvėjeT. T. mieste, pasišalino iš eismo įvykio su kuriuo yra susijusi apie tai nepranešusi policijai ir neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos.
Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei įvertinęs įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad L. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos A. T. praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
L. B. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir teisme teigė nesupratusi, jog atsitrenkė į kelio ženklą, palenkė ženklą ir apgadino automobilį. Automobilio kontakto garso teigė negirdėjusi, gal ir dėl to, kad grojo radijas. Nustatyta, kad įvykis įvyko šviesiuoju paros metu, pilnoje automobilių aikštelėje, taigi L. B., jei būtų supratusi, kad kliudė kelio ženklą, neabejotinai būtų suvokusi, kad atsakomybės išvengti nepavyks. L. B. nebuvo sustojusi ar išlipusi iš automobilio, neskubėdama priešais atvažiuojančius policijos pareigūnus apsisukusi nuvažiavo ir tuoj buvo sustabdyta, todėl negalima teigti, kad ji skubiai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nustatyta, kad L. B. eismo įvykio metu automobilį vairavo blaivi, automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu, taigi jai nebuvo jokio pagrindo bandyti nuslėpti eismo įvykį iš jo pasišalinant. Pažymėtina ir aplinkybė, kad kelio ženklas su užrašu „STOP“ buvo tik truputį nulenktas, T. T. rajono savivaldybės T. T. miesto seniūno pažymos matyti, kad dėl šio įvykio seniūnija nuostolių nepatyrė ir pretenzijų L. B. neturi. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad L. B. iš įvykio vietos išvažiavo ne siekdama išvengti atsakomybės už svetimo turto apgadinimą, o tiesiog nesuprasdama, kad savo veiksmais apgadino svetimą turtą.
Abejonės dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą vertinamos jo naudai, todėl bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 p., 2 p., teismas
nutaria:
Pripažinti kalta L. B. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Nutraukti administracinę bylą dalyje, nesant L. B. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties.
Išaiškinti L. B., kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jai dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 16060947039.
Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.